Nuo gilios senovės žmonės domėjosi sapnininkais ir sapnų reikšmėmis. Lietuviai nuo seno įvairiais būdais pagal gamtą spėdavo, kokie bus metų sezonai.
Šiandien, kai gamta patiria vis daugiau žmogaus įtakos, verta prisiminti senolių išmintį, kuri dažnai remdavosi ilgalaikiais stebėjimais ir gamtos ženklų interpretavimu. Vienas iš tokių posakių - "daug sniego laukuose - daug grūdų aruoduose" - atspindi gilias žinias apie gamtos ciklus ir jų įtaką žemės ūkiui.
Žvelgiant į senovinius orų spėjimus, svarbu suprasti, kad jie rėmėsi ne tik stebėjimais, bet ir patirtimi, perduodama iš kartos į kartą. Senoliai, praleisdami daug laiko laukuose, atidžiai stebėdavo gamtos pokyčius ir mokėjo juos interpretuoti. Jie turėjo stebėti ir suprasti, kad jiems reikia pasiruošti kokioms nors negandoms, jog išliktų.
Šiandien žmogus yra labai daug ką praradęs. Tą jutimą dar išlaikę gyvūnai, augalai, o žmogus jį prarado. Dabar, jeigu karšta, įjungia kondicionierių, jeigu šalta - šildytuvą, o jeigu kas - kalti visi sinoptikai. Žmogus tiesiog nustojo mąstyti.
Senoliai sako: sniegas laukus tręšia arba daug sniego laukuose - daug grūdų aruoduose. Jei žiemą miškas tolumoj atrodo mėlynas - prieš atodrėkį. Kuo skaistesnė saulė, tuo šaltis stipresnis. Jei rytą oras stebina vaiskumu, dar šals. Tik kai akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, gali laukti atšilimo. Jei naktį šerkšnas, diena bus graži.
Senolių Pastebėjimai apie Žiemą
Senoliai apie žiemą kalba:
- Sniegas laukus tręšia arba daug sniego laukuose - daug grūdų aruoduose.
- Jei žiemą miškas tolumoj atrodo mėlynas - prieš atodrėkį.
- Kuo skaistesnė saulė, tuo šaltis stipresnis.
- Jei rytą oras stebina vaiskumu, dar šals.
- Tik kai akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, gali laukti atšilimo.
- Jei naktį šerkšnas, diena bus graži.
- Perkūnija žiemą - blogas ženklas.
- Jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo.
- Žiema su sniegu - šeimyna su duona.
- Debesys plaukia žemai - lauk šalčio.
- Jei ryto aušra ryški - prieš šaltį.
- Jei žiemos naktį šerkšnas - dieną sniego nelauk.
- Dūmai kyla aukštyn - lauk giedros.
- Jei dūmai stulpu kyla aukštyn - smarkiai šals.
- Varnos medžių viršūnėse pranašauja didelį šaltį.
- Garsiai ir toli girdisi - žada blogą orą.
- Varnos rėkia prieš pūgą.
- Jei žiemą Saulė leidžiasi raudona - šals.
- Raudona aušra - prieš šaltį.
- Saulė su „ausimis" - prieš šaltį.
Šaltas sausis - vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai. Koks sausis - tokia liepa. Jei sausio pradžia ir pabaiga graži, lauk gerų metų. Sausio mėnesio šiaurės vėjai gerą derlių atpučia. Jei sausis šiltas, negreit bus pavasaris, o vasara lietinga.
Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad trumpalaikėmis prognozėmis pasikliauti dar galima, tačiau senolių išmintis prognozuojant sezoninius orus - sunkiai patvirtinama. Senoliais tikėti nelabai vertėjo visą laiką, nes Lietuvoje tų senolių pastebėjimų kiekviename regione buvo labai skirtingų ir ne visada jie pasitvirtindavo.
Žinoma, yra ir realių požymių. Pasakyme, kad gruodžio šiluma žada vėlyvą pavasarį, yra tiesos, nes tikrai toks balansas gamtoje turi būti išlaikytas ir netgi dažnai pasitaiko, kad po šiltos, ramios žiemos tas pavasaris ateina gana vėlyvai.
Senoliai turėjo arkliuką, o dabar kiek mašinų kieme. Ir visos dažniausiai įjungtos, birbina. Seniau po Vilnių važinėjo bričkelės ir t.t. Dabar, kai einu į darbą ir matau, kaip viena mašina prie kitos prilipusi stovi po kelias valandas ir dūmina, tai kokie tie senolių pastebėjimai gali tvirtintis?
Jie, kaip sakiau, netgi atskirose grupėse buvo įvairūs: dzūkai turėjo vienokius požymius, vienokią žemę - pas juos šalčio poliai buvo. Aukštaičiai, žemaičiai vėl savus turėjo.
