Notaro Mokesčiai Parduodant Nekilnojamąjį Turtą Lietuvoje

Nekilnojamojo turto pirkimą užbaigia notarinės sutarties pasirašymas. Parduodant nekilnojamąjį turtą, vienas iš svarbiausių aspektų, į kurį reikia atsižvelgti, yra notarų įkainiai. Šie mokesčiai gali turėti reikšmingą įtaką galutinei sandorio sumai ir pirkimo-pardavimo proceso sklandumui.

Pasirašant būsto pirkimo-pardavimo sutartį papildomi mokesčiai yra taikomi už kitus notarinius veiksmus, būtinus, norint patvirtinti pirkimo - pardavimo sutarį. Notarai atlieka esminį vaidmenį nekilnojamojo turto sandoriuose.

• Biudžeto planavimas: pardavimo proceso metu gali atsirasti įvairių išlaidų, todėl svarbu tiksliai žinoti, kiek reikės sumokėti notarui.
• Teisėtumas ir saugumas: tinkamai atliktos notarų paslaugos užtikrina, kad sandoris yra teisėtas ir saugus.
• Sandorio sklandumas: notaras padeda užtikrinti, kad sandoris vyktų sklandžiai ir greitai.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ruošdamas ir atlikdamas notarinius veiksmus, notaras privalo tikrinti duomenis valstybei priklausančiuose registruose: Gyventojų, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų, Hipotekos, Turto arešto aktų, Įgaliojimų, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų, Vedybų sutarčių ir kituose. Duomenys iš šių registrų gaunami už užmokestį, kurį notaras paima iš kliento ir perduoda valstybės įmonei Registrų centrui ir kitiems duomenų saugotojams.

Prieš atlikdamas notarinį veiksmą notaras gali tik apytiksliai įvardyti patikrų registruose kainą, nes sąskaitą už minėtąsias patikras jis gauna tik atlikęs notarinį veiksmą. Piniginę dar teks patuštinti ir Registrų centre, įregistruojant nuosavybės teisę į įgytą turtą. Visų notaro gaunamų pajamų apskaita vedama notariniame registre. Asmuo, pageidaujantis gauti sąskaitą faktūrą, notarui gali papildomai nurodyti, kad pageidauja gauti mokėjimą už suteiktas notarines paslaugas patvirtinantį dokumentą, ir notaras šį dokumentą privalo pateikti.

Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžiai yra griežtai sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1R-96. Minėtame įsakyme yra nurodyti visi notarinių paslaugų įkainiai ir jų ribos. Taigi, visi notarai vadovaujasi minėtais dydžiai ir negali nuo jų nukrypti.

Galime pateikti kai kurių notarinių veiksmų kainų pavyzdžius:

• 0,37 procento nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto kainos (sumos), bet ne mažiau kaip 33 Eur ne daugiau kaip 5000 Eur + 21 proc.
• 12-27 Eur + 21 proc.
• iki 220 000 eurų įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne mažiau kaip 13 eurų ir ne daugiau kaip 120 eurų + 21 proc. PVM, o nuo 220 001 euro įkeičiamo objekto vertės - nuo 0,17 iki 0,25 procento nuo objekto vertės, bet ne daugiau kaip 240 eurų + 21 proc.
• nuo 0,33 iki 0,41 procento nuo perleidžiamų vertybinių popierių perleidimo sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc.
• 7-20 Eur + 21 proc.
• 0,1 procento nuo vekselio sumos, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 5 000 eurų + 21 proc.
• 3-10 Eur + 21 proc.
• 5-33 Eur + 21 proc.
• 0,08 procento nuo paveldimo turto vertės, bet ne mažiau kaip 17 eurų ir ne daugiau kaip 338 eurai + 21 proc.

Jei sudaroma dvišalis sandoris, kas mokės notarines išlaidas paprastai iš anksto aptaria šalys tarpusavyje. Vienas dažnesnių atveju, kai šalys po lygiai apmoka patirtas išlaidas.

Be abejo, rengiantis vykti pas notarą verta pirma pasitikrinti minėtame įsakyme, kokios apytiksliai išlaidos gali tekti, tačiau bet kuriuo atveju visada geriau paklausti paties notaro, nes notarinį atlygi sudaro ne tik lentelėje nurodytos išlaidos, bet ir patikros valstybės registruose, registrų darbai ir pan. Su minėtu įsakymu verta susipažinti ir todėl, jog jame yra nurodyta notarinių mokesčių skaičiavimo taisyklės kai parduodamas, įkeičiamas ne vienas daiktas, o keli.

