Nusikalstamumas yra sudėtingas socialinis reiškinys, kuris siejasi su daugybe kitų socialinių reiškinių ir yra nuolat jų veikiamas.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, turtiniai nusikaltimai sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų. Būtent šiais nusikaltimais yra pažeidžiama viena prigimtinių žmogaus teisių - teisė į nuosavybę. Nuosavybė kiekvieno asmens gyvenime užima svarbią vietą, kadangi turtas yra laikomas ne tik žmogaus biologinės ir kultūrinės egzistencijos įtvirtinimo priemone, bet ir visų jo teisių bei laisvių įgyvendinimo pagrindas ir garantas.
Kiekvienas turtinis nusikaltimas aukai sukelia ne tik materialinę žalą, bet ir moralinę, psichologinę traumą. Turtinių nusikaltimų aukos dažnai išgyvena didelę baimę, depresiją, priešiškumą ir somatinius simptomus, kurie tęsiasi ilgesnį laiką.
Neišsiaiškinus, kokios yra nusikalstamumo šaknys, negalima rimtai galvoti apie efektyvią šio reiškinio kontrolę.
Nusikalstamumo Samprata ir Rūšys
Nusikalstamumo sąvoka yra viena iš pagrindinių kriminologijos moksle, todėl kyla nemažai diskusijų dėl jo sampratos. Prof. J. Bluvašteinas nusikalstamumą apibrėžia kaip procesą, kurį sudaro visuma įstatymo baudžiamų veikų, padarytų tam tikroje valstybėje ar regione per tam tikrą laikotarpį. Tai socialinis procesas ir reiškinys, reikalaujantis nuolatinės kontrolės.
Vienas iš nusikalstamumo požymių - neišvengiamumas, kuris pasireiškia tuo, kad jis egzistuoja bet kurioje visuomenėje ir visiškai panaikinti jo neįmanoma. Dėl didelės nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų įvairovės paprastai jie skirstomi į atskiras kategorijas ar grupes, kad būtų lengviau juos nagrinėti. Yra du būdai tai padaryti: teisinis ir kriminologinis.
Teisinis požiūris atsispindi bet kurios valstybės baudžiamajame kodekse, kur nusikalstamos veikos grupuojamos į atskirus skyrius pagal kėsinimosi objektą, pavyzdžiui, nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, nusikaltimai nuosavybei, nusikaltimai šeimai ir t. t.
Kriminologijos enciklopedijoje išskirtos trys nusikaltimų grupės pagal viktimizacijos šaltinį - nusikaltimai prieš asmenį, nusikaltimai nuosavybei ir nusikaltimai viešajai tvarkai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, turtiniai nusikaltimai arba nusikaltimai nuosavybei sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų.
Turtinis Nusikalstamumas: Apibrėžimas ir Klasifikacija
Prieš pradedant nagrinėti turtinius nusikaltimus, būtina apsibrėžti turtinio nusikalstamumo sąvoką. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad turtinis nusikalstamumas apima ir ekonominius ar finansinius nusikaltimus, kadangi asmenys, darantys tokio pobūdžio nusikaltimus, siekia materialinės naudos ir tai daro dėl savanaudiškų paskatų.
Visų pirma, šie nusikaltimai skiriasi pagal kėsinimosi objektą, todėl yra išskirti į atskirus LR BK skyrius. Turtinių nusikaltimų tiesioginis objektas yra atskiro individo nuosavybė, o ekonominiai nusikaltimai - tai neteisėti, nusikalstami veiksmai ekonomikos srityje, kuriais kėsinamasi į ekonominius valstybės bei gyventojų interesus, nuosavybę, ūkinę, komercinę, finansinę veiklą.
Prie ekonominių nusikaltimų priskiriami tokie nusikaltimai kaip fiktyvi ūkinė komercinė veikla, kontrabanda, vartotojų apgaudinėjimas ir kiti. Šie nusikaltimai pasižymi tuo, kad daro didžiausią žalą valstybės ekonominei ir finansinei sistemai. Finansiniais nusikaltimais yra kėsinamasi į valstybės finansų ir kredito sistemą.
Pagal F. von Liszt nuosavybė gali būti pažeista trimis būdais: sugadinus ar sunaikinus daiktą, pasisavinus daiktą arba pasisavinus jo naudojimosi teisę. Pagal tai nusikaltimai nuosavybei gali būti skirstomi į atskiras kategorijas.
K. Jovaišas pagal 1961 m. BK nusikaltimus nuosavybei išskyrė į tris grupes: grobimus (vagystė, plėšimas), veikas, kuriomis siekiama gauti turtinės naudos (turto prievartavimas, radinio pasisavinimas) ir turto sunaikinimas ar sužalojimas.
Galima ir kitokia turtinių nusikaltimų klasifikacija, pavyzdžiui, nusikaltimai nuosavybei susiję su nusikalstamu praturtėjimu ir nesusiję su nusikalstamu praturtėjimu, bet darantys materialinę žalą. Tai reikšminga nagrinėjant turtinio nusikalstamumo priežastingumą.
