Būti savimi - tai kelionė, reikalaujanti drąsos, savimonės ir atjautos sau. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip baimės, emocinės priklausomybės ir savęs įtvirtinimo baimė gali trukdyti būti autentišku, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip šias kliūtis įveikti.
Baimės Ištakos
Emocinės priklausomybės laikotarpiu vaikai mokosi kompleksinių scenarijų, kurie padeda suprasti, kaip plėtoti santykius su aplinkiniais, o ypač su tėvais. Tačiau tuo pačiu metu jausmai tarsi padalijami į „gerus“ (teigiamos emocijos, patenkinti norai) ir „viskas blogai“ (nepasiekti tikslai) scenarijus. Siekdami išvengti „viskas blogai“ būsenos, vaikai išmoksta priimtinų elgesio modelių, kurie atneša naudą, ir vengia to, kas skaudina.
Taigi, jei tėvai nepriimtų mergaitės „Ne“ ir parodytų, jog jos siekimas būti savarankiškai bus vertinamas neigiamai, Helen išmoktų sulaikyti savo prieštaravimą ir viską priimtų su šypsena, nuolat parodant esant „gera mergaite“. Kita vertus, tėvų „tau viskas galima“ nepadeda vaikui išmokti įveikti įtampos, kuri neatsiejama nuo tarpasmeninių santykių ir bandymo rasti juose kompromisą. Būtent kompromiso radimas padeda pažinti kito žmogaus pasaulį, taip suderinant jį su savuoju. Visą savo gyvenimą žmogus bando suderinti nepriklausomybės siekimą su tam tikra priklausomybe, siekiu patenkinti norus, poreikius.
Elgesio būdai, kurių išmoksta kūdikiai, labai svarbūs, nes būtent jie lemia tolimesnes žmogaus emocines problemas, apimant savęs įtvirtinimą, kompromisą, derybas ir kt. Viena vertus, mergaitė siekia savo, kita vertus, tėvai negali toleruoti visų jos norų. Iškyla situacija, kurioje reikia rasti geriausią sprendimą, leidžiantį rasti kompromisą tarp galimybės patenkinti poreikius, neprarandant savarankiškumo jausmo. Taigi, tampa aišku, jog kiti žmonės gali būti poreikių tenkinimo šaltiniu, tačiau tada iškyla baimė tapti priklausomu nuo jų prarandant savarankiškumą.
Savęs Įtvirtinimo Baimė
Būtent ši, skirtingų interesų dilema, yra savęs įtvirtinimo baimės ašimi. Savęs įtvirtino baimė dažniausiai iškyla tokiose situacijose, kuriose mus kažkas skaudina, nepriima, nori primesti savo interesus ir būtent tai atima situacijos kontrolės jausmą, dėl ko dažniausiai liekame pralaimėjo pozicijoje. Be to, gali atrodyti, jog pareiškę savo mintis, poreikius, visiškai būsime sutrypti ir apleisti. Taip ankstyvasis patyrimas aktyvuoja automatines reakcijas, kurios užkerta kelią pareiškimui apie save kitiems.
Laikui bėgant atrandame daugybę nesąmoningų būdų kaip įveikti savęs įtvirtinimo baimę. Galime tapti pasyvūs, pasyviai agresyvūs. Tai reiškia, jog išoriškai gali atrodyti, jog mums viskas puiku, tačiau iš tikro savo negatyvumą išreiškiame netiesiogiai. Netiesioginė vidinio pasaulio išraiška gali pasireikšti per kritiką, priešiškus veiksmus, vėlavimą, užmaršumą, nepasitenkinimą, pasiteisinimą bloga nuotaika ar negalavimais, kurie leidžia kažko nedaryti.
Dažnai žmonės, kurie bijo išreikšti savo negatyvumą kitiems, turi daugybę nuoskaudų, susijusių būtent su tais žmonėmis, o šypsena ir maloniu bendravimu bando paslėpti pyktį ir priešiškumą. Kartais tai perauga į nevaldomą pyktį arba tai, kas glūdi viduje ir neišreiškiama tiesiogiai, gali transformuotis į depresiją ir/ar fizinius simptomus. Neišreikštas pyktis gali pasireikšti kolitu, opomis, galvos skausmu, padidėjusiu kraujospūdžiu, depresiškumu ar raumenų įtampa.
