Augant žmonių sąmoningumui, vis daugiau žmonių susimąsto apie savo paskirtį Žemėje. Daugelis žmonių kaip įmanoma greičiau sau bando atsakyti į šį klausimą, tačiau suvokti tai, kokią paskirtį ar vietą žmogui ant šios žemės paviršiaus lemta turėti - išties sunku. Būti žmogumi - tai nėra vien tik gyventi ir funkcionuoti. Žmogaus gyvenimas yra kur kas sudėtingesnis, nei daugelis galvoja. Būtent todėl žmogus jau nuo pat mažens pradeda savo gyvenimo kelionę, kuri, kaip žinia, veda link gyvenimo prasmės, suvokimo apie esminius pasaulyje vykstančius procesus bei jų reikšmes. Tad šalia viso to galima įterpti ir žmogaus paskirtį bei vietą žemėje.
Žmogui surasti savo paskirtį ar vietą šioje žemėje - tai didžiulis malonumas, kadangi ne kiekvienas ir tikrai ne visada sugeba padaryti. Surasti savo paskirtį ar vietą žemėje, reiškia pagaliau įsitvirtinti aplinkoje, atrasti savo veiklos kryptį ir ja entuziastingai sekti iki pat gyvenimo galo. Individui tenka pereiti daugybę klaidų ir kančių, kol pagaliau suras teisingą kelią ir pasijaus laimingas. Todėl kartais gyvenimo paskirtis gali būti ir gana dramatiška, ne itin sėkminga.
Žmogaus paskirtis žemėje - dvasiškai tobulėti. Tikrasis dvasingumas - tai džiaugsmingas, vidinės laimės ir ramybės kupinas gyvenimas, kai žmoguje nelieka pykčio, pavydo, egoizmo.
Leonardo da Vinci "Vitruvian Man"
Įvairūs Požiūriai į Žmogaus Paskirtį
Dažnas žmogus yra pakankamai pasimetęs gyvenime. Žmogui iš pradžių sunku suprasti, kokiu keliu jis turėtų eiti, kokia turėtų būti jo gyvenimo paskirtis, įprasminanti žmogaus vietą žemėje. Tačiau palaipsniui žmogus pradeda suprasti šiuos aspektus. Pamažu gyvendamas, pažindamas ir augdamas žmogus ne visada, tačiau dažniausiai atranda savo paskirtį bei vietą žemėje. Dažnai apie žmogų ir jo paskirtį bei vietą žemėje yra rašoma ir įvairiuose lietuvių literatūros kūriniuose. Tad į tokius ir panašius klausimus atsakyti, siekiant išanalizuoti žmonių paskirtį ar vietą žemėje, labiausiai padeda literatūriniai kūriniai. Taigi kokia ta tikroji žmogaus paskirtis ar vieta žemėje, yra atsakoma šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais bei tuose kūriniuose atvaizduojamomis situacijomis, reprezentuojančiomis žmogaus gyvenimo paskirties ar vietos nuorodas.
Vedų Požiūris
Kad būtų lengviau atsakyti į šiuos svarbius gyvenimo klausimus, pažvelkime, ką apie tai sako senosios Vedos. Pirmasis lygmuo susijęs su mūsų kūnu, su žmogaus lytimi. Vyrai ir moterys turi skirtingą prigimtį ir skirtingą paskirtį gyvenime. Lytis tai ne tik kūno skirtumai, bet ir tam tikros prigimtinės psichikos ir žmogaus būdo savybės. Vyriškumas - tai gebėjimas priimti sprendimus ir keisti pasaulį aktyviais veiksmais, tai dvasinė stiprybė, ištvermingumas ir atsakomybė.