2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. Jeigu vienu notariniu veiksmu tvirtinamas sandoris, kuriuo perleidžiami, mainomi, įkeičiami keli daiktai, kelios teisės, kelių bendrovių akcijos ar keli kitų rūšių vertybiniai popieriai, nustatomas (-i) servitutas (-ai) keliems nekilnojamiesiems daiktams, notaro atlyginimas nustatomas pagal Įkainių sąraše nurodytus įkainius, skaičiuojamas nuo kiekvieno perleidžiamo, mainomo, įkeičiamo objekto ar objekto, kuriam nustatomas (-i) servitutas (-ai), vertės ar kainos, jeigu ji nurodyta, atitinkamai sudedant atskiras sumas, ir jis negali būti didesnis kaip 12 000 eurų.

Notaro atlyginimas už Įkainių sąrašo 25.2, 25.4 ir 25.5 papunkčiuose nurodyto nekilnojamojo daikto sandorio patvirtinimą skaičiuojamas nuo sandorio šalių nurodytos nekilnojamojo daikto vertės, jeigu ji ne mažesnė už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktą to nekilnojamojo daikto vidutinę rinkos vertę. Notaro atlyginimas už hipotekos sandorių patvirtinimą skaičiuojamas nuo sandorio šalių nurodytos hipotekos objekto vertės, kuri nustatoma šalių susitarimu, jeigu ji ne mažesnė už Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pateiktą to hipotekos objekto vidutinę rinkos vertę. Notarinių veiksmų, kurie atliekami ne notaro biuro patalpose pagal fizinių ar juridinių asmenų iškvietimą, įkainiai gali būti iki 2 kartų didesni, nei nustatyta Įkainių sąraše, išskyrus atvejus, kai Įkainių sąrašo 36.1-36.3 papunkčiuose nurodyti asmenys Įkainių sąrašo XIII skyriaus nustatyta tvarka yra iš dalies atleidžiami nuo notaro atlyginimo mokėjimo.

Notaro atlyginimas už konsultaciją gali būti nustatomas tik tais atvejais, kai nėra atliekamas notarinis veiksmas, išskyrus atvejus, kai atliekami Įkainių sąrašo 27 ir 29 punktuose ir 32.2 papunktyje nurodyti veiksmai ar tarpvalstybinio pobūdžio notarinis veiksmas. Už notaro konsultacijos suteikimą nustatomas nuo 2 iki 48 eurų dydžio įkainis (Įkainių sąrašo 32.2 papunktis). Notaro konsultacija teikiama aiškiai išreikštu notaro ir kliento susitarimu, esant objektyviam poreikiui ir aplinkybėms (kai neketinama sudaryti sandorio arba sandoris yra sudėtingas, reikalaujantis papildomo notaro darbo, laiko, užsienio valstybės teisės aktų analizės ir panašiai).

Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.1 straipsniu, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Lietuvos civilinėje teisėje skiriami du paveldėjimo pagrindai - paveldėjimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Taigi, paveldėjimo teisiniai santykiai, t. y., paveldėjimas pagal testamentą arba paveldėjimas pagal įstatymą susiklosto nuo palikimo atsiradimo momento.

Pasisakant dėl notarinių veiksmų atlikimo įkainių paveldėjimo atvejais, pažymėtina, kad preliminarūs įkiainiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 57 „Dėl Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Įkainių už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas sąrašo (toliau - Įkainių sąrašas) VIII skyriuje. Be kita ko, paveldėjimo dokumentų tvarkymas įkainiai visais atvejais bus individualizuoti, atsižvelgiant į paveldimo turto pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

Civilinis kodeksas nepateikia išsamios testamento sąvokos, tačiau ši sąvoka išplaukia iš Civiliniame kodekse įtvirtinto paveldėjimo teisinio santykio reglamentavimo bei Lietuvos civilinės teisės doktrinos. Taigi, vadovaujantis minėtais šaltiniais, testamentą, kaip vieną iš paveldėjimo pagrindų, galime apibrėžti kaip vienašalį sandorį (sandorį, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vieno asmens - testatoriaus valios), kuriame yra išreiškiama veiksnaus fizinio asmens valia dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo jam mirus. Informacija, susijusi su testamento kaštais, yra nurodoma taip pat Įkainių sąrašo VIII skyriuje.