Taip pat, ši baimė niokoja tarpasmeninius santykius - netiesiogiai reiškiamas pyktis, agresija yra žymiai sudėtingiau atpažįstami ir valdomi, todėl vidinis nepasitenkinimas ir nesusikalbėjimas gali tęsti labai ilgai. Žmogus gali manyti, jog puiku turėti partnerį, kuris „nekelia bangų“ ir nejaukia darbotvarkės, tačiau laikui bėgant neišreikšti norai, mintys, pyktis ir visas negatyvumas gali suveikti kaip uždelsto veikimo bomba.
Dažnai savęs įtvirtinimo baimė griauna ir seksualinius santykius. Tiek vyras, tiek moteris gali nerimauti, vengti išreikšti savo pageidavimus ar diskomfortą, nes bijo gėdos, apleistumo, nesupratingumo ir panašių jausmų patyrimo. Neigiami jausmai kaupiami, o žmogus bando save įtikinti, jog viskas puiku, tačiau bėda yra tame, jog toks neigiamo patyrimo kaupimas nužudo santykius. Dažniausiai tarpusavio santykių rezultatas yra toks, jog neišreikštas negatyvumas, gerų jausmų stoka, stagnacijos, tuštumo jausmas priverčia kurį nors partnerį pasitraukti iš tokių santykių. Taigi, patvarūs, pilnavertiški santykiai gali būti kuriami tik tada, kai kiekvienas gali išreikšti savo interesus.
Baimės Įveikimas
Kada pradėsite kovoti su savęs įtvirtinimo baime, galite susidurti su sunkumais išreiškiant savo nuomonę, jausmus. Ypač tai gali būti sudėtinga tada, kai parodysite pasipriešinimą Jums artimų žmonių atžvilgiu. Dažnai girdime, jog negalima būti piktam ar piktintis, sakyti neigiamus dalykus apie artimą žmogų, pvz. mamą (ji buvo gera moteris, mane mylėjo, norėjo man geriausio, galiausiai ji yra mano mama). Šis įsitikinimas gali būti visiškai teisingas, kita vertus, gali dangstyti neigiamus jausmus, kurie tūno viduje jau nuo vaikystės, tačiau suaugę galime nesąmoningus jausmus parodyti kitais būdais. Kai galime pilnai išreikšti viduje sukauptą negatyvumą, teigiami jausmai tampa tarsi savaime suprantami, lengvai, atvirai, nuoširdžiai išgyvenami.
Natūrali savęs įtvirtinimo raiška, nepriklausomybė nebebus reiškiama netinkama forma. Ne visada būtina reikšti pyktį, negatyvumą tiesiogiai kokiam nors asmeniui. Dažniausiai geriau to visai nedaryti. Tačiau, tai galite atlikti su artimu žmogumi, kuris supras Jūsų pyktį ir jo priežastis. Jei ilgą laiką gyvenote užgniaužę neigiamus jausmus, gali būti sunku juos išlaisvinti nustumiant „geros mergaitės“ ar „gero berniuko“ įvaizdį, todėl pradžioje pykčio, nepasitenkinimo pratimus geriausia atlikti būnant vienam.
Jums teks susidurti su savo baime, jog kažkas nutiks, jei išreikšite tai, ką jaučiate. Kas gali nutikti? Ar liksite apleistas? Kiti Jus nustos mylėti? Jausitės kaltas, susigėdęs? Ar galite ką nors sužeisti ar nužudyti? Vaikai išmokdami sakyti „Ne“, atranda būdą kaip atsiriboti nuo tėvų, todėl pyktis gali būti susijęs su tėvų ar kitų svarbių asmenų reakcijomis. Deja, viso to kaina būna labai aukšta. Nepritarimo reiškimas reiškia atsiribojimą ir emocinę nepriklausomybę. Taigi, nenoras, baimė reikšti negatyvumą gali būti baimės atsiriboti nuo svarbių asmenų išraiška.
