Atsako LJAA Informacinio komiteto pirmininkė, advokatė Lina Alksnienė. Atsakydama į skaitytojo klausimą priminsiu, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio bei kanalizacijos vamzdynus, bendrojo naudojimo vandens stovus.
Kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas bendrojo naudojimo objektus privalo tinkamai prižiūrėti, remontuoti bei kitaip tvarkyti. Tai reiškia ir tai, kad kiekvienas buto ir kitų patalpų savininkas privalo apmokėti išlaidas, kurios yra būtinos bendrojo naudojimo objektui išlaikyti bei išsaugoti.
Pažymėtina, kad atsiradus poreikiui keisti vandens stovus, visų pirma, turėtų būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl tokių darbų atlikimo ir tam reikalingų išlaidų apmokėjimo. Tačiau tam, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti labiausiai jų interesus atitinkantį sprendimą, butų ir kitų patalpų savininkai turėtų būti supažindinti ne tik su atliktų apžiūrų aktais, bet ir su specialistų išvadomis bei rangovų pasiūlymais.
Būtent tik įvertinus šiuos dokumentus būtų galima nustatyti, kokiu būdu gali būti atlikti vandens stovų keitimo darbai. Šiuo konkrečiu atveju, neturint duomenų, ar egzistuoja objektyvi galimybė skaitytojo daugiabučiame gyvenamajame name atlikti vandens stovų keitimo darbus iš laiptinės pusės, neįmanoma atsakyti, ar bendrojo naudojimo objektų administratorius pagrįstai reikalauja butų ir kitų patalpų savininkų leisti tą daryti per butus.
Vis tik, jeigu minėta objektyvi galimybė neegzistuoja, skaitytojas, kaip bendrojo naudojimo objekto savininkas, neturi teisės neleisti jo bute atlikti vandens stovo keitimo darbus. Svarbu žinoti, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, todėl ir butų bei kitų patalpų savininkų teisė taip pat gali būti ribojama tam tikrais atvejais.
Vienas tokių - Civiliniame kodekse numatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų butuose ir kitose patalpose esančią bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Pažymėtina, jog skaitytojas, įsigydamas butą su jame esančia bendrojo naudojimo inžinerine įranga, tapo šios įrangos bendraturčiu ir tokiu būdu prisiėmė minėtą pareigą.
Atitinkamai, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareiga - užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.
Taigi, jeigu paaiškėtų, kad galimybių atlikti vandens stovo keitimo darbus per laiptinę nėra, skaitytojui atsisakius įsileisti į savo butą įgaliotus asmenis, bendrojo naudojimo objektų administratorius turėtų teisę teisme pareikšti ieškinį skaitytojo atžvilgiu, reikalaujant įpareigoti skaitytoją netrukdyti įgaliotiems asmenims patekti į skaitytojui nuosavybės teise priklausantį butą, atlyginti patirtus nuostolius, jeigu tokie buvo patirti, ir/ar priteisti iš skaitytojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paminėtina, kad tinkamai eksploatuoti bei išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl esant objektyviai būtinybei pakeisti vandens stovus per laiptinę, skaitytojas, neleisdamas savo bute atlikti reikalingus darbus, rizikuoja sukelti žalos tretiesiems asmenims, kurią vėliau gali tekti atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Apibendrinant, prieš priimant sprendimą neįsileisti įgaliotų asmenų į savo butą vandens stovo keitimo darbams atlikti, rekomenduotina pasidomėti, kokios yra specialistų išvados dėl reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Nesant objektyvios galimybės pakeisti vandens stovus per laiptinę, bendrojo naudojimo objektų administratorius, vykdydamas jam įstatymo priskirtas funkcijas prižiūrėti daugiabučio namo inžinerines sistemas, turi teisę reikalauti patekti prie inžinerinių įrenginių, o daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai neturi teisės neleisti jų butuose atlikti vandens stovo keitimo darbus, jeigu jie yra reikalingi.
Šis atsakymas yra bendro pobūdžio, pateiktas remiantis skaitytojo užklausos turiniu, ir nėra prilyginamas individualiai teisininko konsultacijai.
Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai.
Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.
Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą.
Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas. Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra.
Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.
Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo.
Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.
Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos.
Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta.
Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose.
Namo pirmininkas tikino, kad problema yra sprendžiama, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi, nes kai kurie daugiabučio gyventojai tiesiog neįsileidžia ekstremalią situaciją tvarkyti pasiryžusių avarinės tarnybos specialistų.
Savivaldybė tik prižiūri, ar pagal visus teisės aktus namų administratoriai ar bendrijų pirmininkai atlieka savo funkcijas. O jeigu būna taip, kad daugiabučio gyventojai į savo butus neįsileidžia, visada galima kreiptis į teismą, kuris įpareigos avarinės tarnybos specialistams atverti savo namų duris.