Natūralu, kad skiriasi asmenų, kurie daro veikas, nukreiptas į neteisėtą praturtėjimą, ir asmenų, kurie gadina ar naikina svetimą turtą, veikimo priežastys, elgesio motyvacija, asmenybės bruožai ir poveikio tokiam jų elgesiui būdai, išskyrus retus atvejus, kai turtas sunaikinamas savanaudiškais motyvais, o vagystė padaryta dėl altruistinių motyvų.
Didžiojoje Britanijoje turtinis nusikalstamumas apima įvairius būdus, kuriais asmenys, namų ūkiai ar įmonės dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų netenka savo turto arba jų turtas yra sugadintas. JAV turtiniai nusikaltimai apibūdinami kaip neteisėtas pinigų ar kilnojamojo (materialaus) turto paėmimas ar sugadinimas.
Lietuvos baudžiamojoje teisėje turto prievartavimas - tai nusikaltimas, artimas plėšimui, kadangi abu jungia tie patys požymiai - prievarta ir grasinimai. Pagrindinis objektas yra nuosavybė, papildomi - gyvybė, sveikata, laisvė, orumas. Lietuvoje ši veika buvo populiari pirmaisiais nepriklausomybės atgavimo metais.
O. Fedosiukas išskyrė tokias reketo rūšis: apsaugos reketas, skolų išlupimas, lupikavimo reketas, kai skolinamas kapitalas už labai didelius procentus, išpirkos reikalavimas už pagrobto turto grąžinimą ir konkurencinis reketas. Pastaruoju metu šių veikų vis mažėja, nuo 1994 metų jų sumažėjo maždaug 50 procentų. Be to, pasikeitė turto prievartavimo raiškos kryptys ir formos. Kai kurie atvejai, pavyzdžiui, PVM grobstymai, turi ekonominio nusikalstamumo atspalvį.
Atskleidžiant turtinio nusikalstamumo definiciją kyla problema dėl svetimo turto arba gautos turtinės naudos sąvokos. Svetimas turtas turtinių nusikaltimų kontekste dažniausiai suvokiamas tik kaip pinigai, vertybiniai popieriai ir kitas materialus turtas. Toks požiūris pilnai tinka turto pagrobimui.
Dr. O. Fedosiuko nuomone, yra tokios veikos, kurios gali pasireikšti tiek materialaus turto pasisavinimu, tiek ir kitos nematerialios turtinės naudos gavimu ir kurios gali būti nukreiptos tiek prieš nuosavybę, tiek ir kitas turtines teises bei interesus.
Turtinio Nusikalstamumo Statistika
Turtiniai nusikaltimai sudaro didžiąją dalį visų nusikaltimų ne tik Lietuvoje, bet ir daugumoje pasaulio šalių.
Airijoje 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 427,5, 2008 metais - 3 428,44 turtiniai nusikaltimai. JAV 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 263,5 turtiniai nusikaltimai, nors palyginti su 2006 metais jų sumažėjo 1,4 procento. Kanadoje 2007 metais 100 000 gyventojų teko 3 320 turtiniai nusikaltimai, nors nuo 1991 metų, kai 100 000 gyventojų teko 6 160, kiekvienais metais buvo padaroma vis mažiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Estijoje nusikaltimai nuosavybei sudaro apie 59 procentus, 2007 metais 100 000 gyventojų teko 2 056 turtiniai nusikaltimai, nuo 2003 metų kiekvienais metais tiek bendro, tiek turtinio nusikalstamumo lygis mažėja.
2007 metais nusikalstamumo lygis 100 000 gyventojų pirmauja Estija, o Lietuvos nusikalstamumo lygis mažiausias.
Lietuvoje dažniausiai pasitaikantys turtiniai nusikaltimai yra vagystė, plėšimas, turto prievartavimas ir kitos veikos.
Lietuvos turtinio nusikalstamumo struktūra sutampa su LR BK XXVIII skyriuje numatytomis veikomis. Dažniausiai daromos nusikalstamos veikos ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių yra vagystė ir turto sunaikinimas ar sugadinimas.
Vagystė - tai slaptas ar atviras svetimo turto pagrobimas. Esant kitoms lygiavertėms aplinkybėms, ji, palyginti su kitais grobimais, yra mažiausiai pavojinga, bet kartu ir labiausiai paplitusi nusikalstama veika.
Plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei, kadangi svetimas turtas užvaldomas panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus. Grasinimai gali būti išreikšti ne tik tiesiogine, bet ir ciniška bei rafinuota forma. Plėšimo pavojingumas pasireiškia per užpuolimą, kuris susijęs su prievartos panaudojimu. Labiau būdingi urbanizuotoms vietovėms, didesniems miestams, kur daug žmonių, pastatų, pereinamų kiemų, kur patogus greitas pasitraukimas iš įvykio vietos.
