Didžiąją laiko dalį žmonės leidžia uždarose patalpose, todėl jose esantys daiktai ir vidaus oro kokybė yra ypatingai svarbi visuomenės sveikatai bei kasdienei savijautai.
Retai susimąstome, kiek daug laiko praleidžiame patalpose: nuo 80 iki 90 proc.! Moderniame pasaulyje žmonės devynis dešimtadalius savo gyvenimo bendrauja, dirba, miega ir keliauja uždarose erdvėse.
Šiuo metu, kada daug laiko praleidžiama vidaus patalpose labai svarbūs yra mikroklimato parametrai.
Pastaruoju metu dažnai girdime klausimus, kaip galime apsaugoti mūsų sveikatą pastatuose, kaip sukurti apsaugančią nuo infekcijų plitimo aplinką, kaip patalpų mikroklimatas įtakoja žmonių savijautą bei darbingumą, jiems būnant uždarose erdvėse iki 90 % laiko. Šie klausimai tampa aktualesni ne tik specialistams, bet ir visiems žmonėms.
„Patalpų oro kokybės tema svarbi visada, tačiau oru plintančių virusų rizika sukėlė papildomų rūpesčių ir paskatino imtis veiksmų, siekiant užtikrinti kuo saugesnę ir sveikesnę aplinką pastatų viduje.
Oro taršos šaltiniai patalpose
Yra daug šaltinių, kurie prisideda prie oro taršos patalpose. Orą teršia daug daiktų ir produktų, kuriuos žmonės naudoja, mato ar su kuriais kontaktuoja kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, pelėsis, tabako dūmai, namų apyvokos priemonės, dažai, klijai ir tirpikliai, asmens priežiūros ir dezinfekavimo priemonės, oro gaivikliai ir žvakės.
Oro kokybę galime pabloginti naudojant įvairius smilkalus, deginant žvakes. Smilkalų sudėtyje yra kietųjų dalelių, kurios itin lengvai patenka į plaučius ir sunkiai pasišalina iš organizmo. Dėl dulkių ir kitų dalelių žmogus gali susirgti ūmiu akių ar gerklės uždegimu.
Vidaus oro tarša patalpoje vyksta ne tik dėl išorės priežasčių, bet ir dėl žmonių buvimo joje. Kuo daugiau žmonių, tuo didesnė oro tarša. Žmogus išskiria bioteršalus, nemalonius kvapus, o tai nulemia komforto stoką patalpoje.
Anglies dioksidas (angl. carbon dioxide) - bespalvės, bekvapės, rūgštaus skonio dujos. CO2 išsiskiria kvėpuojant žmogui ir gyvūnams, degant kurui ir oksiduojantis daugeliui organinių medžiagų.
„Clean Air Day“ tyrimų duomenimis, oro užterštumas patalpose yra vidutiniškai 3,5 karto didesnis nei lauke.
Medikai atkreipia dėmesį, kad patalpų viduje esanti teršalų koncentracija žmonėms sukelia vis daugiau negalavimų, o jų priežastis nėra paprasta nustatyti.
"Sergančio pastato sindromas"
Sumažėjus šviežio oro cirkuliacijai įvairios paskirties pastatuose atsiranda reiškinys, vadinamas „sergančio pastato sindromu“ (angl. sick building syndrome). Ar teko girdėti tokį terminą „sergančio pastato sindromas“? Tai reiškinys, kuomet prastas pastato mikroklimatas tampa žalingu žmogaus sveikatai.
Viskas gali prasidėti nuo kelių „nereikšmingų“ simptomų: sausėjančių ar niežtinčių, ašarojančių akių, užtukusios nosies, tekančios nosies, čiaudėjimo, išsausėjusios gerklės, ar pasireiškusios apatijos, staiga apėmusio nepaaiškinamo nuovargio, galvos skausmų. Visa tai gali būti sargdinančio pastato simptomai (yra ir tokia diagnozė). Tačiau nuolatos leidžiant laiką dirginančioje aplinkoje gali kilti rimtesnės sveikatos problemos.
Dažniausiai chroniškos ligos išsivysto organizmui ilgą laiką kovojant su stresu, kurį gali kelti užterštas oras, prastas apšvietimas ar netinkama kambario temperatūra, triukšmas.
Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidė dominuojančias ligas: tai ir astma, alerginis rinitas, šienligė ir kt. chroniškos kvėpavimo takų ligos, bet taip pat įvairios širdies ar net psichikos ligos, diabetas ar net vėžys.
