Drėgnų patalpų apšiltinimo technologijos: medžiagos, ypatumai ir hidroizoliacija

Drėgnas klimatas Lietuvoje, ypač pajūrio zonoje, kelia iššūkių pastatų konstrukcijoms. Didelę laiko dalį išoriniai pastato sluoksniai patiria paviršinio, gruntinio ir kritulių vandens poveikį. Todėl drėgnų patalpų apšiltinimas ir hidroizoliacija yra itin svarbūs siekiant užtikrinti pastato ilgaamžiškumą ir komfortą.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairias apšiltinimo medžiagas, jų savybes, taip pat hidroizoliacijos svarbą ir ypatumus drėgnose patalpose.

Apšiltinimo medžiagos: savybės ir pasirinkimo kriterijai

Šiltinimo medžiaga turi atitikti kelis pagrindinius reikalavimus: gerai izoliuoti šilumą, būti atspari drėgmei ir aplinkos poveikiui, bei būti saugi žmogaus sveikatai.

Ekovata

Ekovata gaminama iš makulatūros, pridedant boro druskų (borakso ir boro rūgšties), kurios nekelia pavojaus žmogaus sveikatai. Ji pasižymi geromis šilumos ir garso izoliacinėmis savybėmis. Boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo, grybelinių ligų, vabzdžių ir graužikų. Ekovatos šilumos laidumo koeficientas yra λ10 = 0.039 W/mK, prie +10°C. Dažnai, naudojant ekovatą, nereikalinga brangi garo izoliacija.

Ekovata gali būti naudojama sienų šiltinimui iš vidaus, iš išorės bei oro tarpų užpildymui. Ši medžiaga leidžia kokybiškai užpildyti net mažiausius plyšelius. Tačiau ekovata netinkama pamatų apšiltinimui.

Polistireninis putplastis (EPS)

Polistireninis putplastis (EPS) gaminamas iš plėtriojo polistireno. Jį sudaro 98 % oro ir 2 % polistireno. EPS pasižymi geromis šilumos izoliavimo savybėmis, nedideliu vandens įgertimi ir geru mechaniniu stipriu. Šilumos laidumas priklauso nuo tankio. Polistireninis putplastis yra degus, tačiau aprūpinamas degumą slopinančiu priedu. Jis netirpsta vandenyje, nepūva ir neyra.

EPS naudojamas grindų, sienų ir stogų šiltinimui. A++ namo grindų šiltinimui dažniausiai dedamas ne mažiau kaip 30 centimetrų polistireninio putplasčio sluoksnis.

Akytbetonis

Akytbetonis yra porėta medžiaga, pasižyminti išskirtinėmis šilumos izoliacinėmis savybėmis. Atitvarinių iš akytbetonio pasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminių plytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, reguliuoja oro drėgnumą patalpose ir yra ekologiška medžiaga. Iš akytbetonio gaminami sienų blokeliai, armuotos perdangos ir denginio plokštės, laikančios sąramos, U formos blokai nelaikančioms sąramoms, laiptų pakopos.

Keramzitas

Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį aukštoje temperatūroje. Jis yra nedegus, atsparus ugniai, mažai įgerianti, atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Keramzitas taip pat laidus garui, nekaupia savyje vandens ir yra atsparus cheminei aplinkai. Jis puikiai absorbuoja garsą. Keramzitą galima panaudoti net kelis kartus ir transportuoti pneumatine pompa. Jis naudojamas kaip apšiltinimo medžiaga pilant į tarpą tarp sienų, taip pat kaip užpildas betono gamybai. Šiluminio laidumo koeficientas λ10 - apie 0.09 (W/mK).

Termoputos

Termoputos mažai praleidžia šilumą, jų šilumos laidumo koeficientas tik 0,033 W/mK. Termoizoliacinės putos yra atsparios degimui, jose nesiveisia nei graužikai, nei vabzdžiai, nei grybeliai. Termoputomis užpildžius oro tarpus, pasiekiamas dvigubas efektas: sustabdoma ventiliacija tarp sienų ir padidėja sienos šiluminė varža.

