Nors žiema trauktis dar nenori, labiausiai laukiantieji pavasario jau gali pastebėti pirmuosius jo ženklus - rytines paukščių giesmes. Atidesni ir pavasario ženklus stebintys mūsų šalies gyventojai dar prieš keletą savaičių turėjo išgirsti pirmąsias paukščių giesmes. Lietuvą trumpam aplankius atodrėkiui, anksti ryte pragydo pirmieji pavasario pranašai. Lietuvos ornitologų draugijos narys Liutauras Raudonikis sako, kad tais saulėtais rytais, ko gero, skambėjo didžiųjų zylių giesmės. Po truputį paukščius pradeda pastebėti ir gamtos fotografai, kurie socialiniuose tinkluose dalinasi įspūdžiais apie ankstyvuosius giesmininkus.
Didžiųjų zylių giesmės, prie lesyklų pasirodę alksninukų būreliai ir po truputį besitraukiantis šaltis yra pavasario pranašai, kurie reiškia, kad netrukus į Lietuvą sugrįš pirmieji paukščiai migrantai.
Mėlynoji zylė
Ankstyvieji migrantai
Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad jau vasario pradžioje jam teko stebėti kovus. „Pirmieji kovų būriai pastebėti vasario 9 dieną Tauragės apskrityje, toliau nuo miesto, laukuose. Būriavosi toliau nuo miestų, pakelėse. Panašu, kad šie ankstyvieji migrantai, kurie žiemoja netoliese, jau pajudėjo. Tačiau migracijos dar nėra, jie tik praskrenda, pastebimi tik pavieniai ankstyvieji artimieji migrantai. Laukuose pasirodę kovai reiškia, kad šie paukščiai jau traukia arčiau savo perimviečių.
Pašnekovas tęsia, kad į Lietuvą užsukusiems kovams šalies nepaliekantys dideli šalčiai neturėtų būti pražūtingi, nes mūsų krašte kažkiek kovų ir žiemoja, todėl bent kurį laiką ras kuo maitintis. Tačiau, anot ornitologo, šaltis ir sniegas pavojingiausi tada, kai prasideda masinė paukščių migracija.
Papasakojo, ką reikia žinoti apie paukščių lesinimą žiemą
„Pagrindinė paukščių sugrįžimo sąlyga yra maistas. Tačiau, kai paukščiai ruošiasi skristi, jie nežino, kokia yra situacija toliau jų kelyje, todėl jų migracijos laiką lemia ir kitos sąlygos: oro temperatūra, paros cikliškumas (kai ilgesnės dienos). Visi šie ženklai yra signalas paukščiams, kad jiems jau laikas ruoštis kelionei“, - pasakoja L. Raudonikis. Pirmieji į Lietuvą grįžta tie paukščiai, kurie žiemoja kaimyninėse šalyse. Ornitologai šiuos sparnuočius vadina artimaisiais migrantais.
Kaip pasakoja L. Raudonikis, vasario pradžioje Lietuvoje pasirodę pirmieji kovai, alksninukų būreliai taip pat priskiriami šiai paukščių kategorijai. „Artimieji migrantai skrenda iki tam tikros ribos. Pavyzdžiui, iki pietų Lenkijos ir ties šalčio frontu jie sustoja, ten kuriam laikui apsistoja, maitinasi ir kai atšyla orai, skrenda toliau. Kai netikėtai pasirodo sniego, susiformuoja paukščiams nepalankios sąlygos, jie gali kelias dienas išgyventi ir trūkstant maisto.
Pasak L. Raudonikio, vasario pabaigoje - kovo pradžioje grįš ne tik kovai, bet ir kiti ankstyvieji migrantai: „Manau, kad šalčiams praėjus, jau vasario pabaigoje, galime išgirsti vieversius, turėtų pasirodyti kovų būriai, pilkosios žąsys, paprastieji suopiai, kiek vėliau pempės. Tai yra tie ankstyvieji paukščiai, kurių galime tikėtis pirmųjų. Dar labai anksti parskrenda amaliniai strazdai, kartais irgi vasario pabaigoje, jei šilčiau.“
Kovas
Klimato kaitos įtaka
Tačiau mokslininkai pastebi, kad paukščių migracijos įpročiams įtakos turi klimato kaita. Anot L. Raudonikio, pastebima, kad ankstyvosios paukščių migracijos laikas išlieka toks pat, o vėlyvoji paukščių migracija persikėlė keletą savaičių.