Pagrindinės vidaus aplinkos kokybės dedamosios:
- Oro kokybė.
- Šiluminis komfortas.
- Akustinis komfortas.
- Apšvietimas.
Dažniausiai apsiribojama pirmos grupės rodiklių, tokių kaip tam tikrų teršalų koncentracija, ventiliacijos lygis, temperatūra, šviesos intensyvumas, matavimu. Tačiau, nors jau žinoma ir apie specifines, su statiniu susijusias ligas (net diagnozė tokia nustatoma), dėmesys galutiniam pastatų naudotojui yra vis dar menkas. O juk vidaus aplinka veikia žmogaus produktyvumą, sveikatą.
Anot mokslininkės, identifikuota daug ligų, kurias gali sukelti viena ar kita aplinkos ypatybė ar visa jų puokštė. Tai suprasti nesunku, jei įsivaizduosime vidaus patalpas kaip pelkę - sudėtingą ekosistemą, kurioje klesti daugybė augalų ir gyvų organizmų. Mažiausias nuokrypis, ir ekosistema keičiasi, blogiausiu scenarijumi pelkė net sunyksta.
Patalpų oro kokybė - ypač svarbi siekiant apsaugoti pastato naudotojų sveikatą. Ir turbūt mažai atsirastų abejojančių, kad sveikesnis patalpų klimatas biuruose, mokyklose, ligoninėse ir senelių namuose būtų labai naudingas verslui, sveikatos apsaugai ir šalies ekonomikai.
Žmonėms didžiausia grėsmė susirgti kyla pastatuose, kur daug žmonių yra uždarose patalpose ir kur yra jau sergančių asmenų. Kvėpavimo takų infekcijos lemia didelius produktyvumo nuostolius ir sukuria dideles sveikatos priežiūros išlaidas, kurias turi padengti verslo įmonės ir visa visuomenė.
Esant prastai patalpų oro kokybei susidaro palankios sąlygos infekcinių ligų sukėlėjų plitimui. Tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš susirgimų ūmiomis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prevencijos veiksnių.
Uždarų patalpų oro kokybė labai įtakoja mūsų savijautą ir darbingumą. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris lemia nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą. Taip pat kaupiasi anglies dvideginis, anglies monoksidas, azoto oksidai, sieros vandenilis, acetonai ir kitos kenksmingos medžiagos.
Suvestinė lentelė, rodanti, kaip skirtingi aplinkos stresoriai (kokybės stygius) veikia mūsų organizmus ir kokias ligas bei sutrikimus tai gali sukelti.
Tai - žinomi ir pamatuojami taršos šaltiniai. Bet ir jų poveikis negali būti vertinamas kaip dedamųjų suma: kartais jie stiprina vienas kitą, o kartais - priešingai - neutralizuoja.
Virusų pernešimui oru ir gyvybingumui didelę įtaką daro ir santykinė patalpų oro drėgmė. Mažiausias pavojus užsikrėsti pasiekiamas esant santykinei oro drėgmei nuo 40 iki 60%. Bet užtikrinti ir išlaikyti tokį santykinės drėgmės diapazoną be drėkinimo sistemos sudėtinga.
Per didelis CO2 lygis, per didelis šildymas, labai mažas drėgnumas ir oro tarša nuo smulkių dalelių ir lakiųjų organinių junginių (LOJ) kelia grėsmę sveikatai, o taip pat mažina produktyvumą.
Šiomis dienomis daugumai tenka didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai. Prasta aplinkos oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms.
Tiesioginis poveikis sveikatai gali pasireikšti greitai - tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis. Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose. Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas, pavyzdžiui, simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose.
Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.
Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas.
Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos. Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės, dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės).
Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją žmonės daugiau nei 85-90 % laiko praleidžia namuose. Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų.
Lietuvoje yra nustatytos optimalios mikroklimato parametrų vertės, kurioms vyraujant aplinkoje, nėra neigiamo poveikio. Šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra turėtų būti tarp 18-22 °C. Patalpoje, kurioje miegama, rekomenduojama 2-3 °C žemesnė temperatūra - tai pagerina poilsio kokybę.
Prasidėjus šildymo sezonui, dažnas reiškinys yra sausas patalpų oras. Tuo tarpu drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Pelėsiai namų aplinkoje ne tik gadina buitinę techniką, baldus, bet, svarbiausia, gali būti viena iš alergijų, bronchinės astmos ar kitų ligų priežasčių.