Hidroizoliacija: svarba ir ypatumai

Hidroizoliacija yra būtina drėgnose patalpose siekiant apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės poveikio. Drėgmė gali prasiskverbti per pamatus, sienas, stogą ir sukelti įvairių problemų, tokių kaip pelėsis, puvinys, korozija ir kt. Hidroizoliacija turi veikti dviem kryptimis: sudaryti užtvarą drėgmei ir sąveikauti su kitomis medžiagomis, kad jos atsispirtų drėgmės jėgai.

Hidroizoliacinių medžiagų parinkimas ir sluoksnio įrengimas yra du lygiaverčiai darbo etapai. Daugelis hidroizoliacinių medžiagų gamintojų gamina hidroizoliacines sistemas, kurias sudaro atitinkamos mastikos, gruntai ir kitos medžiagos.

Hidroizoliacinių medžiagų tipai

Pagal naudojimo būdą hidroizoliacines medžiagas galima suskirstyti į rulonines, tepamąsias, glaistomąsias ir kristalines.

• Ruloninės hidroizoliacinės medžiagos dažniausiai naudojamos stogų, pamatų ir kitų didelių plotų hidroizoliavimui.
• Tepamosios hidroizoliacinės medžiagos naudojamos baseinų, balkonų, terasų, vonios kambarių ir kitų patalpų hidroizoliavimui.
• Glaistomosios hidroizoliacinės medžiagos naudojamos smulkių įtrūkimų ir siūlių užsandarinimui.
• Kristalinė hidroizoliacija veikia betono viduje, uždarydama vandens prasiskverbimą kapiliarais.

Hidroizoliacijos įrengimo ypatumai

Įrengiant hidroizoliaciją, būtina atsižvelgti į daugybę niuansų, priklausomai nuo objekto specifikos. Svarbu žinoti užteršimo pobūdį, vandens lygį, apkrovas, užšąlantį gruntą ar ne, konstrukcijos pagrindą, paviršiaus medžiagas ir t.t. Pagal tai parenkami remontiniai mišiniai, hidroizoliacinės medžiagos, jų sluoksnių storis ir skaičius, technologija ir visa kita.

Pramoninių grindų betonavimas

Pramoninėms grindims keliami gerokai griežtesni reikalavimai nei įprastoms gyvenamųjų patalpų dangoms. Šios konstrukcijos turi atlaikyti dideles taškines apkrovas, transporto judėjimą ir ilgalaikę eksploataciją be deformacijų ar įtrūkimų. Pramoninių grindų betonavimas - tai kruopštus darbas, kuriame susilieja tikslumas, technologijos ir patirtis.

Dažniausiai naudojamas betonas C25/30 su polimerine fibra. Šis sprendimas dažnai pranašesnis už metalinę armatūrą, nes tolygiai paskirsto įtempius ir mažina pleišėjimo tikimybę. Kampai armuojami armatūros tinklu, o vietose, kur robotas neprivažiuoja, naudojama papildoma vibroliniuotė.

Grindų betonavimas ant grunto

Privačių namų grindys dažniausiai betonuojamos smėlbetoniu. Tai greita, ekonomiška ir patikima grindų įrengimo sistema. Grindys gali būti šiltintos, su vamzdine ar kabeline šildymo sistema, paruošiamos vinilo klijavimui ar plaukiojančių grindų klojimui. Tinkamas pagrindo betoninėms grindims paruošimas užims netgi daugiau laiko nei pats betonavimas. Naujuose namuose dažniausiai betonuojama ant grunto. Prieš pradedant statybos darbus į erdvę tarp pamatų supilamas žvyro sluoksnis. Žvyras tankinamas vibrovolais, gali būti kiek drėkinamas, vėl lyginama. Ant žvyro gali būti klojama geotekstilė kai aplink pastatą yra gerai veikiantis drenažas. Jei drenažo nėra, verta pakloti hidroizoliacinę plėvelę - dažniausiai 200 mikronų juoda polietileno plėvelė.

Lentelė: Apšiltinimo medžiagų palyginimas

tags: #apsiltinti #dregnas #patalpas