Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje kilo diskusijų dėl kariuomenės karininkų teisės į kompensaciją už būsto nuomą. Ši tema tapo ypač aktuali po to, kai žiniasklaida pranešė apie galimą interesų konfliktą, susijusį su kariuomenės vado nuomojamu butu iš savo sūnaus. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ar Lietuvos kariuomenės karininkai turi teisę į kompensaciją už būsto nuomą, kokios yra šios kompensacijos gavimo sąlygos ir kaip šią situaciją vertina politikai bei etikos sargai.
Situacijos Apžvalga
Kaip pranešė portalas 15min.lt, kariuomenės vadas V.Rupšys iš savo sūnaus Vilniuje nuomojasi butą ir tam gauna 445 eurus vadinamųjų butpinigių. Publikacijoje teigiama, kad generolas butą Vilniuje nuomojasi iš sūnaus Dovydo, kaip nurodoma jo privačių interesų deklaracijoje - nuo 2021 m. liepos.
Žurnalistams V.Rupšys argumentavo, kad nuomojasi butą iš sūnaus, nes Vilniuje gyvena tik darbo dienomis, laikydamasis Lietuvos įstatymų. Jis pats atskleidė konkrečią butpinigių sumą, tačiau neatsakė paklaustas, kokia nuomos kaina.
„Aš jums aiškinu - turiu teisę gauti butpinigius, turiu teisę sudaryti sutartis, turiu teisę sudaryti sutartis su tuo, kas man palanku, tame tarpe - ir mano sūnumi. Jeigu jis tame bute negyvena ir jis man išnuomoja, ir moka nuo to mokesčius. Viskas“, - publikacijoje cituojamas V.Rupšys, teigęs, kad sūnus daro „didžiulę paslaugą“, nes jei nesinuomotų iš jo, turėtų mokėti gerokai didesnę nuomą.
Žurnalistų teigimu, V.Rupšio sūnus yra „Teltonika“ savininko Arvydo Paukščio žentas, jis pats gyvena uošvio sklypo dovanojimo sutartimi perduotame name prestižinėje Vilniaus vietoje. Sutartimi D.Rupšiui padovanota pusė sklypo.
Kariuomenės vėliau portalui pateiktame atsakyme teigiama, kad V.Rupšys turi teisę nuomotis iš sūnaus, nes Vilniuje ir aplinkiniuose rajonuose nevaldo nekilnojamojo turto.
Tačiau etikos sargams situacija nėra tokia vienareikšmiškai aiški. 15min kreipusis į VTEK dėl V.Rupšio interesų deklaracijos, etikos sargai teigė, kad jiems „nėra aiškios visos aplinkybės, kurios leistų vienareikšmiškai įvertinti situaciją“.
Be to, VTEK nurodė, kad „pareigūnų sprendimai sudaryti nuomos sutartis tarnybos vietovėje yra tiesiogiai susiję su jų tarnybinėmis funkcijomis ir kompensuojami iš valstybės lėšų, todėl manytina, kad nuoma iš artimų asmenų galima tik išskirtiniais atvejais ir atsižvelgiant į pasiūlą esamoje rinkoje“.
Politikų Reakcijos
Kilęs skandalas dėl V.Rupšio įaudrino ir politinę padangę. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad kariuomenės vadas supainiojo viešus ir privačius interesus.
„Man akivaizdu, kad yra supainioti vieši ir privatūs interesai. Aiškiai atribota, kad tokiais atvejais neturėtų būti teikiama finansinė nauda artimiesiems. Tas pats būtų, jei, pavyzdžiui, Seimo narys nuomotųsi automobilį iš savo žmonos arba iš vyro. Neturėtų taip būti“, - portalui lrytas.lt komentavo S.Skvernelis.
Jo teigimu, net jei V.Rupšys būtų deklaravęs, kad butą nuomojasi iš sūnaus, tai padėties nekeistų - tokių situacijų tiesiog būtina išvengti.