„Kiek įtakos paukščių biologiniam ritmui turi klimato kaita, pasakyti sunku, tačiau šiuo metu kaip tik yra atliekami tyrimai tam išsiaiškinti. Paskutiniais metais stebima vėluojanti vėlyvųjų migrantų migracija. Tie paukščiai, kurie įprastai turi parskristi jau gegužės mėnesį, paskutiniais metais kartais vėluoja. Manoma, jog tai susiję su besikeičiančiomis sąlygomis (pvz., sausromis) jų tolimame migraciniame kelyje. Tuo tarpu ankstyviesiems migrantams labai stipriai klimato kaitos ilgamečiu laikotarpiu nesijaučia, - aiškina ornitologas. - Net istoriškai Vieversio dieną mūsų protėviai minėdavo vasario 24 d., kuomet ir pasirodydavo šie pirmieji migrantai. Nors keli anomališkai ankstyvi pavasariai nulėmė nepaprastai ankstyvą ir pirmųjų migrantų masinį atskridimą.“
Klimato kaitą, anot L. Raudonikio, galima įžvelgti ir stebint naujas paukščių rūšis Lietuvoje. Pastaruosius metus Lietuvoje jie peri kasmet. „Pastebimas pietinių paukščių rūšių pasislinkimas šiauriau, bet kartais yra nesuprantami plitimo procesai, nes nemažai ir rytinių rūšių plinta į vakarus, pavyzdžiui, sodinė nendrinukė, geltongalvė kielė, kūdrinis tilvikas.
Žmonių pagalba paukščiams žiemą
Ornitologai ir gamtininkai pažymi, kad ankstyviesiems į Lietuvą grįžtantiems paukščiams reikia ir žmonių pagalbos - lesyklėlių. Lesyklos iš svečių kraštų grįžusiems ir Lietuvoje žiemojantiems sparnuočiams labai reikalingos ir svarbios į šalį įsiskverbus dideliems šalčiams. Jose paukščiai gali maitintis ir išgyventi nepalankias sąlygas.
Ornitologai pataria, kad vabzdžialesiams paukščiams (zylėms, bukučiams, geniams ir kt.) tinka kanapių, saulėgrąžų, juodgrūdžių, linų ir spygliuočių medžių sėklos, nesūdyti lašiniai, duona, varškė, kruopos, obuoliai, virti ryžiai, avižiniai dribsniai, sėmenys, aguonos, soros, avižos, pelai. Grūdlesių paukščių mėgstamas racionas - sorų kruopos, kukurūzų grūdai, įvairių grūdų atliekos, linų, kanapių, spygliuočių medžių, moliūginių vaisių ir daržovių sėklos. Mūsų krašte žiemojantys smilginiai ir juodieji strazdai bei svirbeliai labai mėgsta šermukšnių, šaltalankių uogas, gudobelių vaisius. O strazdus galima pamaloninti obuoliais, varškės, duonos trupiniais, razinomis be sėklų.
Nors iš Lietuvos nesitraukianti žiema stabdo į šalį norinčius sugrįžti paukščius, ornitologai prognozuoja, kad jau greitai Lietuvos gyventojai galės džiaugtis kasrytinėmis sparnuočių giesmėmis.
Kaip stebėti paukščius sodyboje?
Pasirinkite jums patogią stebėjimo vietą savo sodyboje, kieme ar pamėgtame parke, pageidautina tokioje vietoje, kur įrengta lesykla ar yra kita (ne vandens) paukščių maitinimo vieta. Tokiose vietose žiemą susirenka daugiau paukščių, todėl bus smagiau juos stebėti ir skaičiuoti. Jūsų įrengtą lesyklą lankantys paukščiai gali būti skaičiuojami iš kambario pro langą - taip bus patogiau jums, o ir paukščiai bus mažiau trikdomi. Jei paukščius skaičiuosite lauke - pasirinkite tokią vietą, kad netrikdytumėte lesykloje besilankančių paukščių ir būtumėte apsaugotas nuo žvarbaus vėjo.
