Nuosavas būstas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų ir stabilumo garantas. Tačiau ekonominė realybė, augančios nekilnojamojo turto kainos ir nepakankamos pajamos daliai visuomenės šią svajonę paverčia sunkiai pasiekiama. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir savivaldybių teikiama parama - socialinis būstas. Tai nėra tik stogas virš galvos; tai galimybė mažas pajamas gaunantiems asmenims ir šeimoms gyventi oriai, užsitikrinti bazinį saugumą ir integruotis į visuomenę.
Šiame straipsnyje detaliai aptarsime socialinio būsto sampratą Lietuvoje, jo teikimo sąlygas, iššūkius ir ateities perspektyvas.
Kas yra socialinis būstas?
Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi (per mažas plotas, avarinės būklės ir pan.), ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų. Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.
Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybių turimi butai ir namai. Šie būstai gali būti tiek naujos statybos, tiek senesni, renovuoti ar pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad socialinis būstas nuomojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, o nuomos sutartis paprastai sudaroma neterminuotai, kol nuomininkas atitinka nustatytus reikalavimus.
Be tiesioginės socialinio būsto nuomos, egzistuoja ir kitos paramos formos, pavyzdžiui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tai alternatyva tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto arba kuriems ši paramos forma yra tinkamesnė. Kompensacija leidžia asmenims ar šeimoms nuomotis būstą rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos išlaidų.
Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų. Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus. Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto Kauno miesto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.
Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi. Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.
Kam priklauso teisė į socialinį būstą?
Teisę į socialinį būstą ar jo nuomos mokesčio dalies kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Norint pretenduoti į šią paramą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje.
- Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
- Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių. Šios ribos periodiškai peržiūrimos ir gali skirtis priklausomai nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos (pvz., didmiesčiuose ribos gali būti šiek tiek aukštesnės).
Svarbu pažymėti, kad sudarant laukiančiųjų eiles, prioritetas teikiamas tam tikroms asmenų grupėms. Įstatymas numato kelis sąrašus, pagal kuriuos skirstomi pareiškėjai:
- Jaunų šeimų sąrašas: Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų amžiaus.
- Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašas.
- Neįgaliųjų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, sąrašas: Asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo, taip pat šeimos, auginančios neįgalius vaikus ar kuriose yra neįgalių šeimos narių.
- Našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų sąrašas: Asmenys iki 36 metų amžiaus, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) iki pilnametystės.
- Bendrasis sąrašas: Visi kiti asmenys ir šeimos, atitinkantys bendruosius kriterijus.
- Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas: Tie, kurie jau gyvena socialiniame būste, bet jis tapo per mažas pasikeitus šeimos sudėčiai arba yra netinkamos būklės.
Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.
Vadovaujantis įstatymais į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, įrašyti 3 tūkst. 355 asmenys ir šeimos. Pagal galiojančius teisės aktus yra tik vienas sąrašas, kurio pagrindas yra prašymo padavimo data, tą pačią dieną gali būti padavęs ir neįgalusis, ir jauna šeima, ir našlaitis. Atsiradus socialiniam būstui bus atsižvelgiama į visus kriterijus: ar reikia pirmo aukšto, ar šeimoje keli, ar vienas asmuo ir pan. Į sąrašą teisės aktų numatyta tvarka įrašomi visi pageidaujantys išsinuomoti socialinį būstą ir atitinkantys įstatymų reikalavimus.
Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.
Statistika
Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4 tūkst. 500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2 tūkst. 825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų. Socialinio būsto laukiančiųjų yra 3 tūkst. 355.
| Savivaldybės būstas | Socialinis būstas | Laukiančiųjų skaičius |
|---|---|---|
| 2825 | 900 | 3355 |
Ar nuomininkai moka mokesčius?
Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.).
Svarbu! Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.
Ar socialinį būstą gali gauti užsienio piliečiai?
Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato. Piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
tags: #socialinis #bustas #kas #ji #gauna