S.Skvernelis dabar teigia laukiantis dviejų tiesioginių V.Rupšio vadovų - prezidento G.Nausėdos ir krašto apsaugos ministro A.Anušausko - reakcijų.
Ar V.Rupšys turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti?
„Aš manau, kad taip. Apie tai jis tikrai turėtų pamąstyti. Bet iš to pokalbio su žurnalistais ir epitetų, kuriais žurnalistai buvo apdalinti, matyt, jis galvoja kitaip“, - svarstė S.Skvernelis.
Paklaustas, ar šiandien apskritai dar reikalingas toks dalykas, kaip butpinigiai, politikas teigė manantis, kad taip, tačiau jie neturėtų virsti priedu prie algos.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovė, Seimo NSGK bei Seimo etikos ir procedūrų komisijos narė Dovilė Šakalienė situaciją kol kas vertino kiek atsargiau. Labiausiai ją nustebino V.Rupšio pokalbis su žurnalistais, o dėl viešų ir privačių interesų galimo supainiojimo pirmiausia ji norėtų sulaukti VTEK išaiškinimo.
Ji atkreipė dėmesį, kad aukštiems pareigūnams galioja gerokai aukštesni atsakomybės ir atskaitomybės standartai.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dėl V.Rupšio veiksmų buvo nekalbus - aiškino, kad savo nuomonę pateiks tik po to, kai savo vertinimus išsakys prezidentas G.Nausėda ir krašto apsaugos ministras AAnušauskas.
Buvęs kariuomenės vadas, Seimo NSGK narys, konservatorius Arvydas Pocius, argumentuodamas garbės kodeksu, taip pat nekomentavo V.Rupšio veiksmų.
Tuo metu pačią butpinigių sistemą A.Pocius laiko teisinga.
„Kariškiai yra rotuojami, būna, kad toli nuo savo gyvenamosios vietos. Tą daro viso normalaus Vakarų pasaulio kariuomenės. Tai yra klasika, tai yra būtina. Įsivaizduokite, kad karininkas yra atvykęs iš Klaipėdos ar iš Šiaulių į Vilnių, tai kur jam gyventi?“, - portalui lrytas.lt sakė A.Pocius.
Lietuvos kariuomenės kariai
Būsto Nuomos Sutartys ir Sąlygos
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį.
Sutartys turi būti sudaromos raštiškai, ypač ilgesnės nei 1 metų nuomos sutartys. Rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų, nors vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba, tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis.
Sutarties Elementai
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas.
- Nurodyti nuomos kainą.
- Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Remonto Pareigos
Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Nesutarimų Sprendimas
Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.
Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.
Būsto Rinkos Apžvalga Didmiesčiuose
Šiame straipsnyje apžvelgsime būsto rinkos tendencijas didmiesčiuose, tokiuose kaip Šiauliai, Kaunas ir Panevėžys.
Šiauliai
Registrų centro duomenimis, per 2025 metus Šiauliuose iš viso buvo įsigyti 1539 butai ir 253 namai - atitinkamai 22,9 proc. ir 22,4 proc. daugiau nei 2024 m. „Ober-Haus“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Šiaulių mieste vidutinė butų kaina siekė 1273 Eur/kv. m ir buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus.
Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Šiauliuose šiuo metu svyruoja tarp 1200-1800 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2000-2800 Eur/kv. m.
„Ober-Haus“ Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis komentuoja, kad didžiausias rinkos aktyvumas ir kainų augimas mieste pernai stebėtas antroje metų pusėje, o panašios tendencijos persikėlė ir į 2026-ųjų pradžią.
Kitaip nei anksčiau, pastaraisiais metais mieste patraukliausiais tapo butai pirmame aukšte, jų rinkoje trūksta. Naujos statybos segmente šiemet ir artimiausiais metais laukiama rekordinio plėtotojų aktyvumo: vystomi daugiabučiai Vilniaus, Malūno, Trakų, Paukščių tako, Birutės ir Gytarių gatvėse. Taip pat, į šiuolaikišką būstą pertvarkomi senesni pastatai: buvusi centrinė miesto pirtis Basanavičiaus g., buvusi profesinė mokykla Pagėgių g. ir buvusi mokykla Kviečių g.