Pasirinkite jums patogų stebėjimo laiką - stebėjimui ir paukščių skaičiavimui paskirkite bet kurią vieną valandą vasario 13, 14 ar 15 dienomis. Lesyklose daugiau paukščių paprastai būna ryte ir popiečio valandomis, prieš sutemstant, tuomet paukščiai aktyviau maitinasi, tačiau reikalavimo dėl stebėjimo valandos nėra. Teikiant duomenis reikės nurodyti tikslią skaičiavimo pradžią, todėl, pradėję skaičiuoti paukščius, užsirašykite laiką. Skaičiuoti galima pradėti bet kuriuo laiku, pavyzdžiui 10.23 val., o lygiai po valandos - 11.23 val., skaičiavimą reikia užbaigti.
Pasirinktoje vietoje ir jums patogiu laiku suskaičiuokite visus vienu metu pamatytus kiekvienos rūšies paukščius. Turi būti siekiama nustatyti maksimalų kiekvienos rūšies individų skaičių - tik tuos paukščius, kurie jūsų matymo lauke yra vienu metu. Todėl pastebėtų paukščių negalima sumuoti. Jei 10.25 val. Jei 10.44 val. Jei baigiant apskaitą 11.23 val. matėte 3 didžiąsias zyles - maksimalus vienu metu jūsų stebėjimo vietoje matytų didžiųjų zylių skaičius yra 9. Jei jūsų stebėjimo vietoje per vieną valandą nepasirodė nei vienas paukštis - duomenų formą vis tiek užpildykite, tačiau į atskirų paukščių rūšių laukus jokių skaičių nerašykite.
Apskaitoje gali dalyvauti visi - ir pažįstantys paukščius, ir norintys juos geriau pažinti. Svarbu, kad rūšį nurodytumėte tik ją tikrai pažinę. Jei abejojate dėl paukščio rūšies, galite nurodyti tik gentį, pavyzdžiui, „žvirblis” ar „zylė”. Jei kol kas prasčiau pažįstate paukščius, jums padės mūsų parengta medžiaga su dažniausiai prie namų stebimų paukščių piešiniais ir trumpu aprašymu (žr. Jei paukščius skaičiuosite parke, svarbu visą valandą praleisti daugiau ar mažiau vienoje vietoje - nevaikščioti ir neieškoti „geresnės“ vietos kur laikosi daugiau ir įvairesnių paukščių.
Pateikti duomenys nebus vertinami pagal paukščių ar rūšių skaičių. Tiesiog sau nustatykite savo stebėjimo vietos ribas, ir jų lygiai 1 valandą laikykitės. Šios akcijos metu vertingiausi yra daugiamečiai, duomenys, todėl jei norite, kad kitais metais būtų daugiau paukščių ir rūšių, patartina įsirengti lesyklą ar net kelias su kuo įvairesniu lesalu. Dar ir šiais metais galite tai padaryti, prieš šios akcijos pradžią. Vienoje vietoje paukščių surašymą galima atlikti tik vieną kartą.
Jei turite tik vieną nedidelę lesyklėlę prie savo lango, kurioje lankosi vos keletas paukščių - jūs esate būtent tas asmuo, kuris tiesiog privalo dalyvauti akcijoje „Paukščiai prie mano namų“. Paskirkite valandą jūsų lesyklos lankytojų stebėjimui ir mes esame tikri, kad jie suteiks jums daug džiugių akimirkų.
Dažniausiai sodybose žiemojantys paukščiai
| Paukščio rūšis | Aprašymas | Mityba | Buveinė |
|---|---|---|---|
| Didžioji zylė (Parus major) | Mažesnė už naminį žvirblį. Lengvai atpažįstama iš geltonos apačios su juodu dryžiu per pilvą, žalios nugaros ir juodos galvos su baltais skruostais. | Minta daugiausiai bestuburiais (vyrauja vabzdžiai ir voragyviai) ir įvairių augalų sėklomis. Žiemą kaimo gyvenvietėse maitinasi įvairiomis atliekomis iš žmonių virtuvės bei specialiai lesyklose paliekamu maistu. | Įvairūs lapuočių ir mišrūs vidutinio bei vyresnio amžiaus miškai, parkai, ekstensyviai prižiūrimi sodai, gausiai apželdintos sodybos. Paplitusi visur. |
| Mėlynoji zylė (Cyanistes caeruleus) | Mažesnė už didžiąją zylę ir į ją kiek panaši. Nuo panašiausios didžiosios zylės skiriasi šviesiai mėlynu viršugalviu, mėlyna apykakle, melsvais sparnais ir uodega. | Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Maistą renka daugiausiai nuo lapuočių medžių lapų ir smulkių šakelių. | Įvairūs lapuočių ir mišrūs vidutinio bei vyresnio amžiaus miškai, parkai, ekstensyviai prižiūrimi sodai, gausiai apželdintos sodybos. Paplitusi visur. |
