Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Būdai Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra svarbus procesas, turintis įtakos ne tik asmenims, bet ir savivaldybių biudžetams. Šiame straipsnyje aptarsime gyvenamosios vietos deklaravimo taisykles, ypač Vilniuje, kur savivaldybė ėmėsi iniciatyvų skatinti gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Šiame straipsnyje aptariami gyvenamosios vietos deklaravimo būdai ir kita svarbi informacija.

Vilniaus savivaldybės akcija skatinanti deklaruoti gyvenamąją vietą.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Svarba

Dalis Vilniuje gyvenančių žmonių nėra čia deklaravę gyvenamosios vietos. Dėl šios priežasties sostinės biudžetas netenka pajamų iš jų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Šie pinigai nukeliauja kitoms vietovėms, nors žmogus faktiškai gyvena Vilniuje ir naudojasi čia esančia infrastruktūra bei paslaugomis.

Oficialiai deklaruoti gyvenamąją vietą ten, kur iš tiesų gyvenate, yra visų pareiga - tokiu atveju kiekvieno GPM yra skiriamas miestui, kurio paslaugomis naudojamasi kasdien. Tai yra vienas svarbiausių šaltinių, leidžiančių užtikrinti kokybiškas paslaugas mieste: investuoti į viešojo transporto modernizavimą, mokyklų bei darželių statymą, kokybiškų sveikatos paslaugų suteikimą.

Vilniaus Savivaldybės Iniciatyvos

Siekdama apsukti situaciją palankesne linkme, savivaldybė nuo rugsėjo 25 dienos ėmėsi skatinimo deklaruoti gyvenamąją vietą kampanijos. Už tai naujai iškeptiems vilniečiams pažadėta įvairių dovanų: per kelerius metus jie galės atgauti iki 1000 eurų sumokėto GPM, jiems bus padovanota viešojo transporto bilietų, kvietimų į kiną ir Lazdynų baseiną, įvairių nuolaidų suteiks ir įmonės.

Piniginė paskata naujiems vilniečiams bus skiriama pirmus dvejus metus po gyvenamosios vietos deklaracijos - išmoka sudarys 50 proc. sumokėto GPM, tačiau ne daugiau nei 500 eurų per metus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dovanų rinkinį jau sausio mėn. el. paštu gaus visi paraišką užpildę asmenys. Rinkinį sudaro 21 pasiūlymas - nuo nuolaidų automobilių dalinimosi platformose iki sveikatos tyrimų ar kino, sporto rungtynių bilietų.

Asmenys, norintys gauti šias paskatas, turi atlikti tris paprastus žingsnius: deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje, užpildyti specialią paraišką tapkvilnieciu.lt iki gruodžio 31 d.

Asmenys, norintys susigrąžinti iki 1 tūkst. eurų ir gauti dovanų rinkinį, turi atlikti du paprastus žingsnius: deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniuje bei užpildyti specialią paraišką tapkvilnieciu.lt iki gruodžio 31 d.

Liko paskutinės dvi savaitės, per kurias dar galima pasinaudoti šiuo pasiūlymu - reikia iki gruodžio 31 d. deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje ir užpildyti paraišką tapkvilnieciu.lt.

Kas Privalo Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Gyvenamąją vietą privalo deklaruoti:

• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
• Asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.
• Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas. Deklaravimo įstaiga šiems asmenims išduoda dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
• Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje faktiškai jie gyvena.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimo Būdai

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti keliais būdais:

• Elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus.
• Kreipiantis į seniūniją pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
• Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g.

Gyvenamosios vietos deklaravimas internetu

Keliaujant, planuojant kelionę ar net išvykstant iš šalies kuriam laikui, gyvenamosios vietos deklaravimas neatrodo pats svarbiausias dalykas. O kai prisimename turintys šią procedūrą atlikti, mintyse pradedame „kratyti“ dienotvarkę ir ieškoti laisvo laiko vizitui į savivaldybę.