Nuomos segmente, „Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai fiksuotas 5-6 proc. metinis kainų augimas, t.y. nuoma brango kone dukart lėčiau nei butai pardavimui.
L. Juozaitis atkreipia dėmesį į tai, kad per paskutinius penkis metus Šiaulių mieste nuolatinių gyventojų skaičius augo 10 proc. „Be ukrainiečių, Šiauliai nuomos segmente išsiskiria ir užsieniečiais transporto įmonių darbuotojais bei NATO kariais, nors didžiąją dalį nuomininkų vis vien sudaro lietuviai.
Kadangi butų nuomai pasiūla dabar yra išaugusi, tikėtis tolesnio kainų augimo būtų sunku. Taip pat, „Ober-Haus“ vertinimu, investicinio būsto nuomai pirkimas Šiauliuose galbūt jau pasiekė savo piką ir tokių sandorių pastaruoju metu matoma mažiau.
Šiauliai
Kaunas
„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Registrų centras skelbia, kad per 2025 m. Kaune iš viso buvo įsigyti 5174 butai ir 803 namai - atitinkamai 14 proc. ir 23 proc. daugiau nei 2024 m.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv. m.
„Kaune vis dar trūksta kokybiško naujo būsto patogiose vietose, ypač 2-3 kambarių butų, tad paklausa šiuo metu gerokai viršija pasiūlą. Pavyzdžiui, pastatytų butų skaičius Kaune mažėjo dvejus metus iš eilės“, - kalba S. Tarp Kauno specifikos jis mini gyventojų mėgstamas alternatyvas užmiestyje, pirmiausia Kauno rajone, kur žmonės stato kotedžus ir namus, gauna daugiau erdvės, nuosavos žemės ir žemesnes kainas.
„Pati Kauno rinka išlieka aktyvi. Mieste ir toliau turėtų dominuoti antrinės rinkos pardavimai, nors matome, kad plėtotojai po kelių metų pauzės vėl grįžta į rinką su naujais projektais. Šiuo metu paklausiausi yra 2-3 kambarių butai (45-70 kv. m), racionalūs išplanavimai, didesni balkonai ar terasos, sandėliukai, parkavimo vietos. Pirkėjams svarbiausia patogi kasdienė logistika, žaliosios erdvės, uždaras, saugus kiemas, infrastruktūra vaikams, mažos išlaikymo sąnaudos. Vis labiau vertinama ir emocinė projekto pusė - žmonės nori gyventi ne „miegamajame rajone“, o aplinkoje, kurioje gera būti, sportuoti, bendrauti, auginti vaikus“, - apžvelgia S.
Nuomos rinkoje „Ober-Haus“ specialistai pernai fiksavo 9 proc. metinį kainų augimą. Nuomos segmente S. „Nuomos rinka turėtų išlikti stabili. Pasiūloje apie 500 butų ir nuomininkai turės iš ko rinktis. Nors nuomotojai turi nemažą kainų lūkestį, klientai juos vis dažniau „nuleis ant žemės“, - vertina S. Jo duomenimis, Kaune nuomai patraukliausi išlieka 2 kambarių butai, juos seka 1 kambario būstai.
Kaunas
Panevėžys
Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje iš viso buvo įsigyti 1128 butai arba 19,2 proc. daugiau nei 2024 m. Seklesnėje namų rinkoje užfiksuoti 245 sandoriai, bet tai buvo net 36,1 proc. daugiau nei prieš metus.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai butų pardavimo kainos Panevėžyje augo lygiai 10 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1236 Eur. Bendrovės duomenimis, Panevėžyje senos statybos tipinio buto kainos, priklausomai nuo įrengimo, aukšto, rajono, renovacijos, sąlygų automobiliams ir kitų aplinkybių, šiuo metu svyruoja tarp 1100 ir 1800 Eur/kv. m.