| Žaliukė (Chloris chloris) | Apytikriai naminio žvirblio dydžio. Masyvaus kūno sudėjimo. Snapas trumpas su labai masyviu pamatu. Uodega trumpa su didele kikilinių šeimos paukščiams būdinga kirpte. Suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva ir geltona spalvos. | Minta daugiausiai augaliniu maistu. Lesa labai daug įvairių augalų sėklų. Veisimosi metu sulesa daug vabzdžių, o jauniklius maitina beveik tik jais. Daugiausiai maistą renka nuo žemės. | Veisimosi buveinė - gyvenvietės, pavienės gausiai apželdintos sodybos, pamiškės, laukų giraitės ir aplinkiniai atviri plotai, ypač dirbami laukai. Paplitusi visur. |
| Naminis karvelis (Columba livia f. domestica) | Naminio karvelio dydis gerokai varijuoja, bet dažniau aptinkami kiek didesni individai už tikrąjį „laukinį” - t.y. uolinį karvelį. Naminių karvelių apdaras taip pat labai varijuoja. Pasitaiko net baltų, juodų, rudų, bet daugiausiai yra panašių į uolinį karvelį ir margų. | Lesa įvairius grūdus, sėklas, uogas, vaisius. Žiemą lankosi šiukšlynuose. | Peri miestuose, gyvenvietėse, stambių ūkių centruose. Maitinasi urbanizuotame ir žemės ūkio kraštovaizdžiuose. |
| Kuosa (Columba palumbus) | Mažesnė už naminį karvelį ir varną. Tamsiai pilka, tik sparnai ir uodega juodi - su metališku blizgesiu. Pakaušis, sprandas ir dalis kaklo šonų link sprando šviesiai pilki. Iš toliau atrodo visa juoda. Akys melsvai baltos. | Minta įvairiu - gyvuliniu ir augaliniu - maistu. Vasarą racione vyrauja bestuburiai - daugiausiai vabzdžiai. Rudenį ir žiemą daugiau sulesa įvairių atliekų, sėklų, uogų, vaisių. Būriais lankosi šiukšlynuose. | Gyvenvietės, seni ekstensyviai prižiūrimi gausiai apželdinti sodai, sodybos bei tiesiog agrarinis kraštovaizdis, o rečiau ir miestai. Svarbiausias reikalavimas buveinei - drevėti seni medžiai ar kitokios vietos - užunarviai, kurie tiktų lizdams sukti. |
| Naminis žvirblis (Passer domesticus) | Truputį mažesnis už naminį žvirblį. Nesunkiai atpažįstamas iš apdaro ir kai kuriais atvejais iš balso. Neblogai žmonių, ypač sodininkų, kaimo žmonių, žinomas ir pastaraisiais dešimtmečiais dažnai globojamas. Lengviausiai atpažįstamas iš rusvai rudo viršugalvio, juodų dėmelių baltuose skruostuose, trumpo juodo „kaklaraiščio” ir neištisinės baltos „apykaklės”. | Minta įvairiu - augaliniu ir gyvuliniu - maistu. Vasarą vyrauja bestuburiai - daugiausia nuo lajų ir žemės surinkti bei ore sugauti vabzdžiai. Jais maitina ir jauniklius. Lesa taip pat sėklas, vaisius. Vyrauja laukinių augalų sėklos. Labai noriai lankosi paukščių lesyklose. | Gyvenvietės, kaimo tipo kraštovaizdis su pavienėmis sodybomis, ūkiais, taip pat ir miestai - ypač jų pakraščiai. Aptinkamas visur. |
| Pilkoji varna (Corvus cornix) | Žmonių neblogai žinoma, bet dažnokai su kitais varniniais painiojamas paukštis. Lengvai atpažįstama iš apdaro, nes panašių paukščių regione nėra. | Minta įvairiausiu maistu (visalesė). Lesa įvairiausius negyvus gyvūnus. Sugeba užpulti ir nugali daugelį paliegusių gyvūnų bei jų silpnų jauniklių - taip pat ir už save didesnių. Minta ir bestuburiais - daugiausiai vabzdžiais. Lesa uogas, vaisius, sėklas. Žiemą mišriuose būriuose su kitais varniniais paukščiais lanko šiukšlynus. | Veisimosi buveinė - agrarinis ir urbanistinis kraštovaizdis. Mėgsta vietas prie vandens telkinių. Vengia miškų masyvų ir didelių visai atvirų plotų toli nuo žmonių gyvenviečių, sodybų. Aptinkama visur. |
Be įprastinių mums pažįstamų naminių žvirblių, didžiųjų zylių ir varninių - kuosų, kovų, pilkųjų varnų - galima pamatyti keletą puošnių sparnuočių rūšių. Tai, pirmiausia, pas mus nuolat gyvenančios juodagalvės sniegenos ir kėkštai. Juodagalves sniegenas, ko gero, visi pažysta iš itin įspūdingai atrodančių patinėlių raudona krūtine su juodu viršugalviu alyvų krūmuose, jos sniego fone - tarsi pakabinti žaisliukai ant kalėdinės eglės, tiesiog žiemą ,,pražysta“.