Vis dėlto Hidrometeorologijos tarnyba šiuos senolių spėjimus įsidėjusi. Tai gal sinoptikai kartais jais vadovaujasi? Ne, mes įdedame tam, kad galėtume pažaisti. Nesivadovaujame tuo, nes tai būtų ne visai profesionalu.
Aš tikiu ne sezoniniais posakiais, bet kokia nors prognoze pagal pastebėjimus be žemėlapių, pagal dangaus spalvą. Pagal tai, kaip keičiasi debesys, kokia atmosferos spalva. Aš, kaip profesionalas, matydamas be jokių žemėlapių galiu susiprognozuoti sau.
Taigi, jūsų, kaip klimatologės, nuomone, senolių prognozėmis žmonėms tikėti nelabai vertėtų? Aš visada sakiau: visada visur yra kažkokio grūdo, o pažaisti tai tikrai labai verta. Ir tegul pasižiūri, tegul parašo.
Yra žmonių, netgi iš dviejų esu gavusi, kurie 20 metų kiekvieną dieną aprašydavo orus. Aišku, jie naudos didelės neturi, nes galbūt termometras buvo pakabintas ne ten, kur reikia, bet vis tiek, jeigu iškyla klausimas, gali pažiūrėti, kas gi buvo Panevėžyje tam tikrą dieną: lijo, snigo. Pas mus yra muziejus, kur padėti šie daiktai.
Žemiausia gruodžio mėnesio oro temperatūra užfiksuota paskutinę 1969-ųjų metų dieną Varėnoje - gruodžio 31 d. spaudė 34 laipsnių šaltis. Tokia pat temperatūra pasikartojo ir 1978 m. gruodžio 30 d. Rokiškyje. O šilčiausia gruodžio diena buvo 1982 metais Druskininkuose: gruodžio 19 d. buvo net 15,6 laipsniai šilumos. Na o pati žemiausia Lietuvoje kada nors užregistruota oro temperatūra -42,9 laipsniai šalčio. Šis rekordas užfiksuotas 1956 vasario 1 d. Utenoje.
Kiti Mėnesiai ir Senolių Išmintis
Senolių išmintis apima ne tik žiemą, bet ir kitus metų laikus. Štai keletas pavyzdžių:
- Kovas: Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų.
- Birželis: Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta.
- Liepa: Kokia liepa, toks ir sausis.
- Rugpjūtis: Koks rugpjūtis - toks vasaris.
- Rugsėjis: Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį.
- Lapkritis: Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus.
Šie posakiai atspindi ilgalaikius stebėjimus ir bandymus susieti skirtingus metų laikus. Nors šiuolaikinės orų prognozės remiasi moksline analize, senolių išmintis vis dar gali būti naudinga kaip papildomas informacijos šaltinis.
Žiemą, kai laukus dengia sniego patalas, svarbu pasirūpinti miško gyvūnais. Medžiotojai ir miškų prižiūrėtojai rūpinasi, kad gyvūnai turėtų pakankamai maisto, ypač šaltuoju metų laiku.
Šiaulių miškų urėdijos miškuose aplink Šiaulius 4800 hektarų plote miško yra 24 pašarinės aikštelės. Išsidėsto kas pora kilometrų. Aruoduose maisto netrūksta. Jie neužmiršta patarlės: žiemą ruošk ratus, vasarą - roges.
Maisto kompozicija: viršuje runkeliai, grūdai, apačioje bulvės. Ko tik nori. Šalia ir medinė šėrykla - lovelis, iš kurio ant medinio pagrindo pribyra grūdų. Čia telpa šeši maišai grūdų. Medžiotojai ją papildo du kartus per savaitę.
DRUSKA: Prie šėryklų ant medžio kamieno medžiotojai įtaisę druskos laižyklą, kad gyvūnams netrūktų mineralų.
Štai keletas senovinių orų spėjimų, susijusių su skirtingais metų mėnesiais:
| Mėnuo | Senoviniai Orų Spėjimai |
|---|---|
| Sausis | Šaltas sausis - vėlyvo pavasario lauk; jei sausis miglotas, bus šlapi metai. |
| Vasaris | Jei vasarį pučia šiaurės vėjai - bus derlingi metai. |
| Kovas | Jei 22 diena šilta, bus šilta 40 dienų, jei šalta, dar sulauksime 40 šaltų dienų. |
| Birželis | Jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta. |
| Liepa | Kokia liepa, toks ir sausis. |
| Rugpjūtis | Koks rugpjūtis - toks vasaris. |
| Rugsėjis | Koks oras rugsėjį, toks bus ir spalį. |
| Lapkritis | Jei lapkritį sninga ir šąla, sausis bus gražus. |
Žvelgiant į šiuos spėjimus, galime įžvelgti, kaip senovės žmonės bandė susieti skirtingus metų laikus ir numatyti ateitį pagal dabartinius orus. Nors šiuolaikiniai moksliniai metodai yra gerokai pažangesni, senolių išmintis vis dar gali būti įdomus ir vertingas informacijos šaltinis.