Esant sausam orui didėja drėgmės išsiskyrimas iš odos ir gleivinių, oda sausėja, greičiau raukšlėjasi, peršti akys. Šiluminei savijautai labai svarbi ir oro drėgmė. Padidėjusi oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių paviršių sukelia nemalonų drėgmės pojūtį. Drėgmei patalpose viršijant 70 proc., gali susidaryti pelėsiai. Kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl ir reakcija į pelėsius kiekvienam gali pasireikšti skirtingai. Labiausiai pelėsiams jautrūs yra kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, asmenys, kurių nusilpęs imunitetas. Pelėsių išskiriami mikotoksinai labiausiai pažeidžia viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus, sukeldami įvairias plaučių ligas, bronchitą, astmą.
Gyvenamųjų patalpų mikroklimato parametrai:
- Oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu: 18-22 laipsniai.
- Oro drėgmė: 35-60 proc.
- Oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu: 18-28 laipsniai.
- Santykinė oro drėgmė: 35-65 proc.
Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipia dėmesį, kad žmogus per minutę įkvepia vidutiniškai 7-12 litrų oro, o fizinio aktyvumo metu net iki 50 litrų.
Pastatai buvo pradėti statyti siekiant apsaugoti mus nuo priešiškos aplinkos. Tačiau dėl nuolatinio energijos ir eksploatacinio efektyvumo siekimo bei dirbtinių medžiagų naudojimo pasiektas šalutinis efektas - pastatai gali mus susargdinti.
Norint apsisaugoti nuo virusų plitimo patalpose, galima imtis daugybės atsargumo priemonių, atsižvelgiant į užkrato pernešimo veiksnius. Dėl kontakto ir didelių lašelių perdavimo - visos atsargumo priemonės, tokios kaip gera rankų higiena, čiaudėjimas į sulenktą ranką, atstumų laikymasis ir nosį bei burną dengiančios kaukės dėvėjimas, yra veiksmingos ir leidžiančios sumažinti infekcijos riziką.
Be atsargumo priemonių, susijusių su gera rankų ir paviršių higiena, mažųjų dalelių plitimas patalpose reikalauja nustatyti vidinių patalpų mikroklimato veiksnius, kuriuos galima kontroliuoti, siekiant sumažinti perdavimo riziką. Svarbu atsižvelgti į tai, kad virusinės dalelės gali susitraukti, tačiau išlieka užkrečiamos ir plinta oru. Patalpose oro kokybė akivaizdžiai vaidina pagrindinį vaidmenį.
Vienas iš galimų ir efektyvių užkrato perdavimo oru mažinimo sprendimų - lauko oras. Norėdami išlikti sveiki, turime dažniau išeiti į lauką ir įkvėpti gryno oro. Tas pats galioja ir patalpose, ir lauke: kuo daugiau gryno oro yra patalpoje, tuo mažesnė virusinių dalelių koncentracija.
Vėdinimo įrenginiai gali kontroliuoti reikiamą gryno oro ir patalpos oro kiekio patekimą į patalpą ir iš jos. Kuo didesni oro srautų mainai, tuo mažesnė infekcijos rizika. Idealus oro mainų greitis priklauso nuo pastato naudojimo ir žmonių skaičiaus patalpoje. Reikėtų pažymėti, kad dėl didesnių pokyčių gali padidėti energijos suvartojimas ir sumažėti santykinės drėgmės lygis.
CO2 (anglies dioksido koncentracijos ore) lygio tikrinimas yra praktiškas būdas nustatyti, ar patalpa gerai vėdinama.
Oras išsausėja dėl sezoninių veiksnių, pastato savybių ir bazinės fizikos sąveikos. Kai oras patalpose yra šildomas ir tuomet atidaromi langai arba gaivus oras patenka per mechaninę vėdinimo sistemą, toks oras pradės sausėti. Kuo vėsesnis lauko oras, tuo mažesnė jo galimybė absorbuoti vandenį - ir jis tampa sausesnis. Jei toks šaltas, sausas lauko oras pateks į pastatą, santykinė oro drėgmė greitai nukris, kai oras bus toliau šildomas.
