Ar Galima Privatizuoti Bibliotekos Turtą: Sąlygos ir Aspektai

Privatizavimas - procesas, kurio metu valstybinis ar savivaldybės turtas pereina į privačias rankas. Lietuvoje šis procesas vyksta jau ne vieną dešimtmetį ir apima įvairius objektus, įskaitant ir bibliotekų turtą. Vis dėlto, bibliotekų privatizavimas yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir atsižvelgimo į įvairius aspektus.

Nacionalinė Lietuvos Martyno Mažvydo biblioteka Vilniuje

Teisinės Sąlygos ir Reikalavimai

Norint privatizuoti bibliotekos turtą, būtina laikytis tam tikrų sąlygų ir reikalavimų. Pavyzdžiui, socialinio būsto privatizavimui būtina, kad jis būtų bent 60 proc. nusidėvėjęs, remontuoti būstą turi būti neekonomiška ir jame turi būti išgyventa mažiausiai trejus metus. Akivaizdu, kad jas atitinkantis būstas gali ir nerasti pirkėjų. Kiek toks būstas kainuos - lemia nepriklausomo turto vertintojo, pasamdyto viešųjų pirkimų metu, išvados. Paprastai per metus yra leidžiama privatizuoti 5-6 anksčiau išvardintas sąlygas atitinkančius būstus.

Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Seniūnas, atsižvelgęs į tai, kiek norimas privatizuoti pastatas dar reikalingas seniūnijai, teikia tarybai prašymą įtraukti jį į privatizuojamų objektų sąrašą. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė apie beveik nenaudojamus savivaldybei priklausančius pastatus gali pasakyti tik viena: leisti privatizuoti, jei tik yra asmenų, kurie norėtų šį turtą įsigyti.

Seniūnijų Pozicija

Seniūnijos ne visada noriai pasitinka mintį apie galimą privatizavimą. Anot Lukšių seniūno, privatizavimas nėra geriausia išeitis, nes visi pastatai reikalingi ir tarnauja bendruomenės arba ūkinėms reikmėms. Lukšių seniūnas Vidas Cikana valstybinį turtą nuo privatizavimo ir naikinimo pasiryžęs ginti iki galo. Jis teigė, jog pastatai turi spręsti bendruomenės poreikius.

Bet kuriuo atveju, V. Cikana nenori, kad buvusios Liepalotų mokyklos pastatas būtų privatizuotas ir nesutinka, kad jis yra apleistas ar nenaudojamas. Pasak seniūno, pastatų išlaikymas nekainuoja ir savivaldybei.

Vilniaus miesto savivaldybė

Galimos Pasekmės

Privatizavimas gali turėti įvairių pasekmių bendruomenei. Viena vertus, tai gali paskatinti ekonominį augimą ir investicijas į apleistus pastatus. Kita vertus, tai gali lemti bendruomenės poreikių ignoravimą ir viešųjų paslaugų kokybės prastėjimą. Iš kaimų išvažiuoja jaunimas, nes viskas yra išparduodama.

Tačiau kartkartėmis jie vis dėlto yra priversti rinktis visiškai kitokį darbo pobūdį, nes tiesiog nori valgyti ir apsirengti. Tuomet visuomenė patiria dvejopą žalą. Viena vertus, vėjais nueina valstybės lėšos, panaudotos minėtiems specialistams išugdyti, kurie kartą išėję iš savo luomo dažniausiai nebegrįžta ir nebesiima buvusios profesijos. Antra vertus, praradus kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus, dramatiškai kenčia viešųjų paslaugų kokybė.

Pažymėtina, kad socialinį nepasitenkinimą ir net krizes nebūtinai išprovokuoja tam tikrų visuomenės grupių pajamų stagnacija - ją gali lemti ir spartesnis kitų visuomenės grupių materialinės padėties gerėjimas. Neracionaliai veikianti valdžia gali metų metais ignoruoti realijas ir laikyti šias valstybės tarnautojų kategorijas badmiriavimo būklės, ciniškai galvodama, jog dėl savo specifinio išsilavinimo ir profesinės patirties šie žmonės turi ribotą galimybę pasirinkti.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai ir mažiausiai pasiturinčių visuomenės kategorijų (decilių) vartojimo išlaidos 2000 m. skyrėsi 7,9 karto, tuo tarpu 2006 m. - jau 8,9 karto.

Galimos privatizuojamų būstų kainos

Verslas taps civilizuotas ne tik išvaizda, bet ir savo turiniu tik tada, kai įsisąmonins „socialinės atsakomybės“ sąvoką. Tačiau labai tikiuosi, jog po kelerių metų ar dešimtmečio geri darbai aplinkiniams ir visuomenei bus daromi ne siekiant pasireklamuoti ar baiminantis, kad įtūžusi minia nenušluotų nuo žemės paviršiaus, geri darbai bus daromi dar ir todėl, kad tiesiog gėda jų nedaryti, jei leidžia lėšos ir galimybės.

tags: #ar #galima #privatizuoti #bibliotekos #turta