Aprūpinimo būstu teismo praktika Lietuvoje

Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos. Nacionaliniame pranešime apie Lietuvos socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties strategijas 2008-2010 metais nurodyta, kad viena iš trijų svarbiausių strategijų yra sveikatos apsaugos ir ilgalaikės globos politikos tobulinimas ir socialinių paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas.

Būsto plėtra ir būsto srities politika yra analizuojama ir nagrinėjama valstybės mastu, o kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, ir sąjungos mastu. Europos socialinė chartija, Europos būsto chartija, Europos regioninės plėtros komitetas pabrėžia būsto socialinės dimensijos svarbą. Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.

Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Šiai valstybės paramai būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos. Pasirodanti informacija žiniasklaidoje apie kai kuriuose Lietuvos miestuose statomus namus, kurie skirti socialiniam būstui, arba apie tokį būstų suteikimą ir kaimynų vargus gyvenant šalia socialiai remtinų šeimų nėra išsami.

2008 metų gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas aštuoniose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendinami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Šio audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.

Tyrimo objektas - Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomininkai ir asmenys, laukiantys socialinio būsto.

Tyrimo problema - Valstybės paramos būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.

Tyrimo naujumas. Šiai diskutuojamai ir analizuojamai paramos formai, šia tema nerasime atliktų išsamių tyrimų ir analizės. Šiui vargu ar bus vertinga skaityti, kiek asmenų įregistruota sąrašuose socialiniam būstui gauti, kokie yra skiriami valstybės asignavimai būstams įsigyti. Deja, socialinio būsto plėtros programos neatlieka gilios analizės, kuri padėtų išsiaiškinti, kodėl kiekvienais metais socialinio būsto pageidauja vis daugiau asmenų, sąrašai socialiniam būstui gauti tik ilgėja, o kasmet skiriamos valstybės lėšos savivaldybėms socialiniams būstams įsigyti nepadeda mažinti eilių.

Tyrimo tikslas - Išanalizuoti Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto nuomos įstatymo taisytinas vietas bei pasikliauti galimi socialinio būsto nuomos modeliai. Tyrimo aktualumas. Valstybės parama būstui išsinuomoti yra viena iš daugelio teikiamų valstybės paramų mažas pajamas gaunantiems asmenims. Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą. Kiekvienas žinome, kad pagrindinė parama yra įvairios socialinės paslaugos, kurios gali būti piniginės ir nepiniginės formos: pašalpos, kompensacijos, parama drabužiais ir maistu, labdaros fondai ir t. t.

Informacija buvo surinkta neatsitiktinio tyrimo būdu. Tyrime dalyvavo 110 respondentų (10 darbuotojų, atsakingų už socialinio būsto paskirstymą); 100 anketų skirta socialinį būstą gavusiems ir jame gyvenantiems asmenims (Tauragės rajono savivaldybės socialinio būsto fondą sudaro 490 butų).

Tikslinė grupė - savivaldybės sąrašuose socialiniam būstui gauti įregistruoti asmenys ir socialinio būsto nuomininkai. Tyrimo objektas - butai ir jų nuoma, buto gavimo terminas, nuomininko šeimos narių apgyvendinimas, su socialiniu būstu susijusios nuostatos ir valstybės remiami būsto kreditai.

Būsto teisė ir valstybės vaidmuo

Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.

Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamą namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų. Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.

Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus. Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.

Iki 2002 metų veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas. Nuosavybės teise gyvenamosios patalpos galėjo priklausyti fiziniams asmenims, gyvenamųjų namų statybos ar eksploatavimo bendrijoms, savivaldybėms, įmonėms ir organizacijoms. Šiomis patalpomis nepriimta. Savivaldybėms nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir butai buvo skirstomi į keturis fondus: pagrindinį būstų, manevrinį būstų, tarnybinį būstų ir specialiąsias gyvenamąsias patalpas.

Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą. Savininkai taip pat sudarydavo butų eksploatavimo bendrijas. Bendrijų steigimo tikslas buvo naujų gyvenamųjų namų statyba. Tai yra, gyventojai per bendrijas galėjo kreiptis dėl paskolos gavimo butams naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose įsigyti. Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.

Svarbus gyvenamųjų namų renovavimas. Dalis privatizuotų per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, yra nusidėvėję, jiems trūksta tinkamos priežiūros. Šiuo atveju gyventojai į bendrijas buriasi pasyviai, trūksta priežiūros namo bendrajai nuosavybei.

Gyvenamojo būsto sektoriui plėtoti reikalingos investicijos, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės. Nors gyventojai turi galimybę pasinaudoti komercinių bankų siūlymais įsigyti būstą pasinaudojant kreditais, šią galimybę riboja menkos gyventojų pajamos.

Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t. y. apima savivaldybes, ministerijas, įmones, asociacijas, kurios apima įvairias būsto sektoriaus dalis. Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių. Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė).

Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:

1. išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms (tai reiškia, kad turi būti sukurtos galimybės skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms) pasirinkti jiems tinkamą būstą, sukurti pasiūlos įvairovę.
2. užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą (šiuo tikslu norima pagerinti esamo būsto fondo būklę, t.y.
3. didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.

Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį. Lietuvoje nėra išvystyta stipri nuomos santykius reguliuojanti bei privalomus nuomojamo privataus ar socialinio būsto kokybės reikalavimus nustatanti teisinė bazė. Daugumos mūsų šalies gyventojų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.

Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi. Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai. Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.

Socialinio būsto plėtra

Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti. Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Jauna šeima - šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (vaikį) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.

Šeimos nariais taip pat laikomi asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais. Šeima - sutuoktiniai, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.

Siekiant užtikrinti būtiniausius asmens poreikius, padaugėjo stacionarių paslaugų: paslaugos asmenims namuose, globos ir nakvynės namai ir pan. Šiai finansuojamas socialinio būsto fondo papildymas naujais būstais.

Šiai įvairioms socialinėms grupėms, ir įvairios valstybės mokamos socialinės išmokos. Šios valstybės paramos būstui įsinuomoti, t.y. skiriamos asignavimų dydžiai socialinio būsto įsigijimui. Šis ir nustatė savivaldybėse daromus pažeidimus. Šis diskutuojama ir analizuojama. Šis ir pan. Šis ir pan.

Atliktas empirinis kiekybinis tyrimas Tauragės rajono savivaldybėje patvirtino teorinėje dalyje iškeltas problemas ir hipotezę. Šio įstatymo taisytinas vietas bei pasikliauti galimi socialinio būsto nuomos modeliai. Atlikus tyrimą apžvelgia socialinio būsto gyvenamosios erdvės, mikroklimato problemos, kurie gali tiek teigiamai, tiek neigiamai veikti šeimą, vieną iš socialinės paskirties valstybės paramos formų. Šiau yra iškeliamos pagrindinės su būsto nuoma susijusios problemos: būsto suteikimas, nuomos kontrolė, būstas subnuoma, nuomininkų iškeldinimas, būsto poreikis ir pan.

1 lentelė. Socialinio būsto fondas savivaldybėse

tags: #apsirupinimo #patalpomis #teismas