Vadovaujantis minėtu sąrašu, už sudaryto testamento patvirtinimą mokamas nuo 5 iki 33 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo panaikinti testamentą patvirtinimą - 7 eurų + 21 proc PVM, už asmeninio testamento ar oficialiajam prilyginamo testamento saugojimą ar jo atsiėmimą - 10 eurų, už testamento paskelbimą - 10 eurų + 21 proc PVM, už pareiškimo apie testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą - nuo 3 iki 17 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainiai. Kaip matyti iš to, kas pateikta aukščiau, už sudaryto testamento ir testamentinės išskirtinės priėmimą patvirtinimą yra nustatyti įkainiai už notaro paslaugas intervalais.

Dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. už nekilnojamojo daikto dovanojimo sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), seneliams, vaikaičiams patvirtinimą mokamas 12-27 eurų + 21 proc PVM dydžio įkainis. už kilnojamojo daikto dovanojimo tarp kitų, nei nurodyta Įkainių sąrašo 15.4 papunktyje, asmenų, (t.

Ar gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trejiems metams nuo jo įsigijimo, bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu? Gyventojo gautos ne individualios veiklos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, pardavus nekilnojamąjį turtą praėjus trims metams nuo jo įsigijimo, bus neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), jeigu jame pastaruosius dvejus metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat neapmokestinamos pajamų mokesčiu.

Neapmokestinamosiomis pajamomis laikomos pajamos gautos, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje gyvenamąjį būstą (įskaitant susijusią žemę), kuriame gyventojo gyvenamojo vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpiau nei dvejus metus ir per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, ir panaudotos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.

Kokiu būdu ir iš kokių asmenų gautos pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu? Pajamų mokesčiu neapmokestinamos tokios pajamos:

• gautos paveldėjimo būdu, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos Respublikospaveldimo turto mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 123 - 5531);
• gautos dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), nuo 2006-10-19 ir iš senelių, o nuo 2009-01-01 ir iš brolių bei seserų;
• gautos dovanojimo būdu iš kitų gyventojų, jeigu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma neviršija 8 000 litų. Iš nurodytų asmenų dovanojimo būdu gautos pajamos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo dovanoto turto vertės (piniginių lėšų sumos).

Kaip nustatoma dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina ? Dovanoto turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu būtų įvertintas paveldimo ar dovanojimo turto mokesčiui apskaičiuoti (jei šis turtas buvo dovanotas iki 2002-12-31 ir buvo minėto mokesčio bazė), arba vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė buvo fizinių asmenų pajamų (iki 2002-12-31 dovanotam turtui) arba gyventojų pajamų mokesčio (po 2003-01-01 dovanotam turtui) bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas.

Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma analogiškai, kaip ir dovanojimo būdu gauto turto vertė, t.y. imama turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų laikoma apdovanotojo pajamomis. Iki 2003-01-01 dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina (laimėjimų ir prizų įsigijimo kaina) laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai dovanų gavęs turtą gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą dovanojimo turto mokesčiui apskaičiuoti. Po 2003-01-01 dovanojimo būdu gauto turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną.

Tikroji rinkos kaina - tai suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria, sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaityti nepriklausomų ir ketinančių pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimai. Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn turtą, kurio įsigijimui buvo paėmęs paskolą, tai tokio turto įsigijimo kaina yra faktiškai patirtos išlaidos, neatsižvelgiant į tai, ar paskola jau grąžinta ar ne. Įsigijimo kainą sudarančios išlaidos turi būti pagrįstos atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais.

Nekilnojamojo daikto įsigijimo kaina - tai pinigų suma, už kurią buvo įsigytas turtas, t.y. patirtos išlaidos šiam turtui įsigyti, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto to turto rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

Pavyzdys Gyventojas 2005 m. paėmė iš banko 200 000 Lt paskolą ir už ją nusipirko naują butą. 2006 m. gyventojas butą pardavė už 240 000 Lt. Pardavimo metu gyventojas kredito įstaigai buvo grąžinęs 15 000 Lt sumą. Neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas, parduodamas butą, kredito įstaigai dar nebuvo grąžinęs visos paskolos, jo parduoto buto įsigijimo kaina yra 200 000 Lt.

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn įsigytą turtą, kurio rekonstrukcijai jis pats arba jo sutuoktinis buvo pasiėmęs paskolą ir dar jos negrąžino, tai tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

• faktiškai patirtas turto įsigijimo išlaidas;
• gyventojo (arba jo sutuoktinio) nuosavomis lėšomis patirtas turto rekonstravimo išlaidas;
• gyventojo (ar jo sutuoktinio) rekonstrukcijai paimtos ir panaudotos paskolos dalį, kuri buvo grąžinta turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną.

Įsigijimo kainą sudarančios įsigijimo ir rekonstravimo išlaidos turi būti pagrįstos atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais.