Naudodami pastarąjį metodą galite nesunkiai įvykdyti programą, kurią per kavos pertraukėlę darbe planuojate praleisti bent kelias valandas per dieną Jums nereikia niekur vykti, tai galite padaryti bet kurioje pasaulio vietoje, tereikia interneto.

Norėdamas pranešti apie persikraustymą ar ilgalaikį išvykimą asmuo turėtų prisijungti prie Elektroninių valdžios vartų portalo. Tam gyventojui reikia turėti elektroninę bankininkystę, elektroninį parašą arba naujo tipo asmens tapatybės kortelę.

Atsidarius interneto portalą www.e.paslaugos.lt, reikės pažymėti dokumento, kuris naudojamas registracijai, tipą ir numerį, taip pateikti gyvenamosios vietos adresą. Itin svarbus savininko klausimas - sistemos laukeliuose bus privalu parašyti - esate savininkas ar bendraturtis, jei būsto savininkas ne pildantis asmuo, reikia pateikti ir būsto savininkų asmens kodus.

Visa kita - išties labai paprasta, tiesiog spaudžiate „Tęsti“ bei „Užsakyti“, o tada - tik laukiate patvirtinimo. Naują gyvenamąją vietą deklaruojančioms šeimoms pravartu žinoti, kad tėvai gali deklaruoti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą tos pačios procedūros metu, tam nereikia atskiro laiko ir pastangų.

Gimus kūdikiui svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą ne tik įsigyjant naują būstą, keičiant gyvenamąją vietą ar nusprendus išvykti iš šalies ilgiau nei pusei metų. Ši procedūra turi būti atliekama ir gimus naujagimiui, taip pat turi būti deklaruota naujojo piliečio gyvenamoji vieta. Vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją per elektroninės valdžios portalo svetainę gali užpildyti vienas iš tėvų, kuris taip pat deklaravo gyvenamąją vietą.

Tėvai taip pat gali naudoti e., norėdami prisijungti prie el. valdžios vartų, bankininkystės sektoriuje. Deklaracijos laukeliuose sistema paprašys įvesti vaiko asmens kodą, pažymėti vaiko asmens dokumento tipą ir numerį. Jei deklaruojama vaiko gimimo vieta, reikės įvesti ir gimimo liudijimo išdavimo datą.

Savaime aišku, reikės įvesti ir adresą, kur bus deklaruota naujagimio gyvenamoji vieta. Ir tai - viskas. Beliks tik laukti į el. pašto dėžutę atkeliausiančio patvirtinimo, kad viskas atlikta sėkmingai.

Pagrindiniai dokumentų valdymo internetu privalumai gali būti laiko taupymas ir patogumas. Įtariama, kad šitaip programa taps vis greitesnė, aišku, niekas nedrįsta - taip sutaupysite laiko ir kuro važiuojant ir laukiant prie „lango“.

Šiuo metu, be gyvenamosios vietos deklaravimo, kuri yra viena populiariausių Elektroninių valdžios vartų paslaugų, www.e.portalaspaslaugos.lt svetainėje galima rasti dar 670 gyventojams aktualių kasdienių paslaugų. Per šį portalą pasiekiamos e.

Deklaravimas seniūnijoje

Gyvenamą vietą kampanijos laikotarpiu galima keisti kiek tik nori kartų, svarbiausia, kad ji liktų Vilniaus miesto savivaldybės ribose.

Galima prisideklaruoti ir nuomojame būste. Gyvenamosios vietos deklaravimas yra apipintas įvairiais mitais, tačiau šis procesas nėra sudėtingas - tai galima padaryti tiek internetu, tiek atvykus fiziškai į seniūniją arba savivaldybę. Kurį deklaravimo būdą pasirinkti, gali priklausyti nuo vietos, kurioje gyvenate, arba kitų aplinkybių.