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas komentuoja, kad Aukštaitijos sostinė niekuomet negarsėjo didele naujos statybos apimtimi, o paskutinis stambus daugiabutis mieste išplėtotas tik 2006-2009 m.
„Pirkėjai labai laukia naujų būsto projektų. Naujų butų pasiūla šiuo metu labai menka, todėl nauji projektai turėtų būti paklausūs. Baigiami išparduoti tokie projektai kaip „Ainių namai“, „Parko rezidencija“. Tie, kas ieško naujos statybos butų, neturi iš ko rinktis, todėl yra suaktyvėjęs susidomėjimas alternatyvomis, pvz., „Senvagės loftais“ renovuotame pastate miesto centre arba „Marių loftais“ buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje“, - pasakoja R.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Panevėžio rajonuose siekia 290-420 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje - 340-550 Eur/mėn. Per metus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, Panevėžyje nuomos kainos augo 5-6 proc.
„Paklausiausi butai nuomai yra 1-3 kambarių, ekonominės klasės. Nuomininkai - dažniausiai nuo 20 iki 30 metų amžiaus, neretai jaunos šeimos, dar negalinčios nusipirkti būsto. Butus taip pat nuomojasi karininkai, kuriems kompensuojama būsto nuomos kaina. Yra Ukrainos piliečių, besinuomojančių butus, taip pat šeimos, kurios statosi namą ir tam tikrą laiką, kol baigs statybas, nuomojasi didesnį butą arba netgi namą“, - apžvelgia R.
Panevėžys
Būsto kainų pokyčiai didmiesčiuose 2025 m.
| Miestas | Vidutinė butų kaina (Eur/kv. m) | Pokytis per metus |
|---|---|---|
| Šiauliai | 1273 | 11% |
| Kaunas | 2071 | 13.8% |
| Panevėžys | 1236 | 10% |
Butpinigių suma gali siekti ir daugiau nei 600 eurų. Tačiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo butpinigius naikinti, pavyzdžiui, vietoje jų kompensuoti kelionę į darbą.
Kas gauna butpinigius
Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad butpinigius gauna vidaus reikalų statutinių tarnybų pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi. Butpinigiams gauti būtina pateikti prašymą. Atsižvelgiant į vietovę, maksimalus butpinigių dydis gali siekti 616 eurų, o mažiausias - 228 eurai.
2022 m. butpinigius gavo 1467 VRM statutinių tarnybų pareigūnai. Iki rugpjūčio 31 d. VRM butpinigiams panaudojo 3,69 mln eurų, iš šios sumos Policijos departamentui atiteko 2,33 mln.
Vidaus tarnybos statuto projekte, kuris šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais, siūloma butpinigių mokėjimą trumpinti iki 5 metų arba tam terminui, kuriam pareigūnas yra perkeltas dirbti į kitą komisariatą. Dabar tokio termino nėra.
Papildomai Vidaus tarnybos statuto projekte siūloma įvesti bendrą tvarką, kuri suvienodintų praktiką ir užkirstų kelią galimam pareigūnui piktnaudžiavimui šia socialine garantija. Taip pat statuto projekte numatoma alternatyva butpinigiams - kompensacija kelionės į darbą išlaidoms.
Pasirodžius šiai publikacijai, Lietuvos kariuomenė portalą tv3.lt informavo, kad gyvenamųjų patalpų nuomos išmokų dydis yra apibrėžiamas atitinkamame Vyriausybės nutarime . Jame numatyta, kad nuomos išlaidų dydis apskaičiuojamas pagal konkrečiam miestui ar vietovei numatytą bazinį socialinių išmokų dydį. Rugpjūčio mėnesį išmokas už gyvenamųjų patalpų nuomą gavo 3052 kariai, rugsėjo mėnesį išmokėta - 1 215 531 eurų. Vadinasi, kiekvienam kariui buvo išmokėta vidutiniškai po 398 eurus.
Butpinigius pernai padidino
Tačiau pernai butpinigiai vidaus tarnybos pareigūnams buvo padidinti.