Turto prievartavimas - tai nusikaltimas, artimas plėšimui, kadangi abu jungia tie patys požymiai - prievarta ir grasinimai. Pagrindinis objektas yra nuosavybė, papildomi - gyvybė, sveikata, laisvė, orumas.
Nusikaltimai, susiję su turto sunaikinimu ar sugadinimu, priskiriami prie turtinių nusikaltimų, nes šiomis veikomis padaroma turtinė žala.
Kriminalinės Suvestinės Pavyzdys
Pastaruoju metu Lietuvoje padažnėjo atvejų, kai nepilnamečiai įsivelia į nusikalstamas veikas, įskaitant išžaginimus. Du savaitgalius iš eilės Kaune įvyko panašūs nusikaltimai, kuriuose nukentėjo penkiolikametės merginos. Abiem atvejais merginos pernelyg pasitikėjo draugais ir pervertino savo jėgas vartojant alkoholį. Įtariamųjų, tarp kurių yra ir nepilnamečių, laukia baudžiamoji atsakomybė už sunkius nusikaltimus.
Vienas iš įvykių įvyko Partizanų gatvėje, kur grupė paauglių vartojo alkoholį. Kaimynai, iškvietę greitąją pagalbą, teigė, kad prieš tai bandė sudrausminti triukšmaujančius paauglius žodžiu. Nukentėjusioji buvo pristatyta į Kauno medicinos universiteto klinikas beveik komos būklės.
Kitas įvykis įvyko Velykų savaitgalį, kai penkiolikametė mergina buvo išžaginta pakaunės name. Mergina teigė, kad po sidro "Fizz" ir brendžio vartojimo jai pasidarė bloga ir ji prigulė pailsėti, tačiau netrukus prabudo nurenginėjama. Žaginama ji nesišaukė pagalbos dėl baimės ir gėdos prieš pažįstamus jaunuolius.
Policija teigia, kad pastaraisiais metais Kauno policijai pavyksta atskleisti kas antrą užregistruotą pranešimą apie išžaginimą. Kauno rajono policija pastaruoju metu išžaginimus ištiria 100 procentų.
Turtinis Nusikalstamumas Klaipėdos Mieste
Nagrinėjant turtinį nusikalstamumą, labai svarbu pasirinkti darbe nagrinėjamas nusikalstamas veikas ir jų padarymo teritoriją. Šiame darbe bus nagrinėjamas nusikalstamumas, numatytas baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams", 178-189 straipsniuose. Darbe nebus nagrinėjamos nusikalstamos veikos, numatytos XXIX ar kituose LR BK skyriuose.
Darbo temos naujumą sąlygoja tai, kad turtinis nusikalstamumas Klaipėdos mieste niekad nebuvo nagrinėjamas išsamiai. Šiuo metu plėšimai ir kitos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos paliekamos nuošaly. Tačiau ir likę turtiniai nusikaltimai bei nusižengimai įneša nemažą indėlį į bendrą registruoto nusikalstamumo didėjimą.
Per 2004-2009 metų laikotarpį ekonominė situacija Lietuvoje ženkliai pasikeitė. Todėl svarbu išanalizuoti, kaip šie kiekvienam gyventojui pasikeitimai paveikė nusikalstamumo priežastis. Prieš pradedant nagrinėti temą, labai svarbu pasirinkti darbe nagrinėjamas nusikalstamas veikas ir jų padarymo teritoriją.
Kadangi stinga darbų, kurie analizuotų ne tik vagystes, bet ir apskritai visą turtinį nusikalstamumą Klaipėdos mieste, šiame darbe bus nagrinėjamas nusikalstamumas, numatytas baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje "Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams", 178-189 straipsniuose. Darbe nebus nagrinėjamos nusikalstamos veikos numatytos XXIX ar kituose LR BK skyriuose.
Darbo temos naujumą sąlygoja tai, kad turtinis nusikalstamumas Klaipėdos mieste niekad nebuvo nagrinėjamas išsamiai. Šiuo metu plėšimai ir kitos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos paliekamos nuošaly. Tačiau ir likę turtiniai nusikaltimai bei nusižengimai įneša nemažą indėlį į bendrą registruoto nusikalstamumo didėjimą.
Šiame darbe bus apžvelgiama, kaip ekonominiai ir socialiniai pokyčiai šalyje pakeitė turtinio nusikalstamumo mastus Klaipėdos mieste. Mokslinės literatūros turtinio nusikalstamumo klausimais taip pat nėra labai daug. Daugiausia dėmesio skiriant vagystėms, savo vadovėlyje "Kriminologija" atskleidžia prof. V. Justickis. Taip pat svarbūs šie autoriai: G. Babachinaitė, R. Uscila, A. Kiaukšas, A. Drakšienė.
tags: #kriminalines #suvestines #turto #prievartavimas