Balsavimas dėl renovacijos daugiabučiuose namuose: viskas, ką reikia žinoti

Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra svarbus procesas, siekiant didinti energinį efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su balsavimu dėl renovacijos daugiabučiuose namuose, įskaitant valstybės paramą, gyventojų teises ir dažniausiai užduodamus klausimus.

Valstybės parama daugiabučių renovacijai

Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose. Tai ypač svarbu mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms, senjorams ir socialiai remtiniems asmenims, tačiau ja gali pasinaudoti ir kiti gyventojai, jei atitinka tam tikrus kriterijus.

Pagal Aplinkos ministerijos kvietime numatytus kriterijus vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams visos tenkančios išlaidos bus visiškai padengiamos.

Svarbu paminėti, kad šiais metais bus sudaryta daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai, karštam vandeniui ir elektrai gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės jėgaines ar kitus atsinaujinančiosios energijos įrenginius. Tokiems projektams ir priemonėms bus skiriama papildoma 30 proc.

Iš viso Aplinkos ministerijos kvietimo metu numatoma Daugiabučių namų atnaujinimo programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc.

APVA (Aplinkos Projektų Valdymo Agentūros) parama namo renovacijai yra galimybė gauti kompensaciją už energinio efektyvumo didinimą, padedant gyventojams atnaujinti savo namus. Individualių namų renovacijai parama bus teikiama kaip dalinis finansavimas energijos taupymo priemonėms įgyvendinti.

APVA parama individualaus namo renovacijai gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Po modernizavimo pasiekus pastato B klasę, gyventojai gali gauti iki 75 eurų kompensaciją už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.

Kompensacijų sąlygos:

• Pasiekti pastato B energinio naudingumo klasę.
• Maksimali kompensacija - iki 75 eurų už kiekvieną naudingą kvadratinį metrą.
• Maksimali išmokėjimo suma - 14 500 eurų.

Norėdami pradėti modernizavimo procesą ir pasinaudoti APVA programa galite susisiekti su sertifikavimo ekspertu. Šis specialistas padės suvokti, kokia yra dabartinė jūsų namo energetinė būklė ir ką būtina atnaujinti, siekiant pasiekti pastato B klasę.

Dokumentai, reikalingi paraiškai:

• Energinio naudingumo sertifikatas renovacijai.
• Pažyma APVA su eksperto rekomenduotais atnaujinimo darbais.
• Namo nuotraukos prieš ir po renovacijos.

Daugiabučių renovacijos procesas

Daugiabučių atnaujinimo programa yra įgyvendinama daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ar administratorių iniciatyva arba savivaldybių iniciatyva.

Pirmu atveju iniciatyva kyla iš apačios - norą atnaujinti daugiabutį turi išreikšti patys gyventojai, o iniciatyvos turi imtis bendrijos pirmininkas, daugiabučio namo administratorius ar administruojanti įmonė. Antruoju atveju, atitinkamos savivaldybės savo iniciatyva atrenka daugiausiai energijos vartojančius daugiabučius namus ir paskiria programos administratorius - jie ir įgyvendina renovacijos procesą.

Nuo ko pradėti? Kreipkitės į savo daugiabučio namo pirmininką ar valdytoją ir paprašykite jo suorganizuoti butų savininkų susirinkimą. Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

Pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų.

Subsidijos: Subsidijos dydis yra ne daugiau kaip 60 proc. 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, tenkančių nepasiturintiems butų ir kitų patalpų savininkams, padengiama neviršijant įstatyme nustatytos didžiausios galimos subsidijos.

Pirmiausia, daugiabučio namo administratoriui turėtų būti pateikta savivaldybes išduota pažyma, dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, apmokant kreditą ir palūkanas. Tada namo administratorius apie tai, jog kreditą ir palūkanas padengs savivaldybė, informuos banką.

Energetinis efektyvumas prieš ir po renovacijos

Jei Jums priklausantis būstas yra gyvenamajame trijų ir daugiau butų name, pastatytame pagal iki 1993 m., vidutinė vieno kvadratinio metro kaina norint pasiekti A naudingumo klasę yra apie 1,70-1,90 € per mėnesį su valstybės parama, o norint pasiekti B naudingumo klasę yra apie 1,60-1,80 € per mėnesį su valstybės parama.