Pavyzdys Gyventojas 2005 m. nusipirko butą už 120 000 Lt ir patyrė 2 000 Lt papildomų įsigijimo išlaidų. Tais pačiais metais jis pasiėmė būsto rekonstravimui paskolą 30 000 Lt, rekonstravo butą ir pardavė jį už 170 000 Lt. Gyventojas buto rekonstravimui naudojo tik paskolą, o buto pardavimo metu jos buvo grąžinęs 1 000 Lt. Parduoto buto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant būsto įsigijimo išlaidas (120 000 Lt + 2 000 Lt) bei kredito įstaigai grąžintą paskolos dalį (1 000 Lt). Vadinasi, visa būsto įsigijimo kaina sudaro 123 000 Lt (2 000 Lt + 1 000 Lt + 120 000 Lt).

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) ir vėliau rekonstruotą namą, garažą, sodo namelį ir pan., tokio turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo išlaidos bei savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).

Tais atvejais, kai gyventojas parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn paties pasistatytą (pasigamintą) turtą, tokio turto įsigijimo kaina apskaičiuojama sudedant:

• visas savo nuosavom lėšom faktiškai patirtas turto statybos (gamybos) išlaidas;
• turto pasistatymui (pasigaminimui) paimtą paskolos sumą, nepaisant to, kad to turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dieną tik dalis tokios paskolos sumos buvo sugrąžinta.

Įsigijimo kainą sudarančios statybos išlaidos turi būti pagrįstos atitinkamais tai patvirtinančiais dokumentais.

Jeigu gyventojas nėra įregistravęs individualios veiklos ir nėra deklaravęs AVMI individualioje veikloje naudojamo turto, tačiau įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn, siekdamas gauti ekonominės naudos tęstinį laikotarpį, tada laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą (kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, ar gyventojas vykdo individualią veiklą, apibrėžti GPMĮ 2 str. 7 dalyje, žr. šios dalies komentarą). Individualia veikla paprastai laikomi tokie atvejai, kai gyventojas, siekdamas ekonominės naudos, įsigyja ir parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn:

• pastatus, butus;
• žemės sklypus (pakeitęs arba nepakeitęs žemės paskirties);
• automobilius;
• nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą;
• ir kitais panašiais atvejais (pavyzdžiui, tam tikrais žemiau nurodytais atvejais vertybinių popierių pardavimas ar kitoks perleidimas nuosavybėn gali būti laikomas individualia veikla).

Vertinant, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, turi būti vertinamos visos veiklos aplinkybės, t.y. kriterijų visuma. Kai turto įsigijimas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, turto pardavimas neturėtų būti laikomas individualios veiklos vykdymu. Tais atvejais, kai gyventojas paveldėjo turtą ar turtas gyventojui buvo grąžintas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, ar buvo dovanotas, t.y. turto įsigijimo būdas negali būti siejamas su ekonominės naudos siekimu, turto pardavimas nelaikomas individualios veiklos vykdymu.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243) įtvirtintomis nuostatomis, turi vertinti sandorių esmę ir spręsti, ar konkretūs atvejai, kai parduotas minėtais būdais įgytas turtas, savo esme nėra individualios veiklos vykdymas. Pvz.: kai kuriais atvejais dovanojimo ar kiti sandoriai gali būti sudaromi dirbtinai, siekiant nuslėpti individualios veiklos vykdymo aplinkybes - formaliai gyventojas perleidžia dovanojimo būdu turtą artimiems giminaičiams, tokiu būdu išvengdamas tiesioginio pardavimo sandorio.

Tais atvejais, kai turto įsigijimas yra siejamas su ekonominės naudos siekimu, pvz.: gyventojas pirko turtą ar nupirko teisę iš kito gyventojo susigrąžinti turtą atstatant nuosavybės teises į jį, ir taip įsigytą turtą parduoda ar kitokiu būdu perleidžia nuosavybėn per tęstinį laikotarpį, siekdamas gauti ekonominės naudos, tada laikoma, kad jis vykdo individualią veiklą. Tais atvejais, kai gyventojo turto įsigijimo būdas nėra siejamas su ekonominės naudos siekimu, ir gyventojas, per tęstinį laikotarpį siekdamas ekonominės naudos, pardavinėja ne patį turtą, o iš to turto gautus produktus, kurie sukuriami aktyvių veiksmų procese (pvz. nuolat parduoda paruoštas malkas iš paveldėto žemės sklypo su mišku) laikoma, kad gyventojas vykdo individualią veiklą.

tags: #notaro #mokestis #parduodant #nekilnojamaji #turta