Finansų ministerija pristatė naujausią nekilnojamojo turto (NT) mokesčio variantą, kurį patvirtino Vyriausybė kartu su kitais mokestiniais pakeitimais. Jei Seimas patvirtintų naują NT mokestį, dėl pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimo spręstų kiekviena savivaldybė atskirai.
Savivaldybės galėtų parinkti tiek neapmokestinamąjį dydį (NT vertė, iki kurios nereikės mokėti jokio mokesčio), tiek nustatyti mokesčių tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. būsto vertei, viršijančiai savivaldybės nustatytą ribą. Tuo metu visi kiti būstai, išskyrus pagrindinį, jau būtų apmokestinti vienodu tarifu, o pajamos už jį keliautų į valstybės biudžetą ir būtų nukreiptos gynybai.
NT Mokesčio Tarifai: Kas Keičiasi?
Kitų gyventojams priklausančių būstų neapmokestinamasis dydis siektų 20 tūkst. eurų, o tarifai numatyti progresiniai:
- 0,1 proc. suminei NT vertei nuo 20 000 iki 200 000 eurų;
- 0,2 proc. suminei NT vertei nuo 200 000 iki 400 000 eurų;
- 0,5 proc. suminei NT vertei nuo 400 000 iki 600 000 eurų;
- 1 proc. suminei NT vertei nuo 600 000 eurų.
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad 20 tūkst. eurų NT dydis, iki kurio nereikėtų mokėti NT mokesčio, siūlomas nustatyti dėl techninių sumetimų, kad „netektų kankintis su smulkiais turto objektais“, skaičiuojant NT objektus, kurie nepakliuvo į pirmo būsto apibrėžimą. Pasak ministro, į pirmo būsto sąvoką įeitų ne tik būstas, bet ir jo priklausiniai pagal Registrų centro duomenis.
„Tai nereiškia, kad sandėliukas būtų skaičiuojamas atskirai, kaip antras būstas. Pavyzdžiui, kaimo vietovėje šalia stovinti daržinė, manau, tikrai priklausytų prie tos sodybos kainos“, - aiškino R.Šadžius. Tuo metu miestuose atskirų objektų jau būtų daugiau.
„Mieste kitaip, parkingo vieta ar atskirai stovintis garažas, jei tai atskiras turto objektas, jau yra papildomas turtas, kuris būtų apmokestinamas pagal antrą skalę ir sumokėtas mokestis keliautų ne savivaldybei, o į gynybos fondą“, - teigė ministras.
Nors visos surinktos pajamos už pirmąjį būstą keliaus į savivaldybių biudžetus, Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad dės visas pastangas, jog absoliuti dauguma vilniečių, turinčių gyvenamąjį būstą, šio mokesčio nemokėtų. Jis taip pat teigė, kad antrąjį ir kitus gyventojų NT objektus turintiems vilniečiams Finansų ministerijos siūlomos taikyti 20 tūkst. eurų „grindys“ būtų per mažos.
Nekilnojamojo turto apmokestinimas Lietuvos kaimynėse
O kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje?
Estija
Estijoje apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus.
Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.
Latvija
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc.
Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų. Jei kažkuri savivaldybė nepaskelbia tarifų iki nurodyto laikotarpio, tuomet taikomas standartinis 1,5 proc. tarifas.
Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams. NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai - greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos.
Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas. Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės.
Lenkija
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus. Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose.
Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus. Fiziniai asmenys šį mokestį moka keturiomis lygiomis įmokomis: iki kovo 15 d., gegužės 15 d., rugsėjo 15 d. ir lapkričio 15 d.
Lenkijoje taikoma nemažai NT mokesčio lengvatų, priklausomai nuo turto paskirties, savininko statuso ar specifinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pirmasis (pagrindinis) gyvenamasis būstas dažniausiai yra apmokestintas simboliniu tarifu, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste).
Parkavimo Vietos Apmokestinimas
Nors sodybos su daržinėmis ar sandėliukais kaime būtų traktuojamos kaip vienas NT objektas ir už juos papildomo mokesčio nereikėtų, miestiečiams teks susimokėti daugiau. Parkavimo vietos ir garažai, jei jie registruoti atskirai, laikomi papildomu turtu ir bus apmokestinti pagal atskirą tarifų skalę.
Dar daugiau - šios pajamos keliaus ne į savivaldybių biudžetus, o tiesiai į šalies gynybos fondą. Tai, anot valdžios, yra sąžininga, nes NT mokestis laikomas infrastruktūros mokesčiu - už šaligatvius, gatvių apšvietimą ir kitus patogumus, kuriuos savininkai naudojasi, bet už juos tiesiogiai nemokėjo.
Galutinis pasiūlymas numato, kad pirmasis būstas iki 450 tūkst. eurų bus apmokestintas taikant 50 proc. lengvatą, o daugiavaikėms ar negalią turinčius vaikus auginančioms šeimoms - net 75 proc.
Ministerija visuomenei pristatė naują NT mokesčio projektą, kuris nuo 2026 m. keistų mokestinę sistemą. Savivaldybės galėtų pačios nuspręsti, nuo kokios pirmojo būsto vertės taikyti mokestį. Jei sprendimo nebūtų, būtų taikoma 450 tūkst. eurų riba. Viršijus ją, įsigaliotų progresiniai tarifai - nuo 0,1 iki 1 proc., o socialiai pažeidžiamoms grupėms būtų taikomos lengvatos.
Komercinis ir apleistas NT būtų apmokestintas griežčiau - iki 3 proc., o pastarajam taikomas net 4 proc. tarifas. Įvesta tvarka numato NT vertės perskaičiavimą kas trejus metus. Be šio mokesčio, planuojama reformuoti GPM tarifus, įvesti akcizus saldintiems gėrimams, didinti PVM šildymui ir karštam vandeniui, o pelno mokestis didėtų iki 17 proc. Tokiu būdu tikimasi kasmet surinkti papildomus 250 mln. eurų.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka juridiniams asmenims
Alternatyvūs Sprendimai Automobilių Parkavimui
Didmiesčių daugiabučių kiemai lūžta nuo automobilių, o gyventojai vis dažniau skundžiasi: grįžus vakare vietos rasti beveik neįmanoma. Situaciją kiek sujudino Aukščiausiojo Teismo sprendimas - net jei kiemo aikštelė registruota vieno asmens vardu, ji vis tiek priklauso visiems namo gyventojams, jei tarnauja bendriems poreikiams.
Norint ilgalaikio sprendimo, gyventojai skatinami patys formuoti žemės sklypus aplink daugiabučius ir planuoti automobilių stovėjimo vietas. Klaipėda siūlo kitą kelią - leisti verslui šalia daugiabučių statyti daugiaaukštes mokamas aikšteles.
| Šalis | Mokestis taikomas | Tarifai |
|---|---|---|
| Estija | Žemei | 0,1-2 proc. mokestinės vertės |
| Latvija | Žemei, pastatams | 0,2-3 proc. kadastrinės vertės |
| Lenkija | Pastatams, žemei, inžineriniams statiniams | Įvairūs, priklausomai nuo paskirties |