Vidutinis daugiabutis, pastatytas iki 1993 metų (tokiems ir yra skelbiami renovacijos konkursai), apie 25-35 proc. šilumos energijos praranda per sienas.

Kompensacijos socialiai remtiniems asmenims

Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas, pirmiausiai, turite kreiptis į savo miesto savivaldybę.

Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso tiek nuo pajamų dydžio, tiek nuo atnaujinamo pastato tipo ir projekto tikslo.

Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją.

Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA).

Dažnos klaidos teikiant paraišką:

• Nepateikiami visi reikalingi dokumentai.
• Neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams.
• Neinformavimas savivaldybės apie pajamų pokyčius.

Balsavimas raštu daugiabučiuose

Balsavimas raštu yra vienas iš būdų, leidžiančių butų ir kitų patalpų savininkams priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.

Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai.

Svarbiausi aspektai organizuojant balsavimą raštu: įstatų laikymasis, informavimas, kvorumas.

Balsavimo raštu organizatorius turi pateikti informaciją ir pakviesti savininkus dalyvauti balsavimo biuletenių skaičiavimo komisijoje. Jei per pirmą balsavimą nebuvo kito varianto, kad yra su individualia apskaita, susirinkimas gali panaikinti tokį balsavimą.

Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie kompensacijas už būsto remontą ir renovaciją:

Kasmet augant šildymo kainoms, vis dažniau pradedama ieškoti sprendimų, kurie leistų maksimaliai sumažinti šildymo sąnaudas. Geriausias ir kone vienintelis sprendimas, leidžiantis jas sumažinti net 40-70 proc. Atnaujinus daugiabutį gyvenamąjį namą ir jo šildymo sistemą, šilumos sąnaudos gali sumažėti net iki 70%.

Atliekant pastato renovaciją rekomenduojama atnaujinti ir šildymo sistemą. Šiuolaikinės šildymo sistemos leidžia efektyviai panaudoti nemokamų, atsinaujinančių šaltinių energiją, t.y. saulės, vėjo ar žemės gelmių. Po atliktų atnaujinimo darbų daugiabučio namo gyventojai už šilumą moka apytiksliai 40-70% mažiau nei prieš renovaciją.

Kokių veiksmų reikia imtis norint inicijuoti daugiabučio namo renovacijos projektą? Apie renovacijos poreikį, pirmiausia reikia pranešti atsakingiems asmenims, t.y. įgaliotiems namo atstovams ar bendrijos pirmininkui. Tuomet yra organizuojamas namo bendrijos balsavimas ir gavus daugumos būstų savininkų pritarimą (50 proc. ir vieną balsą „už“), rengiamas namo atnaujinimo investicinis projektas, o jį patvirtinus - renovacijos projektas.

2021 metais 60 m2 buto renovacijos darbų kaina galėjo svyruoti tarp 15000-18000 EUR. Valstybė kompensuoja iki 30% renovacijos sąnaudų, o įrengiant šilumos siurblius ir saulės elektrines, skiriami papildomi 30% nuo jų sąnaudų sumos.

Pavyzdžiui, A klasei yra privaloma keisti visus langus, todėl iš karto išauga ir kaina. V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.

Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“

Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.

Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas. Šios priemonės garantuoja puikias gyvenimo sąlygas ir taupo gyventojų pinigus.

Norite renovacijos? Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t. y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą.

VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos.

„Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).

Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama.

Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 proc. butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.

Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus. Atnaujina šaligatvius, automobilių aikšteles, gatvių apšvietimą, vaikų žaidimų erdves, stato suoliukus, apželdina teritorijas.

Renovacijos nauda: eliminuojama avarinių situacijų grėsmė, kyla būsto vertė nekilnojamojo turto rinkoje, šildymo sistemos subalansavimas leidžia namui šilti tolygiai, mokate iki 70 proc. mažiau už šildymą.

tags: #balsavimas #del #renovacijos