Tačiau laikui bėgant pastebėsite, jog išreiškus pyktį jis ima sklaidytis - pasijusite laisvesniu ir gyvybingesniu. Didžiausiai nuostabai, pajusite žymiai daugiau pozityvių jausmų, kita vertus, jei pasakę tai, kas jus slėgė nepasijusite geriau, gali būti ženklas, jog išsakėte dar ne viską.
Praktiniai Pratimai
- Negatyvumo įvertinimas: Pagalvokite apie asmenį, kuriam jaučiate priešiškumą. Paimkite popieriaus lapą ir parašykite viską ką apie jį galvojate - kaltinkite, skųskitės, kritikuokite. Pagalvokite apie tas situacijas, kuriose bijote įtvirtinti save, tik svarbiausia neribokite savęs. Jei tai darant jaučiatės nemaloniai, prisiminkite, jog tai yra tik jausmai, o jausmai nėra geri ar blogi, jie tiesiog yra. Pasižymėkite savo atradimus gyvybingumo žurnale ir kūno žemėlapyje.
- Fizinis išreiškimas: Vienas iš būdų nieko nesužeidžiant išreikšti neigiamus jausmus yra paimti raketę, žurnalą ar susuktą rankšluostį ir trenkti juo per minkštą paviršių (pvz. lovą). Laikykite naudojamą daiktą stipriai abejomis rankomis, iškelkite rankas ir stipriai iš visų jėgų šaukdami trenkite. Kartokite tai kelis kartus. Šaukdami galite tarti “Liaukis”, “Kaip tu galėjai?”, “Palik mane ramybėje”, svarbiausia, jog tartumėte tai kas jums svarbu ir su tokia jėga, kuri išlaisvintų tai, ką ilgai kaupėte.
- "Ne" sakymas: Atsistokite taip, jog kojos būtų pečių plotyje. Šiek tiek sulenkite kojas per kelius ir garsiai tarkite „Ne“, kartokite tai kelis kartus. Kaip jaučiatės tardami „Ne“? Kaip garsiai, tvirtai, įtikinamai tai ištariate? Ar jūsų „Ne“ palieka abejonių?
- Akių kontaktas: Sakykite „Ne“ palaikydami akių kontaktą su artimu žmogumi. Atkreipkite dėmesį į savo veido išraišką, kai sakote „Ne“. Ar jūs šypsotės? Jei taip, pagalvokite ar šypsena nėra įprastas būdas paneigti negatyvumą.
Siekiant įveikti prieštaravimus, negatyvumą, pagrindinis tikslas yra pajausti ir išreikšti savęs įtvirtinimą. Tiesiog mąstant ar rašant dažnai tai padaryti yra sudėtinga, todėl pirmiausia reikia visa tai pajausti savo kūne. Kai jūs kuriuo nors būdu išreikšite save pilnai, nustebsite kaip lengva pasidarys krūtinėje.
Neigiamai jausmai, kurių tikėjotės niekada neatsikratysite, gali tikrai nesunkiai pasitraukti, o juos pakeičia meilė, pagarba, gero linkėjimas. Gali būti, jog pažįstate žmonių, kurių tikrai nekenčiate. Santykiai su tais žmonėmis gali jus skaudinti, tarsi griauti iš vidaus. Tačiau pilnai atsisakydami pykčio tų žmonių atžvilgiu, galėsite pajausti daugiau laisvės, kūrybiškumo.
Kaip sveiki žmonės reguliuoja savo emocijas
Galiausiai, labai svarbu pastebėti bei džiaugtis tuo jausmu, kuris kyla tada, kai įtvirtiname save. Per patyrimą, įgytas žinias, prisiimtą atsakomybę už save ir savo jausmus, imsime drąsiau kovoti su baime įtvirtinti save. Tad leiskime sau mėgautis laisve ir gyvybingumu!