„Ši socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nustatyta dėl jų tarnybos ypatumų ir yra tokio paties pobūdžio, koks taikomas kariams bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, todėl ir kompensavimo dydžiai turi būti tokie patys. Kartu tai yra viena iš motyvavimo priemonių, kuri skatins pareigūnus tarnauti didžiuosiuose miestuose. Be to, taip bus sprendžiama ir pareigūnų šiose vietovėse trūkumo problema“, - tuomet teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Anot VRM, maksimalūs butpinigių dydžiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams didinami todėl, kad tam įtaką daro būsto nuomos rinkos kainos: atsižvelgiant į vietovę, maksimalus butpinigių dydis galės būti 616 eurų. Be to, bus atsisakyta butpinigių dydžio diferencijavimo pagal tai, ar pareigūnas eina rotuojamas pareigas, ir pagal pareigūnų laipsnius.
Butpinigius gauna pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi ir pateikia prašymus.
Butpinigius dalijosi su sūnumi
Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys irgi gauna butpinigius, jam skirta suma mėnesiui siekia beveik 500 eurų. Šią sumą jis moka savo sūnui, iš kurio butą ir nuomojasi.
Anot V. Rupšio nieko blogo, kad pinigus gautus kompensuoti nuomai jis moka savo šeimos nariui.
Tuo metu opozicinių partijų lyderiai įžvelgia interesų konfliktą. Štai partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis skatina kariuomenės vadą trauktis iš pareigų.
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NGSK) priklausančios Seimo narės Dovilės Šakalienės teigimu, kol kas neįmanoma įvertinti, ar yra galimas interesų konfliktas.
D. Šakalienė teigė, kas šiuo metu nepakanka duomenų, norint įvertinti, ar čia gali būti interesų konfliktas. Pasak jos, aukščiausias pareigas Lietuvos kariuomenėje einančiam asmeniui privaloma taikyti aukštesnius standartus.
„Šiuo metu neturime visų duomenų. Norint įvertinti interesų konflikto regimybę, yra svarbūs duomenys susiję su butpinigių skyrimo procedūra. Šiuo atveju, turi spręsti ne kariuomenės vadui pavaldūs, o už jį aukščiau esantys asmenys. „Kas yra labai svarbu ir buvo ne kartą išaiškinta teismų - tokias aukštas pareigas einantiems pareigūnams yra taikomi aukštesni standartai. Jeigu yra interesų konflikto regimybė, vis tiek reikia imtis papildomų apsaugos priemonių. Būtina užtikrinti, kad ne pavaldūs asmenys priimtų sprendimą. Vadovas [prezidentas], kuris skyrė į pareigas, taip pat turi teisę žinoti. Būtų labai gerai įtraukti atitikties pareigūną į sprendimų priėmimo procesą, kad būtų įvertinti visi aspektai“, - sakė Seimo narė.
Anot jos, turime išgirsti prezidento ir krašto apsaugos ministro poziciją šiuo klausimu.
„Bet manau, kad svarbu nepriimti skubių sprendimų. Šalia mūsų vyksta karas. Staiga atleidus kariuomenės vadą, mes nors ir laikinai, bet padidintume riziką“, - pabrėžė Seimo narė.
Prilygino „čekiukų“ skandalui
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Dainius Žalimas situaciją prilygino „čekiukų“ skandalui, susijusiu su netinkamu savivaldybės politikų lėšų panaudojimu asmeniniais tikslais, taip pat kritikavo bendravimo su žurnalistais kultūrą.
„Apskritai istorija labai panaši į sukčiavimą čekiukais, o bendravimo su žurnalistais kultūra yra kone zonos lygio. Vis dėlto Novočerkasko karo mokykla permušė NATO koledžų išsilavinimą“, - rašė Dainius Žalimas.
„Užuojauta kariuomenei, ji to nenusipelnė“, - pridėjo Dainius Žalimas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys
tags: #ar #karininkai #skiria #butus #nuomotis