Patalpų Būklės Įstatymas: Reikalavimai ir Reglamentavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai patalpų būklei pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir reglamentus, įskaitant statinių pripažinimo avariniais tvarką ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo reikalavimus.

Statinių Pripažinimo Avariniais Tvarka

Statybos techninis reglamentas STR 1.12.01:2004 nustato valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimo avariniais tvarką. Šis reglamentas yra privalomas visiems asmenims, dalyvaujantiems statinių pripažinime avariniais, valdytojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir Statybos įstatymas.

Avarinis statinys - tai toks statinys, kurio būklė neužtikrina Statybos įstatymu nustatyto esminio statinio reikalavimo - mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl tolesnis jo naudojimas yra nebesaugus.

Kitų nuosavybės formų statinių savininkai, pastebėję statinio avarinės būklės požymių, vadovaudamiesi Statybos įstatymu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002, užsako statinio ekspertizę. Ekspertizės įmonė atlieka tyrimą ir pateikia statinio savininkui oficialią išvadą, ar statinys yra avarinis.

Komisijos Skyrimo Iniciacija ir Sudarymas

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių statinių pripažinimą avariniais inicijuoja statinių valdytojai. Komisiją (ne mažiau kaip iš 3 narių) valdytojo prašymu sudaro:

• Susisiekimo ministerija - automobilių keliams, geležinkeliams, oro ir vandens transporto statiniams.
• Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos - energetikos inžineriniams statiniams.
• Kitos ministerijos ir valstybės institucijos - jų reguliavimo sričiai priskirtai veiklai naudojamiems statiniams.
• Savivaldybių administracijų direktoriai - gyvenamiesiems namams, administraciniams, kultūros, mokslo, gydymo, sporto ir kitiems negyvenamosios paskirties statiniams.
• Apskričių viršininkai - kitiems statiniams, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei.

Komisijos pirmininku skiriamas šią komisiją sudarančio viešojo administravimo subjekto atstovas. Komisijos nariais skiriami atstovai iš valdytojo, rangovo, projektuotojo, Kultūros vertybių apsaugos departamento (jeigu statinys yra nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė), ekspertizės įmonės.

Komisijos Darbo ir Sprendimų Priėmimo Tvarka

Valdytojas Komisijai sudaro reikiamas darbo sąlygas ir pateikia jai statinio ir jo priežiūros dokumentaciją. Komisija, išnagrinėjusi dokumentaciją bei kitą informaciją, apžiūrėjusi statinį ir įvertinusi Komisijos nario - ekspertizės įmonės atstovo pateiktas išvadas, gali priimti vieną iš šių sprendimų:

• Pripažinti statinį avariniu.
• Pripažinti, kad statinys nėra avarinis.
• Pareikalauti, kad Valdytojas užsakytų atlikti Statinio ekspertizę statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 nustatyta tvarka.

Komisija, nustačiusi, kad statinio būklė yra avarinė arba pareikalavusi, kad Valdytojas užsakytų atlikti Statinio ekspertizę, nedelsdama pateikia Valdytojui siūlymus atlikti laikinas Statinio naudojimo saugą užtikrinančias priemones. Komisija sprendimus priima bendru sutarimu ir įformina Aktu.

Statinio Būklės Įvertinimo Aktas

Aktas privalomai surašomas visais atvejais, kai Komisija priima sprendimą dėl statinio būklės. Akte turi būti nurodyta:

• Statinio pavadinimas, adresas, pastatymo metai.
• Akto surašymo data ir vieta.
• Valdytojo rekvizitai.
• Statinio būklės įvertinimo ir Akto surašymo pagrindas.
• Komisijos darbe dalyvavusieji nariai, jų turimi kvalifikacijos dokumentai.
• Statinio paskirtis, matmenys, aukštingumas ir kita techninė charakteristika.
• Statinio inžinerinių sistemų būklės įvertinimas.
• Statinio techninės priežiūros įvertinimas.
• Komisijos pavedimu ir/ar ekspertizės įmonės atliktų bandymų bei skaičiavimų rezultatai.
• Komisijos nario (-ių) atskiroji nuomonė, kai nėra bendro Komisijos sutarimo.
• Inspekcijos išvada dėl statinio ekspertizės (jeigu Inspekcija tikrina ekspertizės išvadas).
• Komisijos išvados: statinys yra avarinis/neavarinis; siūlymai Valdytojui.
• Akto priedai.

Aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašytinai įteikiamas arba išsiunčiamas Valdytojui, kitas paliekamas viešojo administravimo subjektui, paskyrusiam Komisiją.

Pastatų Energinio Naudingumo Sertifikavimas

Pagal Statybos įstatymo 51 straipsnį, pastato energinio naudingumo sertifikatas reikalingas:

1. Užbaigus naujų pastatų statybą.
2. Užbaigus pastatų rekonstravimą, atnaujinimą ar kapitalinį remontą, kai jų kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės.
3. Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis.
4. Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.

Pastato energinio naudingumo sertifikatas galioja ne ilgiau kaip 10 metų. Minimalius privalomus pastatų energinio naudingumo reikalavimus, sertifikavimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, kaip jie suprantami pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.

Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti fiziniai asmenys - pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai.

Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti teikiama, jeigu pagal atnaujinimo projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 procentų.

Šie reikalavimai ir reglamentai yra skirti užtikrinti pastatų saugumą, energijos efektyvumą ir tinkamą priežiūrą Lietuvoje.

Viešųjų Pirkimų Tarnybos Vertinimas

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau - Tarnyba) atlieka viešųjų pirkimų procedūrų vertinimus. Pavyzdžiui, Tarnyba atliko VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vykdomo viešojo pirkimo „Diagnostinių tyrimų atlikimo ir jų įvertinimo bei aprašymo paslaugų pirkimas“ dalinį procedūrų vertinimą.

Tarnyba nustatė, kad Perkančioji organizacija nustatydama reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai, patvirtindama sutarties projekto sąlygas dėl Pirmos Pirkimo dalies, sudarė galimybę Pirkime dalyvauti bei jį laimėti tik tam tiekėjui, su kuriuo dar iki Pirkimo procedūrų pradžios buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, ir kuris jau turėjo licenciją Pirkimu ketinamų įsigyti paslaugų teikimui Pirkimo sąlygose nurodytu adresu, tokiu būdu apribojo tiekėjų konkurenciją ir pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 3 dalies bei 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nediskriminavimo, skaidrumo, lygiateisiškumo principus, nustatytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje bei nesiekė racionaliai naudoti lėšas ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, Tarnyba įpareigojo VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę nutraukti pirmos Pirkimo objekto dalies „Diagnostinių tyrimų atlikimo, jų įvertinimo ir aprašymo paslaugos pacientams“ pirkimo procedūras.

Lentelė: Pagrindiniai Teisės Aktai ir Reglamentai

tags: #patalpu #bukles #istatymas