Prieš įjungiant drėkinimo sistemą, svarbu patikrinti oro apykaitos greitį ir temperatūrą. Lauko oro dalis patalpose turėtų būti sumažintas iki minimumo, ypač žiemą. Reikėtų vengti pastoviai atidarytų langų ir pernelyg aukšto oro mainų greičio, kad oras neišsausėtų. Dėka drėkinimo sistemų, pastatuose galima išlaikyti santykinę drėgmę saugiose 40 - 60% ribose, tiek higienos, tiek energijos taupymo aspektu.
Siekiant užtikrinti nuolatinį oro kokybės stebėjimą ir kiekybinį įvertinimą, rekomenduojame įsirengti jutiklius ir stebėjimo sistemas, kurias galima lengvai pritaikyti bet kuriame pastate. Kartu su judesio jutikliais pilnai integruotos sistemos gali aptikti žmonių, esančių tam tikroje patalpoje, skaičių. Tokių jutiklių ir automatinių sistemų pagalba grynas oras, temperatūra ir drėgmė yra reguliuojami automatiškai. Tuo pačiu renkami statistiniai duomenis apie vėdinimo efektyvumą ir galimai patobulintą patalpų orą. O valdomos patalpų oro kokybės įrodymas nuolat stebint jutiklių matavimus yra svarbus reikalavimas daugelio tipų pastatų sertifikavimo programoms, pvz.
Reaguodami į vyraujančią problemą pristatėme naują „FusionAir Smart Sensor“ jutiklį, kuris leidžia patalpose stebėti temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO2) ar lakiųjų organinių junginių kiekį ir taip sumažinti užsikrėtimo virusais riziką bei pagerinti oro kokybę“, - kalba M. Jo teigimu, įrenginį galima valdyti per programėlę, skirtą temperatūros, ŠVOK (šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas), apšvietimo ar žaliuzių valdymui. Taip užtikrinamas bekontaktis valdymas ir sumažinama viruso plitimo rizika.
„Kai patalpose yra žmonių oro kokybė yra nuolat tikrinama ir, jei oras ima prastėti, dalyviai įspėjami vaizdiniais indikatoriais. Kai patalpa atsilaisvina, išmanusis jutiklis įjungia automatinį patalpos oro valymą ir paruošia ją sekantiems svečiams. Šis prietaisas greitai ir lengvai montuojamas, todėl idealiai tinka įvairiose patalpose: namuose, biuruose, viešbučiuose, švietimo įstaigose, bendrose pramogų ar poilsio zonose“, - teigia M. Sadocha.
Delfto technologijos universiteto profesorė, dr. Philomena M. Bluyssen, dėstanti Architektūros ir statybos fakultete, pasakoja, kad vidaus aplinkos kokybė - sritis, kurią ji tyrinėja virš dvidešimties metų, visų pirma, yra apie žmogų ir jo poreikius bei prioritetus. „Tik nepainiokime tikrųjų gyventojo ar patalpų naudotojo poreikių su norais, - atkreipia dėmesį profesorė. Atlikti tyrimai atskleidė, kad ilgą laiką (Lietuvoje - vis dar) kiekybiniais parametrais paremtas vidaus mikroklimato vertinimas nėra nei išsamus, nei parodo tikslų mūsų egzistavimo terpės būvį.
Pati mokslininkė atliko eilę tyrimų, tiesiogiai įtraukusių žmones: pradedant jų apklausomis, interviu, baigiant stebėjimais. Taip Ph. Bluyssen inicijuotoje SenseLab tyrimų laboratorijoje, kurioje pastatyti keturi atskirų rodiklių poveikio žmogui testavimo kambariai ir viena bendra potyrių testavimo patalpa, kurioje galima įvairiai modeliuoti apšvietimo, šilumos, vėdinimo ir kt. Pirmame SensLab aukšte testuojami oro ir šilumos kokybė bei jų poveikis žmogui (abi patalpos - po 9,36 kv. m ploto), o antrame aukšte - apšvietimo ir akustikos kokybė (abi patalpos po 6,24 kv. m ploto). Ph. Didžioji SensLab - potyrių testavimo - 27,3 kv. m ploto laboratorija, kurioje testuojami integruoti aplinkos faktoriai. Jos stiklo sienas iš vidaus įvairiai dengia paneliai, grindys ir lubos stumdomos, tad patalpos aukštis gali kisti pagal poreikį, langai taip pat varstomi; sumontuotos ir mechaninės vėdinimo bei šildymo sistemos.