Na ir pabaigai, galime įsiminti ir kartoti afirmaciją: Aš žmogus, kuris džiaugiasi eidamas savo keliu. Buvau įskaudintas, įžeistas dėl to, jog rinkausi tai, kas nepatiko kitiems, tačiau aš turiu drąsos, ryžto būti tuo, kuo esu. Galiu būti nepriklausomu ir nebijau įtvirtinti savęs.
Atjauta Sau
Mokslininkė dr. Kristin Neff kaip atsvarą vidiniam kritikui siūlo atjautos sau metodą. Tai gebėjimas mylėti save ir su savimi palaikyti šiltą santykį, net kai užklumpa įvairios gyvenimo negandos, jaučiamasi nevykusiu ir klystančiu. Tai buvimas nesmerkiant, neplakant ir nebaudžiant savęs, gebėjimas paguosti ir jausti empatiją sau, įsisąmoninimas ir priėmimas visų savo asmenybės dalių, net ir tų, kurios atrodo kaip trūkumai. Atjauta sau susideda iš trijų komponentų: geranoriškumo sau, bendražmogiškumo ir sąmoningumo (angl. mindfulness).
Pasvarstykite, ar pastebite elgesio su savimi ir draugais skirtumą? Jei taip, kodėl ir kokie šie skirtumai. Kokie veiksniai, kokios baimės verčia jus taip elgtis? Pagaliau užrašykite, kaip situacija pasikeistų, jei sunkiu metu elgtumėtės su savimi taip, kaip su savo draugais? Kodėl nepabandžius padėti sau taip, kaip padėtumėte savo geram draugui, ir pažiūrėti, kas nutiks?
Šis kelių žingsnių pratimas gali būti taikomas bet kuriuo metu. Pirmiausia savo netobulumų, dėl kurių jaučiatės menkavertis, tyrinėjimas. Visi žmonės turi tokių savybių ar ypatybių, kurių savyje nemėgsta, netoleruoja ar dėl kurių jaučiasi nepakankamai vertingi. Kartkartėmis taip jaustis yra bendražmogiška patirtis. Pamėginkite aprašyti savo netobulumą, kuris jums neduoda ramybės. Tai gali būti tiek išvaizda, tiek darbo ar santykių problemos ir pan.
Jei dirbate sferoje, kur reikia rūpintis kitais (arba esate kažkieno šeimos narys ir tenka rūpintis aplinkiniais), kartkartėmis jums tikrai prireiks „įsikrauti savo baterijas“. Leiskite sau pasirūpinti ir savo poreikiais, pripažinkite, kad tai pagerins jūsų gyvenimo kokybę, suteiks daugiau jėgų rūpintis kitais.
Keli Pratimai Atjautos Sau Ugdymui
- Pratimas su draugu: Prisiminkite situaciją, kai artimas draugas jautėsi labai prastai. Kaip elgėtės, kaip mėginote jam padėti? Palyginkite su tuo, kaip elgiatės su savimi tokiose situacijose.
- Etiketės jausmams: Kai jaučiatės blogai, pasakykite sau: „Aš kenčiu“, „Man skaudu“, „Tai stresas“. Šios frazės skirtos įsisąmoninti savo skausmui.
- Laiškas sau: Parašykite laišką sau iš besąlygiškai mylinčio ir gerbiančio „nematomo draugo“ perspektyvos.
- Kėdžių metodas: Atsiskirkite vidinį kritiką, kritikuojamąjį ir stebėtoją, atsisėdę ant skirtingų kėdžių ir įsisąmoninkite kylančias įžvalgas.
| Komponentas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Geranoriškumas sau | Gebėjimas švelniai, šiltai reaguoti į save kenčiant. |
| Bendražmogiškumas | Supratimas, kad kančia ir asmeninės nesėkmės yra dalis bendrų žmonių patirčių. |
| Sąmoningumas | Gebėjimas būti dėmesingam dabarties momentui, nevertinant ir nesmerkiant savęs. |
Taigi, tapkite patikimu sau. Sau nemeluoti, laikytis sau duoto žodžio, taip pat rūpintis savo gerove, o ne kenkti sau, nežaloti savo kūno ir psichikos.