Užsukti į savivaldybę rekomenduojama tiems, kurie gyvena bendrabutyje arba nesulaukiama savininko patvirtinimo. Tokiu atveju tereikia su savimi turėti nuomos sutartį bei asmens dokumentą - taip seniūnijos arba savivaldybės darbuotojas jus užregistruos. Svarbu žinoti, kad nuomos sutartis yra oficialus leidimas gyventi, taip pat suteikiantis teisę deklaruoti savo gyvenamąją vietą, todėl atskiro savininko leidimo nereikia.

Reikalavimai Deklaruojant Gyvenamąją Vietą

Norint deklaruoti gyvenamąją vietą, gali prireikti šių dokumentų:

• Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.
• Atskirai notaro patvirtintas patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Savininko Sutikimas

Jei norite deklaruoti gyvenamąją vietą jums nepriklausančiose patalpose, būtinas savininko sutikimas. Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas nurodė, kad galite tam tikrą laiką gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį.

Tokiu atveju, gyvenamosios vietos deklaracija galioja sutartyje nurodytu laikotarpiu ir jam pasibaigus yra automatiškai nutraukiama. Kitu atveju, reikės pateikti raštišką savininko leidimą. Leidimas gali būti duodamas savininkui atvykus į seniūniją ir pasirašius sutikimo formą, pateikus notariškai patvirtintą savininko sutikimą arba pateikus oficialią nuomos sutartį.

Deklaruojant nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, atskiro būsto savininko sutikimo nereikia - vaikai deklaruojami su vienu iš tėvų. Užsienietis atvykstantis studijuoti į Lietuvą turi gauti bendrabučio administracijos sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą bendrabučio patalpose.

Deklaruojant gyvenamąją vietą internetu ir teisingai nurodžius duomenis, prašymas patvirtinti, kad deklaruojantis asmuo iš tiesų naudojasi patalpomis (jose gyvena), savininkui nukeliauja automatiškai. Savininkas negali neleisti deklaruoti gyvenamosios vietos nuomininkui, jei yra abiejų pusių pasirašyta nuomos sutartis.

Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu.

Reikalingi Dokumentai

Gyvenamosios vietos deklaracijos turi būti pateikiamos asmeniškai. Kitų žmonių gyvenamąją vietą galite deklaruoti tik jei deklaruojate vaikų gyvenamąją vietą arba esate jų teisėtas globėjas.

Reikalingi dokumentai:

• Asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens tapatybės kortelė).
• Dokumentai, pagrindžiantys teisę gyventi deklaruojamoje gyvenamojoje patalpoje (pvz., nuomos sutartis, savininko sutikimas).

Kur Kreiptis

• Seniūnija pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Pavyzdžiui:
  • Žaliakalnio seniūnija: Šv. Gertrūdos g.
  • Žemosios Fredos seniūnija: Veiverių g.
• Migracijos departamentas (užsieniečiams, pildantiems prašymą gauti leidimą gyventi).

Išvykimo Deklaravimas

Išvykstant iš Lietuvos ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, reikia deklaruoti išvykimą. Tai galima padaryti kreipiantis į savo seniūniją.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.

Tokiu atveju užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

Adreso Tikslinimas Ir Patikrinimas

Svarbu patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.

Pavyzdžiai:

• Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
• Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.

Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.

Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Dokumentai Pastato Įregistravimui

Norint įregistruoti pastatą, reikalingi šie dokumentai:

• nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas; atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 1 d.
• jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
• kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus.

Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.

Paveldėjimo Teisės Klausimai

Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.

Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis.

Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Deklaruojant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaravimo įstaigos darbuotojas turi įsitikinti, ar deklaraciją teikiančio asmens (t. y. Kiti patikrinimai turi būti atlikti vadovaujantis šio rašto 4-8 punktais.

Seniūnijos, kuriose galite deklaruoti gyvenamąją vietą:

Teisės Aktai, Reglamentuojantys Paslaugos Teikimą

• Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymas Nr.
• VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr.

tags: #kaip #turi #patvirtinti #gyvenamosios #vietos #deklaracija