Civiliniame kodekse numatyta, kad daugiabutį eksploatuojančios tarnybos pareigūnai turi teisę užeiti į gyventojų butus, nes juose yra bendro naudojimo vamzdžiai ir kita inžinerinė infrastruktūra. Tačiau jeigu gyventojai neįsileidžia, visuomet yra teisinis kelias. Visas daugiabutyje kylančias problemas turi spręsti patys namo gyventojai, už juos niekas nieko nepadarys.
Gyvenant daugiabutyje, kur dalis turto - nuosavas, o dalis - bendras, neišvengiamai kyla klausimų ir nesusipratimų dėl to, kas už kokių dalykų remontą turi mokėti. Bene dažniausiai keliami klausimai dėl stogo ir lifto. Tarkime, kodėl sugedus liftui mokėti turi pirmojo aukšto gyventojai, jei juo nesinaudoja? Tačiau pasirodo, neretai kyla sumaištis ir įvykus gedimui vamzdynuose.
Paskambinus P. Lukšio g. „Asmenys turi ieškotis patys santechniko, jei jų bute prakiūra kanalizacija, koks vamzdis, nutrūksta šlangelė, kas nors užsikemša ir panašiai. Bendrijai priklauso kanalizacijos, karšto ir šalto vandens stovai - viskas. Bendrija gali pagelbėti pasiūlydama santechniką, ypatingai vyresniems žmonėms. Jei mūsų santechnikas jai geranoriškai sutvarkė, na, lai tik džiaugiasi. O jei ten išpuvę viskas, žmogus turi pats rūpintis viskuo - šlangutėm, sifonais, kriaukle nauja ir kt.
Įspūdingiausias vaizdas, kokį esu matęs - tai įtempiamos lubos, nutįsusios iki žemės ir pilnos vandens. Iškiloti laminatai, parketai jau kaip ir įprastas reginys“, - pokalbį pradeda Vilniuje dirbantis santechnikas Darius, daugybę kartų vykęs į užlietus butus taisyti trūkusių vamzdžių. Tokios avarijos gąsdina ne tik tuo, jog sudarko savus namus - laiku neišspręsta problema gali pridaryti didelių nuostolių ir kaimynams.
Dažnai klaidingai manoma, kad trūkus vamzdžiui užliejamas tik aukštu žemiau esantis butas. Vis dėlto, santechnikas Darius pabrėžia, kad žala gali būti gerokai didesnė, ypač tais atvejais, jei name nėra įrengtų stovų uždarymo ventilių, vandens mazgas užrakintas, raktas - pas administratorių, o nelaimė nutinka, pavyzdžiui, savaitgalį.
Visų pirma, gyventojai turėtų būti suinteresuoti patys gyventi saugiai, reikalauti įrengti prieinamus stovų uždarymus, žinoti, kur jie yra ir, reikalui esant, nusileidus į rūsį, juos užsukti. Taip būtų išvengiama milžiniškų nuostolių. Užtenka keleto minučių, atviro vandens bėgimo iš lūžusio vamzdžio, ir upelis jau teka laiptais į kiemą kad ir iš 9 aukšto. Laiku nesustabdžius vandens, per perdangas ir šachtas vanduo skverbiasi žemyn. Aišku, nukenčia ir šalia esantys kaimynai, jei jau pasiekiamas toks lygis, kad reikia bristi.
Nors gali atrodyti, kad senos statybos daugiabučiams užliejimo rizika - didesnė, pašnekovas teigia, kad rizikos su statybos metais nereikėtų sieti. „Ko gero, statybos metai labai didelės įtakos neturi, vanduo visur vienodai šlapias. Seni butai labiau „kiauri“, nauja statyba sandaresnė, galbūt dažniau vonios kambariuose įrenginėjama hidroizoliacija, pačių grindų įrengimui naudojamas smėlio sluoksnis, kuris sugeria dalį vandens. Naudojamas sertifikuotas vamzdynas, patikimų gamintojų, su iki 50 metų garantija“, - lygina santechnikas.
Anot jo, žalos dydis priklauso nuo užliejimo stiprumo - jei avarija nebuvo laiku sustabdyta, kenčia lubos, sienos, grindys, namų technika, elektros instaliacija. Taip pat pašnekovas pastebi, kad dažnai tokios avarijos įvyksta naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis.
Kiekvienas gyventojas privalo rūpintis uždaromąja armatūra bute. Kas mėnesį kaip, pavyzdžiui,deklaruojant skaitiklius, pasukioti, pramankštinti ventilius, kad reikiamu momentu atliktų savo darbą. Jei avarija namo tinkluose, ar galbūt pas kaimyną, kurio nėra, svarbu žinoti, kur užsukti vandenį. Daugiabutyje vandens tiekimui naudojami trys vamzdžiai: šalto vandens, karšto vandens ir cirkuliacijos (gyvatukas). Dažnai cirkuliacijos nėra, vadinasi, yra tik du vamzdžiai. Pastebėjus avarijos požymius derėtų uždaryti rūsyje visas tris sklendes ir pranešti administratoriui.
Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. „Paimkime elementarius maišytuvus: jie, kaip žinoma, jau seniai jungiami lanksčiąja jungtimi, dar vadinama žarnele. Pigus daiktas galbūt atrodo gražiai, bet negali būti geras. Dėl pigumo nukenčia pati medžiaga, iš kurios jis padarytas. Tos pačios lanksčios jungtys gali būti gaminamos iš nekokybiškos medžiagos ir, galų gale, dėl tokių įrenginių įvyksta nelaimės. Dažniausia priežastis ir yra trūkusios žarnelės“, - aiškina santechnikas.
Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso. „Kol kojos sausos, nerūpi, kas vyksta pokriauklėmis ir praustuvais“, - juokauja jis.
Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi.
Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaištilaiko. Pakankamai dažnas reiškinys - šachtos po remontų uždaromos neprieinamai, nors, ko gero, visi žino, kad reikalui esant tokie uždarymai griaunami.
Bet kokiu atveju, žmogus, gyvenantis daugiabutyje, kartas nuo karto turėtų pats vertinti vamzdynų, jungčių būklę ir, kylant abejonėms,pranešti namo administratoriui.
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę.
Paprastas žmogus, kaip ir bet kuris kitas, gali tai numatyti. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina.
Anot jo, dažnas mūsų pernelyg mažai dėmesio skiriame santechnikai, todėl vėliau susiduriame su nuostolingais padariniais. „Sulyginsiu santechnikos mazgus su mūsų organizmu arba su mašina. Žmogus prižiūri savo kūną profilaktiškai lankydamasis pas gydytojus, taip pat žmogus, mylintis savo mašiną, važiuoja porą kartų į metus pasitikrinti ją autoservise. Taip reikia elgtis ir su santechnika ir pačiam prižiūrėti mazgus“, - teigia A. Tatarenko.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. „Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo. Vanduo bėga ten, kur jam patogiau - kur yra nuolydis ir plyšiai. Tam įtakos turi namo konstrukcijų kokybė“, - aiškina jis.
A. Tatarenko pastebi, kad statistiškai dažniau santechnikai gauna iškvietimus į senos statybos namus. Jis aiškina, kad taip yra dėl to, nes šiuose namuose sumontuoti seni vamzdžiai, kurių nauja namo administracija neprižiūri taip, kaip reikia. Dar viena jo pastebima problema - vyresnio amžiaus žmonės neturi galimybės pakeisti savo vamzdynų, o dėl to įvyksta nelaimės.
Dažniausia užlietų butų žala - pakeltas laminatas, nuplaukę dažai nuo sienų, užlieta technika, elektros instaliacija. Baisiausia būna tai, kad užliejama viskas, ką žmonės taupė visą gyvenimą, jų visas turtas būna sugadintas. Blogiausia, kai žmonės neturi draudimo butui ir reikia kviestis komisijas, kad įvertintų žalą, po to vyksta teismo procesai, kurie trunka ne vieną mėnesį. Dėl užlieto buto žmonės praranda sveikatą ir pinigus tik dėl to, kad laiku nepasirūpino draudimu.
Anot santechniko, pirmas žingsnis, kurį reikėtų padaryti grįžus į užlietą butą - išjungti elektrą. Tai būtina padaryti vos įžengus pro duris. Elektra atsijungia koridoriuose, elektros skydinėje. Kiekvienas privatus namas turi atskirą skydinę. Tuo būtina pasirūpinti grįžus į užlietą butą.
Kaip išvengti problemų keičiant stovą?
Norint išvengti nesusipratimų ir konfliktų keičiant stovą daugiabučiame name, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Pasidomėkite specialistų išvadomis dėl reikalingų darbų pobūdžio.
- Išsiaiškinkite, ar yra galimybė atlikti darbus per laiptinę.
- Jei tokios galimybės nėra, bendradarbiaukite su administratoriumi ir įleiskite įgaliotus asmenis į butą.
- Įsitikinkite, kad darbai atliekami pagal nustatytus reikalavimus.
- Pasirūpinkite buto draudimu, kad išvengtumėte finansinių nuostolių avarijos atveju.
Prieš pradedant stovo keitimo darbus, naudinga pasikonsultuoti su teisininku, kad įsitikintumėte savo teisėmis ir pareigomis.
Kaip veikia jūsų namo santechnika
Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti apie stovo keitimą:
- Bendroji nuosavybė: Stovas yra bendroji daugiabučio namo gyventojų nuosavybė.
- Sprendimas: Stovo keitimo sprendimą turi priimti dauguma gyventojų.
- Prieiga: Gyventojai privalo leisti įgaliotiems asmenims patekti į butą stovo keitimo darbams atlikti.
- Atsakomybė: Už stovo priežiūrą ir remontą atsakingas namo administratorius arba bendrija.
| Veiksmas | Atsakingas asmuo |
|---|---|
| Techninės būklės apžiūra | Daugiabučio namo administratorius |
| Sprendimo dėl stovo keitimo priėmimas | Dauguma daugiabučio namo gyventojų |
| Darbo atlikimas | Avarinė tarnyba arba įgalioti specialistai |
| Žalos atlyginimas | Atsakingas asmuo arba draudimo kompanija |