Lietuva, kaip maža šalis, susiduria su specifiniais iššūkiais intelektinės nuosavybės srityje, tačiau per pastaruosius dešimtmečius pasiekė didelę pažangą. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su intelektinės nuosavybės apsauga Lietuvoje ir pasaulyje, remiantis tarptautinių ekspertų įžvalgomis.
Intelektinė nuosavybė: nuo sovietinio palikimo iki šiuolaikinės apsaugos
PINO buvo įkurta dar Lietuvai esant Sovietų Sąjungos dalimi, kai visa intelektinė nuosavybė priklausė valstybei.
Jūs gyvenote sistemoje, kurioje intelektinė produkcija nebuvo laikoma privačia nuosavybe. Dėl šios priežasties neturėjote rinkos sąlygomis grįstų paskatų, kuriomis intelektinė produkcija būtų komercializuota.
Pagrindinis iššūkis Lietuvai buvo dirbti esant sistemai, visiškai kitaip traktuojančiai intelektinę produkciją. Per 22 metus tai numatanti teisinė infrastruktūra buvo parengta tinkamai.
Per 22 m. šaliai pavyko sukurti visapusišką ir gerai aprūpintą intelektinės nuosavybės sistemą. Pareigūnas šioje srityje gyrė Lietuvos pažangą nuo nesenų laikų, kai proto produktas negalėjo priklausyti idėjos sumanytojui.
Kitais žodžiais, vienas svarbiausių uždavinių yra intelektinį turtą paversti komerciniu, idėją paversti produktu, paslauga ar procesu. Sovietų sistemoje egzistavo įdomus aukštų intelektinių laimėjimų ir žemo šios intelektinės kūrybos komercializavimo lygio paradoksas.
Technologinis nacionalizmas ir jo pavojai
Skaitydamas pranešimą, paminėjote technologinį nacionalizmą intelektinės nuosavybės srityje. Kas tai yra ir kuo jis žalingas?
Manau, pavojus kyla dėl to, kad aktyvesnei tampant šalių tarpusavio konkurencijai technologijų ir inovacijų srityje, šalys priims tokias taisykles, kuriomis jos suteiks prioritetą technologinei savo plėtrai. Tam jos gali panaudoti įvairių priemonių - subsidijų ar kitokių, kuriomis gina savo technologijas.
Manau, tokių pavyzdžių teko matyti saulės ir vėjo energetikos srityse. Čia mes turėjome aršią tarptautinę konkurenciją.
Intelektinė nuosavybė tarptautinėse derybose
Ar JAV ir ES derybose dėl laisvos prekybos sutarties intelektinės nuosavybės klausimai opūs?
Tai yra dvišalės derybos, taigi nesu kompetentingas atsakyti, tačiau nemanau, kad intelektinės nuosavybės klausimas nėra įtrauktas.
Intelektinė nuosavybė sudaro svarbią dalį visose derybose dėl laisvosios prekybos, nes dabar didelę tarpusavio prekybos dalį sudaro nematerialus turtas. Egzistuojant pasaulinei vertės kūrimo grandinei, produktas sukuriamas ir pagaminamas daugybėje skirtingų vietų.
ES vaidmuo ir Lietuvos pozicija
Kaip šios taisyklės įgyvendinamos ES? Manau, ES šioje srityje yra labai pažengusi.
Žinoma, ji nėra didelė rinka, mažai ekonomikai didžiausias iššūkis yra įgyvendinti išmanios specializacijos politiką - strategiškai orientuotis į sektorius, kuriuose galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu. Jos bazė yra tikrai stipri.
Persikėlę per Baltijos jūrą, pasižiūrėkime į Suomiją, taip pat mažą šalį, ar Daniją.
Intelektinės nuosavybės apsaugos tobulinimas
Manau, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo infrastruktūra Lietuvoje yra aukščiausios klasės.
Kuriose srityse Lietuvai reikėtų pagerinti intelektinės nuosavybės apsaugą?
Finansiniai iššūkiai ir sprendimai
Problema ta, kad mažos šalys ir mažos kompanijos, kurios turi inovacijų ir išradimų, neturi didelio finansinio pajėgumo jiems apsaugoti. Kaip tai spręsti?
Be abejonės, tai rimtas iššūkis sistemai pasaulio mastu. Pažvelgę į inovacijų patentavimo sąnaudas, pamatytume, kad didžiąją jų dalį sudaro mokesčiai teisininkams. Antra didžiausia šių sąnaudų dalis tenka vertimams.
Kad gautumėte tarptautinę patentinę apsaugą, reikia aprašymą išversti į daug kalbų - kinų, japonų ir t. t. Likusioji dalis yra mokesčiai vyriausybei, šie yra mažiausi.
Tokių priemonių pasaulyje jūs galite rasti net savivaldybių lygmeniu, pavyzdžiui, Pekine, Šanchajuje, kur savivaldybės subsidijuoja patentavimą, kad tik pritrauktų aukštųjų technologijų pramonę.
Sakyčiau, tai išmintinga politika.
Kaip užtikrinti įmonės intelektinės nuosavybės apsaugą
tags: #intelektines #nuosavybes #interviu