Įgaliojimas Nekilnojamam Turtui: Kas Tai Yra ir Kaip Jis Veikia

Įsivaizduokite situaciją: esate išvykę atostogauti į užsienį, o Lietuvoje reikia pasirašyti svarbią sutartį. Arba jūsų senelė dėl sveikatos problemų negali pati nueiti į banką ar tvarkytis dokumentų. Galbūt draugas paprašo jūsų padėti parduoti jo butą, nes pats gyvena užsienyje. Pasak teisininkų, tokių situacijų sprendimas vienas - įgaliojimas.

Įgaliojimas - tai rašytinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kam nors atlikti teisinius veiksmus kito asmens vardu. Teisine prasme šis dokumentas laikomas vienašaliu sandoriu, todėl jo sudarymui pakanka vieno asmens - įgaliotojo - valios išreiškimo. Išdavęs įgaliojimą atstovaujamasis vadinamas įgaliotoju, o gavęs įgaliojimą atstovas - įgaliotiniu. Atstovo sutikimas nereikalingas įgaliojimo išdavimui ir įsigaliojimui, tačiau įgaliotinis gali atsisakyti jam suteiktų teisių.

Įgaliojimas parodo, kokias sutartis (kitokius sandorius) bei veiksmus gali atlikti įgaliotinis atstovaujamojo vardu. Pažymėtina, jog įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam konkrečiam veiksmui (ar konkrečiai sutarčiai) atlikti (sudaryti), tiek ir daugeliui veiksmų (ar sutarčių).

Pavyzdžiui:

• Fizinis asmuo gali įgalioti kitą asmenį pirmojo vardu sudaryti automobilio pirkimo - pardavimo sutartį.
• Bendrovės vadovas gali išduoti įgaliojimą darbuotojui bendrovės vardu sudaryti paslaugų teikimo sutartis, kurių vertė neviršija 10 tūkst. litų.

Be to, įgaliojimas gali būti išduodamas tiek vienam asmeniui, tiek keliems asmenims (veikiantiems kartu arba savarankiškai).

Įgaliojimo Formos ir Reikalavimai

Kad įgaliojimas galiotų, jis turi būti surašytas kaip atskiras rašytinis dokumentas ir pasirašytas paties įgaliotojo - to, kuris leidžia kitam veikti savo vardu. Kai kuriais atvejais įstatymas reikalauja ir notaro patvirtinimo.

Įstatymai įtvirtina bendrą taisyklę, jog įgaliojimas turi būti sudarytas raštu. Tačiau tam tikrais atvejais reikalaujama, kad įgaliojimas būtų patvirtintas notaro.

Juridinio asmens išduodamiems įgaliojimams paprastai pakanka paprastos rašytinės formos, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo išduoda įgaliojimą perleisti nekilnojamąjį daiktą ar įmonę kito asmens nuosavybėn arba suvaržyti teises į savo nekilnojamąjį daiktą, - šiais atvejais juridinio asmens įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro.

Juridinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti to juridinio asmens vadovas (pvz., uždarosios akcinės bendrovės generalinis direktorius).

Atvejų, kai fizinio asmens išduodamas įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, sąrašas yra žymiai platesnis. LR CK 2.138 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog notarinės formos turi būti šie įgaliojimai:

1. Įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma. Sandorių, kuriems būtina notarinė forma, sąrašas pateikiamas LR CK 1.74 straipsnyje, taip pat kituose LR CK straipsniuose (pvz., LR CK 3.59, 3.231, 4.171, 5.70, 6.393, 6.443, 6.469 str. ir kt.). Pavyzdžiui, įgaliojimas sudaryti dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 50 tūkst. litų, turi būti sudarytas notarine forma, kadangi LR CK 6.469 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50.000 Lt, turi būti notarinės formos.
2. Įgaliojimai fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą. Tokios išimtys (kai nereikalaujama notarinės formos) yra įtvirtintos LR CK 2.139 straipsnyje (supaprastinta įgaliojimų tvirtinimo tvarka), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje ir kt.
3. Įgaliojimai, kuriuos fizinis asmuo išduoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

LR CK 2.138 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuomet įgaliojimai yra prilyginami notaro patvirtintiems įgaliojimams. Tai reiškia, jog šioje teisės normoje numatytus įgaliojimus gali tvirtinti ne notarai, o kiti nurodomi subjektai. Notaro patvirtintiems įgaliojimams prilyginami:

1. Karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų).
2. Asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų.
3. Asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

Pažymėtina, jog fizinio asmens išduodamą įgaliojimą turi pasirašyti jį išduodantis asmuo (įgaliotojas).

Teisininkas taip pat pažymi, kad įgaliojimuose turi būti tiksliai suformuluotos teisės, kurios suteikiamos įgaliotam asmeniui. Įstatymas neleidžia nurodyti abstraktaus teisių turinio. Pavyzdžiui negalima nurodyti, kad įgaliojimas suteikiamas visiems galimiems teisiniams veiksmas atlikti. Įgaliojime turi būti nurodytas baigtinis ir išsamus suteikiamų teisių sąrašas.