Antrasis žmogaus paskirties Žemėje lygmuo susijęs su profesine veikla. Pirmoji profesinės veiklos kryptis - mokslo žmonės. Antroji profesinės veiklos sritis - vadovai. Tikrasis vadovas rūpinasi žmonėmis, padeda spręsti jų problemas, padeda jiems tobulėti profesijoje. Jie stiprūs dvasiškai, o stiprus visada turi pagelbėti silpnesniam. Trečioji kryptis - prekeiviai, organizatoriai. Ketvirtoji profesinės veiklos sritis - kūrėjai. Tai žmonės, kurie kažką moka sukurti savo rankomis. Kiekvienos profesinės krypties pagrindinė sąlyga - dirbti su meile. Viskas, kas daroma su meile, visiems atneša didžiausią gėrį ir džiaugsmą. Jei žmogus nukreipiamas dirbti ne tai, kam jis turi talentą - jis bus nelaimingas, nes eis prieš savo įgimtą pašaukimą. Buskime, atsitieskime, atgaukime orumą ir kurkime savo kasdieniniais darbais nuostabią harmoningą realybę mums visiems.
Žmogus ir Gamta
Kiekviena gyva būtybė šiame pasaulyje atlieka savo vaidmenį. Mes žinome, kam gamtoje reikalinga lydeka ar vilkas, tačiau retai susimąstome, kokia gi mūsų, žmonių, kaip biologinės rūšies, paskirtis mus supančioje ekosistemoje. Juk ir žmogus yra gamtos dalis ir per daugybę jo egzistavimo tūkstantmečių, ne tik jis prisitaikydavo prie aplinkos, bet ir gamta prisitaikydavo prie žmogaus veiklos, kuri dar vadinama tradicine kaimo gyvensena.
Arimas lauke
Tačiau tos 48 kaime prisitaikiusios gyventi Raudonosios knygos rūšys yra tik „viršūnėlė“ palyginus su gausybe rūšių, nykstančių dėl atvirų buveinių stokos, t.y. tokių buveinių, kurių Lietuvoje nesukuria jokia kita rūšis - tik žmogus. Lietuvoje sparčiai nyksta 190 rūšių augalų, paukščių ir vabzdžių dėl apleistų ir nešienaujamų pievų. Tai sudaro 25 proc. visų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių.
Prieš daugiau nei 10 000 metų ištirpus paskutiniajam Lietuvą dengusiam Nemuno ledynui, paskui šiaurės elnius mūsų šalies link patraukė ir juos medžiojantys žmonės. Kartu su jais į šiaurę pradėjo plisti ir daugiau įvairių gyvūnų bei augalų. Vyko didžioji Sugrįžimo migracija. Pirmieji atvykę žmones kūrė savo stovyklavietes, vėliau nuolatines gyvenvietes, dar vėliau ėmė verstis gyvulininkyste ir žemdirbyste, kirto miškus, kūrė atvirus plotus ganykloms ir dirbamiems laukams. Visa tai sudarė puikias sąlygas įsikurti ir įsitvirtinti atvirų vietovių augalams ir gyvūnams, kurios šiaip, be žmogaus pagalbos, čia net nebūtų atkeliavusios.
Netikėtai išnykus žmonijai, gamta prarastų ne tik žmogų, bet ir visą kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, kurią jis sukūrė. Būtent čia ir yra didžiausia kaime gyvenančio žmogaus vertė, nes kaimietis (pačia geriausia prasme), skirtingai nuo miestiečio, iš gamtos ne tik ima, bet dar kai ką jai ir duoda. Todėl turime žemai nusilenkti prieš tuos, kurie šiais laikais dar ryžtasi keltis gyventi į kaimą ir gaivina tradicinę kaimo gyvenseną, nes šie žmonės ir yra tikrieji gamtos saugotojai. Kuo tokių žmonių bus daugiau, tuo mūsų gamtai bus geriau.
Viena Labanore gyvenusi močiutė man kartą pasakė tokius, giliai į atmintį įsirėžusius, kažkur išgirstus, o gal pačios sugalvotus žodžius: „Žmogus šioje Žemėje gyvena tam, kad paliktų ją gražesnę nei rado atėjęs“. Ko gero, ji neturėjo minty nei stiklinių dangoraižių, nei išpuoselėtų, tvarkingų gatvių. Ji turėjo minty kitokį - gyvąjį grožį. Jei tarp grožio ir įvairovės padėtume lygybės ženklą, tai biologinė įvairovė būtų ne kas kita kaip gyvasis grožis.