Pamažu, gilinantis į fizinių parametrų sąveiką ir jų poveikį žmogui bei tarpusavio veikimą, olandų mokslininkė sukūrė holistinę vidaus aplinkos kokybės vertinimo sistemą, kurią ir pristato paskaitoje. Kai susipažįsti su tokiais tyrimais, supranti, kad vidaus aplinkos vertinimas sudėtingėja, kai vieną ir tą pačią patalpą tenka pritaikyti ne vienam, o keliems ar net keletui žmonių. Ypač dažnai tokia situacija pasitaiko kalbant apie darbo aplinką, kai vienoje erdvėje dirba veik visas kolektyvas. „Tokiu atveju reikėtų organizuoti kelias darbo erdves skirtingiems poreikiams tenkinti, - sako Ph. Bluyssen. Su akimis susiję pokyčiai, lemiantys skirtingus žmonių poreikius aplinkai.
Buvimo viduje neišvengsime ir ateityje - patalpose praleisto laiko tik daugės. Kaip ir technologijų. „Klimato krizės atnešamos permainos: karščio bangos ar liūčių sukelti potvyniai, temperatūros kilimo sukeltas smogas ar staiga kylančios vėtros - neišvengiamai diktuoja ir techninę vidaus įrangą“, - atsako Ph. Bluyssen į klausimą apie sprendinius patalpose, be kurių neišsiversime ateityje. Ir tai suprantama, nes klimato permainos veikia ir patalpų mikroklimatą: juk jau ir mes Lietuvoje vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai patalpose dėl tvankaus - karšto, drėgno oro lauke - darosi nebeįmanoma būti. „Mes turbūt norėtume išvengti tokių vaizdų kaip Honkonge, kur kiekvienas butas, o neretai - ir kiekvienas kambarys „papuošia“ eksterjerą į lauką išvesta oro kondicionavimo sistema“, - svarsto profesorė. 2012 m. Ph. Anot profesorės, ateityje vis mažiau galėsime kliautis natūraliais dalykais (visų pirma - natūraliu vėdinimu). Užtat svarbus yra mechaninis patalpų vėdinimas ir vėsinimas ar šildymas, kurie savo ruožtu tampa vis išmanesni.
„Mes turime pripažinti faktą, kad vidaus aplinka veikia žmones, kurių poreikiai ir prioritetai skiriasi“, - reziumuoja dr. Ph. Blyssen. - Tad ir vidaus aplinkos kokybė yra daugiau nei jos dalių suma.
Straipsnis parengtas remiantis prof. dr. Philomenos Bluyssen paskaita „The need for understanding the indoor environment and its occupants“.
Siekiant, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, pasak mediko, paprasčiausias ir pakankamai efektyvus vėdinimo būdas - natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus, orlaides ar mikroventiliacijos ertmes.
Vėdinti galima tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu.Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10-15 minučių.Rekomenduoja vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose. Patalpas reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Geriausia vėdinti intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant skersvėjį (vėdinti, kai patalpoje nėra žmonių). Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.
Vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių yra patalpų vėdinimas. Vėdinimas - tai procesas kai panaudotas oras yra pašalinamas iš patalpų ir pakeičiamas šviežiu lauko oru.
Geriausia gyvenamąsias patalpas vėdinti reguliariai, kelis kartus per dieną. Rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai - iki 10 minučių, o efektyviausias būdas - sudarant skersvėjį (rekomenduojama, kad nebūtų žmonių).
Kad mikroklimatas būtų palankus, tam būtinas šviežias oras. Tai oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Vėdinimas vyksta tuomet, kai vidaus patalpų oras išleidžiamas į išorę, o iš lauko paimamas oras įleidžiamas į patalpas.
Siekiant užkirsti kelią koronaviruso ar gripo viruso plitimui, būtina nepamiršti, kad tai viena iš apsisaugojimo priemonių ir būtina tinkamai vėdinti patalpas namuose.
Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą.
Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau). Šių paviršių pavyzdžiai - durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt.
Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.
Covid-19 pandemijos metu supratome, kokie pažeidžiami dabar esame uždarose patalpose. Koronaviruso pandemija sutelkė visuomenės dėmesį į virusų perdavimo pastatuose keliamą riziką.
Patarimai, kaip pagerinti oro kokybę patalpose:
- Reguliariai vėdinkite patalpas.
- Naudokite oro valytuvus su HEPA filtrais.
- Valykite patalpas nuo dulkių ir kitų teršalų.
- Venkite rūkymo patalpose.
- Atsargiai naudokite buitines chemijos priemones.
- Stebėkite patalpų drėgmės lygį.