Įgaliojimo Rūšys

Įgaliojimų būna įvairių - nuo vienkartinių iki tokių, kurie suteikia daugiau galios:

• Vienkartinis (paprastasis) įgaliojimas - tai toks, kuris skirtas vienam konkrečiam veiksmui.
• Bendrasis įgaliojimas - kai norite, kad kažkas padėtų rūpintis jūsų turtu, jį saugotų ar tvarkytų kasdienius su tuo susijusius reikalus.
• Specialusis įgaliojimas - skirtas tam tikros srities veiksmams.

Įgaliojimai taip pat gali būti išduodami vienam žmogui arba keliems. Jei skiriate vieną konkretų asmenį - tai vadinama atskiruoju įgaliojimu.

Įgaliojimo Galiojimo Terminas

Dar vienas svarbus dalykas yra įgaliojimo trukmė. Jis gali būti terminuotas (kai aiškiai nurodoma, iki kada galioja) arba neterminuotas.

Kalbant apie įgaliojimo terminą, svarbu žinoti kelias pagrindines taisykles:

1. Įgaliojime privalo būti nurodyta jo sudarymo data. Priešingu atveju, toks įgaliojimas bus laikomas negaliojančiu (LR CK 2.142 str. 3 d.). Pažymėtina, jog nuo įgaliojimo sudarymo datos yra skaičiuojamas įgaliojimo galiojimo terminas.
2. Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas arba neapibrėžtas. Terminas gali būti apibrėžtas nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios galioja šis įgaliojimas, arba terminas gali būti nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis. Taip pat terminas gali būti apibrėžtas nurodant įvykį, kuris neišvengiamai įvyks (pvz., nurodant, jog įgaliojimas galios tol, kol įgaliotinis eis bendrovėje atitinkamas pareigas). Tuo atveju, jeigu įgaliojimo terminas nėra apibrėžtas, bus taikoma toliau nurodoma taisyklė.
3. Jeigu įgaliojime nėra nurodytas jo galiojimo terminas, toks įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Ši taisyklė netaikoma, kai išduodamas notaro patvirtintas įgaliojimas atlikti veiksmus užsienio valstybėje nenurodant įgaliojimo galiojimo termino (tokiu atveju įgaliojimas galioja tol, kol jį panaikina įgaliotojas).

Tačiau jeigu terminas neparašytas, įstatymas vis tiek riboja jo galiojimą - toks įgaliojimas automatiškai galioja tik vienerius metus nuo jo išdavimo dienos.

Įgaliojimo Panaikinimas ir Pasekmės

Įgaliojimai nėra amžini. Jie pasibaigia įvairiais atvejais:

• Kai baigiasi jų galiojimo laikas.
• Kai pats įgaliotojas nusprendžia jį panaikinti.
• Kai įgaliotinis atsisako jį vykdyti.
• Taip pat įgaliojimas pasibaigia nustojus egzistuoti juridiniam asmeniui, kuris davė ar gavo įgaliojimą, ar iškėlus įgaliotajam juridiniam asmeniui bankroto bylą, įgaliojimą davusį ar jį gavusį fizinį asmenį pripažinus neveiksniu, ribotai veiksniu, nežinia kur esančiu ar jam mirus.

Pasibaigus įgaliojimui, tiek įgaliotojas, tiek įgaliotinis turi savo pareigas.

Įgaliotojas turi atlyginti būtinas išlaidas, kurias įgaliotinis patyrė vykdydamas jo pavedimą - nebent iš anksto buvo susitarta, kad tai bus daroma neatlygintinai. Jis taip pat turi pareigą informuoti apie įgaliojimo pabaigą - ypač jei jis pats jį panaikina arba įgaliojimas pasibaigia dėl jo mirties ar teisinio statuso pasikeitimo. Tokiu atveju apie tai turėtų pranešti įpėdiniai.

Tuo tarpu įgaliotinis privalo grąžinti dokumento originalą - jei to padaryti negali, tai turi atlikti jo teisių perėmėjai. Be to, įgaliotinis turi atsiskaityti su įgaliotoju: suteikti visą informaciją apie tai, kaip vykdė pavedimą, kokius veiksmus atliko, kokius dokumentus pasirašė ir ką gavo įgaliotojo vardu.

Įgaliotojui panaikinus įgaliojimą, įgaliotojas privalo pranešti įgaliotiniui, taip pat įgaliotojui žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais nustatant ir palaikant santykius atstovauti duotas įgaliojimas. Įgaliotojo ir jo teisių perėmėjų teisės ir pareigos, atsiradusios kaip įgaliotinio veiksmų rezultatas iki to laiko, kai įgaliotinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie įgaliojimo pasibaigimą, lieka galioti tretiesiems asmenims.

Pagrindinės Įgaliojimo Charakteristikos

Štai pagrindinės įgaliojimo charakteristikos:

NT Pardavimas Per Įgaliotą Asmenį Nėra Rizikingas

Pastebima, kad žmonės dažnai baiminasi parengti įgaliojimą, kadangi galvoja, kad po pardavimo nebeturės nei būsto, nei pinigų. Visgi, tokios baimės nėra pagrįstos, jei žinomi keli pagrindiniai saugikliai.