Filosofiniai Aspektai
Žmogus augdamas dažnai pradeda ieškoti savo gyvenimo paskirties ar vietos šioje žemėje. Tik gimdamas žmogus pradeda savo gyvenimo misiją. Būtent tada žmogaus gyvenime prasideda augimo ir tobulėjimo pradžios metas, kada žmogui svarbu susipažinti su bendruomene, jį supančia aplinka ir kitais svarbiais žmogaus asmenybe formuojančiais aspektais. Stebėdama aplinkinius ir dirbdama su žmonėmis pastebiu vieną paprastą dėsningumą - mūsų kosminį liūdesį, kartais neturintį jokios konkrečios priežasties ir depresiją sukelia ne kas kita, kaip nežinojimas, iš kur mes atėjome, į kur išeisime, o labiausiai - kam iš viso esame gimę ir kokia mūsų paskirtis šioje Žemėje. Tuomet ateina akimirka, kai klausiame savęs - koks visgi yra mano gyvenimo tikslas? Tiesiog būti laimingu, nugyventi gražų gyvenimą, pasiimant iš jo viską ir gražiai išeiti?
Žmogaus egzistencijos prasmė - tai klausimas, kuris jaudina žmoniją nuo pat sąmonės atsiradimo. Filosofai, rašytojai ir psichologai nuolat ieško atsakymų, bandydami suprasti žmogaus vietą pasaulyje ir jo santykį su gamta bei visuomene. Ištisus tūkstantmečius žmonės svarsto gyvenimo prasmės klausimą. Tai - filosofija.
Pasak Kanto, reflektuojanti sprendimo galia formuluoja dvi maksimas, kurių pirma teigia priežastingumą tik pagal mechaninius dėsnius, o antroji teigia, kad „kai kurių gamtos produktų negalima laikyti galimais tik pagal mechaninius dėsnius (spręsmui apie juos reikia visai kito priežastingumo dėsnio, būtent tikslo priežasčių dėsnio)“ (Kantas 1991: 241). Būdamos tik reguliatyvios, šios dvi maksimos ne prieštarauja viena kitai, bet viena kitą papildo. Pirmoji leidžia mąstyti gamtą kaip paaiškinamą mechaniškai, tačiau ši maksima niekada nepaaiškins teleologinės organizmų struktūros, kurią savo ruožtu antrojoje nušviečiame pagal analogiją su savo pačių racionalaus veikimo nukreiptumu į tikslą, t. y. taip, tarsi jie būtų gamtos tikslai.
Asmenybės Transformacija ir Žodžio Galia
Sąmoningas mirties išgyvenimo suvokimas - tai transformacijų seka, lydima didelio kentėjimo. Mirties patirtis, jeigu ji nesustabdo vidinio augimo proceso, skatina individo brendimą, jo tapimą visybiška asmenybe. Mirties artumo patirtis nušluoja senas nuostatas bei įsitikinimus, jie tampa bereikšmiai. Sąmonės keitimasis šioje situacijoje netikėtai suteikia laisvės pojūtį.
Kiek siekia žmonijos istorinis pažinimas, tai istorija susideda iš žodžių, kurie keliauja iš kartos į kartą sakytine arba rašytine tradicija. Todėl nebūtų klaida kalbėti apie žodžių istoriją. Didžiausi žodžių istorijos kaltininkai - poetai, rašytojai, istorikai, mokslininkai, žurnalistai.
Absurdo Filosofija
Kamiu absurdą apibrėžia labai paprastai: absurdas atsiranda žmogaus ir pasaulio sandūroje; savaime žmogaus egzistencija nėra absurdiška, bet kai žmogus susiduria su pasauliu, toje sandūroje atsiranda absurdas - dėl to, kad, kaip sako Kamiu, žmogus viską nori įprasminti. Prasmės klausimas iškyla tada, kai žmogus jaučiasi patekęs į konfliktą su pasauliu.