Kitas gana egzotinį, spalvotą apdarą turintis paukštis, gyvenantis pas mus ištisus metus, yra kėkštas, kurį tikriausiai visi pažįsta. Svirbelius, kas domisi gyvąja gamta ir paukščiais, gerai pažįsta. Jei yra skaitytojų, kurie pažįsta svirbelius, tai čimčiakus vargu ar daug kas pažįsta Tai smulkūs kikilinių šeimos paukščiai, kurie atskrenda pas mus žiemą, laikosi pulkeliais, nebaikštūs, lesa pievose likusių augalų, taip pat alksnio, beržų sėklas. Dabar nustatyta, kad yra dvi artimos čimčiakų rūšys - paprastasis ir mažasis. Dar reikėtų paminėti egzotiškos išvaizdos turintį sparnuotį iš kikilinių šeimos - tai dagilį.
Juodagalvė sniegena
Paukščių televizoriaus esmė paprasta: tai lesykla už lango, ant palangės ar kitoje gerai matomoje vietoje. Kai kurios rūšys mėgsta ir pakabintą nesūdytą riebią taukinę. Paukščiams nereikėtų duoti nesmulkintų grūdų (išskyrus avižas), grikių, žirnių, ryžių, taip pat maisto atliekų, nes jose būna daug druskos, cukraus, prieskonių.
Kol kas paukščiai gamtoje turi pakankamai lesalo. Tačiau lesyklas jie jau lanko, o pilti į jas dabar derėtų tik saujelę lesalo - kad sparnuočiai suprastų ir žinotų, kur galės skristi ištikus tikrai bėdai. Antra vertus, lesyklos sutelkti paukščiai apsistoja prie sodybų, namų, nakvoja čia iškeltuose inkiluose. Dabar metas juos išvalyti, pašalinti senus lizdus, kuriuose žiemoja parazitai. Nakvynei inkile paukščiai apsistoja tik tada, kai jis būna visai tuščias, švarus, be senojo lizdo liekanų.
Kas gali ilgėliau stebėti už lango šmirinėjančius ir lesyklą lankančius paukščius, ilgainiui ne tik sužino jų rūšis, bet ir pradeda juos atpažinti „asmeniškai“. Iš tikro, paukščių kaip ir mūsų įvairovėje gausu savitų požymių, tuo labiau - individualios elgsenos, būdo ar temperamento.
Prie miško, parko, didesnio sodo ar tinkamai apželdintos sodybos lesyklą lanko iki 20 paukščių rūšių. Iš jų yra 5-6 zylių rūšys, bukučiai, lipučiai, 2-3 rūšių geniai, žaliukės, alksninukai, svilikai, geltonosios startos, juodgalvės sniegenos, kėkštai, neretai - pilkosios varnos, kuosos ar šarkos, pietiniai purpleliai. Dažni lesyklų lankytojai - žiemoti likę juodieji ir smilginiai strazdai, liepsnelės, riešutinės, kikiliai. Šiuos svečius pažinti bus visai nesudėtinga. Taigi, televizorius jau veikia.
Jeigu jums kas nors pasakys, kad paukščių lesinti nereikia, paprašykite juos išvardinti bent penkis gerus darbus, kuriuos jie paukščiams padarė šiemet. Jei jie neturi atsakymo, o kalba tik dėl tuščio kalbėjimo, pasiūlykite patiems įsirengti paukščių televizorių ir prie jo praleisti gerą pusdienį. Gal nors tada jie ką nors supras?
tags: #ziema #sodybose #ziemojantys #pauksciai