Pirmiausia, reikia žinoti, jog įgaliojime galima užfiksuoti į kokią sąskaitą sandorio metu bus pervedami pinigai. Taigi, jei nurodysite savo sąskaitą, galėsite nesibaiminti, jog po sandorio jie atsidurs kur nors kitur. Antra, sudarykite sutartį su įgaliotuoju asmeniu. Joje nurodykite parduodamo objekto kainos intervalą, ar įgaliotasis asmuo gaus kokį nors užmokestį už pardavimo proceso vykdymą ir kitus jums svarbius aspektus.

Ar Įgaliojimas Nuotoliniu Būdu Yra Galimas?

Norint sudaryti įgaliojimą nuotoliniu būdu jums reiktų prisijungti prie registrų centro portalo. Tai padaryti reiktų su kvalifikuotu el. parašu.

Kitas būdas kaip galite sudaryti įgaliojimą nuotoliniu būdu yra kreipimasis į notarą. Norint, tai padaryti jums reiktų užeiti į e-notaras.lt bei pasirinkus notarą užsiregistruoti nuotoliniam įgaliojimo sudarymui.

Įgaliojimas nekilnojamam turtui yra rašytinis dokumentas, kuriuo vienas asmuo suteikia galimybę kitam asmeniui atstovauti jį santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Būsto pardavimo atveju jūs įgalinate kitą asmenį surinkti reikiamus NT dokumentus bei pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį už jus.

Įgaliojimą galite parengti keliais būdais:

• Vizitas pas notarą Lietuvoje. Jei planuojate grįžti į Lietuvą dienai ar dviem, tuomet įgaliojimą galite pateikti notarų biure Lietuvoje. Tačiau, siekiant išvengti laukimo, užsiregistruoti rekomenduojama iš „Notarų rūmų“ internetinėje svetainėje suvedę miesto gatvę arba seniūniją, kurioje registruotas jūsų NT objektas, rasite notarų biurą, į kurį jums reikia kreiptis.
• Vizitas į šalies, kurioje gyvenate, ambasadą arba konsulatą. Svarbu pažymėti, kad ambasadoje arba konsulate notariniai veiksmai atliekami tik fiziniams asmenims. Taip pat norint gauti įgaliojimą ambasadoje arba konsulate, privaloma užsiregistruoti iš anksto.
• Vizitas pas notarą šalies, kurioje gyvenate. Pavyzdžiui, jei gyvenate Jungtinėje Karalystėje, galėsite kreiptis į šios šalies viešąjį notarą (Notary Public) arba teisę atlikti notarinius veiksmus turintį advokatą (Solicitor). Taip pat svarbu žinoti, jog norint, kad kitoje šalyje parengtas dokumentas būtų pripažįstamas ir Lietuvoje, būtina jį išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti apostile (apostilė - tai konsulinė pažyma, kuri skirta oficialiai įrodyti dokumento tikrumą).

Dažniausi Klausimai Apie Įgaliojimą Esant Užsienyje

Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų apie įgaliojimą, kai esate užsienyje:

1. Ar norint parašyti įgaliojimą pas notarą turi atvykti ir įgaliotasis asmuo?
   Ne, šiam asmeniui pas notarą atvykti nereikės, tačiau būtina žinoti tikslų įgaliotojo asmens vardą, pavardę, deklaruotą gyvenamąją vietą bei asmens kodą.
2. Ar įgaliojimas gali būti išduodamas keliems asmenims?
   Taip, įgaliojimas nekilnojamam turtui gali būti išduodamas tiek vienam, tiek keliems asmenims, veikiantiems kartu arba savarankiškai. Taip pat įgaliojimą gali suteikti keli asmenys - vyras ir žmona, brolis ir sesuo, ir pan.
3. Ar rašant įgaliojimą būtina turėti nekilnojamo turto dokumentus?
   Neprivalu turėti originalių dokumentų, tačiau būtina žinoti visus tikslius duomenis apie savo nekilnojamąjį turtą bei asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
4. Kokios klaidos dažniausiai daromos rengiant įgaliojimą?
   Viena didžiausių klaidų - įgaliojimo suteikimas tik būsto pardavimui, nors norima, kad įgaliotasis asmuo atliktų ir kitus su būsto pardavimu susijusius veiksmus. Pavyzdžiui, reikiamų dokumentų surinkimas. Rengiant įgaliojimą svarbu tiksliai nurodyti, kokių veiksmų galią norite perduoti.
5. Kam galiu suteikti įgaliojimą?
   Įgaliojimą galite suteikti bet kam - vaikams, giminaičiams, artimiems draugams, netgi - jūsų pasitikėjimą turinčiam brokeriui.

NT Pardavimas Užsienyje

Norite parduoti Lietuvoje likusį būstą, bet neturite laiko grįžti? Susisiekite su savo srities profesionalu NT MINISTERIJA.

tags: #igaliojimas #nekilnojamam #turtui