Iš situacijos, kurioje atsiduria žmogus, pajutęs absurdą, jį gali išvesti tik maištas -- maištas prieš absurdą. A. Kamiu manymu, absurdo jausmas kiekvienu momentu gali pasibelsti į mūsų sąmonę - tuomet nustembame ir pradedame mąstyti. Tik sąmonės dėka žmogus gali išeiti iš beviltiškos aklavietės: sąmonė daro žmogų didingu, sukelia jam mintis apie maištą.
Ar galima susitaikyti su absurdu? Susitaikymo būdų be galo daug. Pats paprasčiausias ir populiariausias - griebtis kokios nors iliuzijos. Bet, kaip sako A.Kamiu, visa tai tik iliuziniai būdai pabėgti nuo absurdo. Negana to: iš tikrųjų tai taikstymasis ir susitaikymas su aabsurdu, dažniausiai tik pagilinantis beprasmybės jausmą, nes „absurdas tyko ties kiekvienu kampu, ir per sekundę sunaikina visas iliuzijas.“
Žmogus nuolat ieško prasmės, bandydamas suvokti savo vietą pasaulyje. Filosofija, literatūra ir psichologija siūlo įvairius požiūrius į šį klausimą, tačiau galutinis atsakymas priklauso nuo kiekvieno individo asmeninės patirties ir pasirinkimų.
XFM: Gyvenimo prasmės paieškos: iš Sankt Peterburgo į Jeruzalę. Viešnia Karina
Žmogaus Paskirties Paieškos: Pagrindinės Koncepcijos
Žmogus savo gyvenime dažnai abejoja pasirinkimais ir sprendimais, tačiau būtent taip ir yra sutvertas kiekvienas žmogus. Iš to atsiranda abejonių dėl gyvenimo prasmės, savo paskirties žemėje, vedančios į gilius egzistencinius apmąstymus. Akivaizdu, kad žmogus siekia įprasminti savo gyvenimą darbais ir poelgiais, tačiau pirmiausia turi atrasti tą veiklą, kuri artima jo sielai. Vidinės paieškos ir konfliktai lydi savo pašaukimo atradimą. Juk ne taip lengva suprasti, kur geriausiai individas galėtų realizuoti savo gebėjimus ir taip išpildyti savo, kaip žmogaus, atradusio gyvenimo paskirtį, misiją. Šiame dvyliktos klasės kalbėjime, remiantis įvairiais literatūros kūriniais, labai aiškiais ir konkrečiai atskleidžiama, kokia yra žmogaus paskirtis ir vieta žemėje.
| Koncepcija | Aprašymas | Autorius/Šaltinis |
|---|---|---|
| Žmogus kaip paskutinis gamtos tikslas | Žmogus, turintis intelektą ir moralinę atsakomybę, yra gamtos tobulėjimo viršūnė. | Imanuelis Kantas |
| Mirties išgyvenimo patirtis | Sąmoningas mirties suvokimas transformuoja asmenybę ir skatina naujų gyvenimo modelių paieškas. | D. Kalinauskaitė, C. G. Jungas |
| Absurdo filosofija | Gyvenimas yra beprasmis, tačiau žmogus gali maištauti prieš absurdą ir kurti savo vertybes. | Albert Camus |
Žmogus šiame pasaulyje gyvena neilgai - vos kelias dešimtis metų. Praslinkus tam laikui, nori jis to ar nenori, turi apleisti šią žemę ir išeiti kitur, iš kur jau niekuomet nebegrįš. Būdamas šiame pasaulyje, kiek jis turi rūpesčių, darbų, kančių, vargų, kiek patiria visokių nepatogumų, nemalonumų, sielvartų, skausmų! Tad nejučiomis kyla klausimai: kam gi žmogus gyvena šiame pasaulyje? Koks yra jo uždavinys, paskirtis, tikslas? Todėl žmogaus paskirties, tikslo reikia ieškoti kur kitur, o ne varguose, skausmuose, sielvartuose. Kur? Tai turi parodyti pati žmogaus prigimtis. Į ką ji visa savo esme yra palinkusi, ko ji visada ir visur geidžia - tai ir sudaro žmogaus paskirtį, tikslą. O tai yra laimė. Juk laimės nori kiekvienas žmogus be jokios išimties.