Žemės ūkio paskirties žemė Lietuvoje yra vertingas išteklius, kurio naudojimas reglamentuojamas įstatymais. Šiame straipsnyje aptarsime žemės ūkio paskirties žemės laikino naudojimo sąlygas, elektros įvedimo galimybes ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šios žemės nuoma ir naudojimu.
Valstybinės žemės nuomos sąlygos
Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojamas valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas (jo dalis), nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami statybą leidžiančiame dokumente nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus tam tikrus įstatyme nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos.
Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas įstatyme nustatytomis sąlygomis.
Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus tam tikras išimtis.
Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, išskyrus tam tikras išimtis.
Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose - 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.
Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ar kitus žemės valdos projektus arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose, išskyrus miestelių teritorijas, sąrašą. Meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius sudaro nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių miestelių teritorijose, sąrašą.
Asmenys prašymus išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus teikia vieną mėnesį nuo nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašo paskelbimo Žemės informacinėje sistemoje ir Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybės interneto svetainėje dienos, jeigu per šį laikotarpį nepateikiamas nė vienas prašymas, - iki pirmojo prašymo pateikimo dienos.
Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai išnuomojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys valstybinės žemės sklypai išnuomojami asmenims, turintiems įstatyme nustatytą pirmumo teisę.
Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims.
Jeigu tokių asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami asmenims, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu (žemės sklypais).
Jeigu šioje dalyje nurodytų asmenų nėra, nuomotinų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąraše esantys žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu.
Elektros įvedimo galimybės žemės ūkio paskirties sklype
Dažnai kyla klausimas, ar įmanoma įsivesti elektrą į žemės ūkio paskirties sklypą, ypač jei planuojama statyti sodo tipo objektą. Atsakymas priklauso nuo konkrečios situacijos ir planuojamo naudojimo pobūdžio.
Jeigu tai tik žemės ūkio paskirties sklypas, tuomet įmanomas laikinas elektros įrengimas. Tačiau jeigu planuojama keisti žemės sklypo paskirtį į gyvenamąją ar sklypą su ūkininko sodyba, tuomet kartu su visais dokumentais AB ESO reikėtų pateikti namo statybos leidimą arba pažymą iš infostatyba, kad šiam projektui nereikalingas statybos leidimas. Tokiu būdu naujųjų vartotojų prijungimo tvarka būtų įrengtas šio namo elektros įvadas pastoviam elektros energijos tiekimui.
Yra du pagrindiniai keliai, kaip įsivesti elektrą į žemės ūkio paskirties sklypą:
- Susitvarkyti ir susiderinti su savivaldybe kaimo plėtros projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (jeigu VĮ „Registrų centras“ nėra įrašų apie įregistruotus pastatus) patvirtinantį, kad sklype iš tiesų planuojama statyti statinius ir naudoti elektrą.
- Užsakyti ESO AB laikino elektros vartojimo paslaugą. Paslauga teikiama klientams, kuriems reikia laikinai prie tinklų prijungti savo elektros įrenginius.
Laikinas elektros vartojimas gali būti reikalingas:
- šventėms, renginiams, mugėms (galioja iki savivaldybės leidimo pabaigos datos, bet ne ilgiau kaip 1 metus nuo sutarties pasirašymo (apmokėjimo) dienos);
- prijungiant lakinus statinius (pvz. vagonėlius, konteinerius, kioskus, fontanus, žaidimo aikšteles, mobilaus ryšio bazes / stotis, reklaminius stendus, vaizdo stebėjimo kameras, pašto siuntos savitarnos terminalus);
- prijungiant įrenginius žemės sklypo priežiūrai (pvz. laistymo įrangai, genėjimui);
- kai reikia elektros statinių statybai ir klientas dar nėra pateikęs statybos leidimo (prijungimo terminas galioja ne ilgiau kaip 1 metus nuo sutarties pasirašymo (apmokėjimo) dienos). Kai tik statybos leidimas yra išduodamas, klientas turi teikti paraišką nuolatiniam elektros naudojimui.
Jei vedama elektra į žemės ūkio paskirties sklypą, sutartis bus terminuota ir už visus įrengimo darbus su medžiagomis mokėsite 100% projektinės sąmatinės vertės. Reikia parašyti ESO paraišką, bus gautos tech. sąlygos ir žinosite kiek tai Jums kainuos.
Taip pat galima prašyti ESO laikinos sutarties (2 metams), o paskui vis pratęsti.
Laikinas elektros vartojimas žemės ūkio paskirties sklype
Ūkininkų patirtis ir iššūkiai
Ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant žemės naudojimo apribojimus ir informacijos trūkumą. Ūkininkas Donatas Jaunius iš Šilalės rajono neseniai gavo raštą, kuriame nurodyta, kad dalis jo žemių priklauso kelių apsaugos zonai, tad joje ribojama veikla. Vyras stebisi, kad apie tokius dalykus niekas neįspėja.
Ūkininkas Donatas Jaunius
D.Jaunius sulaukė rašto iš bendrovės „Via Lietuva" dėl nustatytų teritorijų tenkinant viešąjį interesą bei jose numatomas taikyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. Jame nurodyta, kad dar 2020 m. priimtas įstatymas, kuris įpareigojo „Via Lietuva" žemės sklypuose esantiems valstybinės reikšmės keliams nustatyti teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Ūkininkas D.Jaunius liko suglumintas tokio rašto, o paskambinęs į „Via Lietuva" išgirdo, kad didinama kelio apsaugos zona. „Tad jeigu kažkas norėtų statyti, pavyzdžiui, elektromobilių įkrovimo stotelę prie kelio, tai bus draudžiama. Turiu du sklypus šalia plento Šilutė-Klaipėda, tad man neramu po tokio laiško. Tokių laiškų sulaukė ir kiti ūkininkai rajone.
D.Jaunius sako, kad žemės sklypų ribos matuotos daugybę kartų: „Matininkai matavo daugybę kartų, o dabar vėl neaiški informacija, gal vėl kažkokie pakeitimai. O keliai nuo 1991 m. tik platėja. Ribos, kurios kažkada buvo prie kelio, dabar jau yra mano lauke. Man atrodo, kad mano lauke neturėtų būti kelio apsaugos zonos. Priešingai - turėtų būti sklypo apsaugos juosta. Dabar išeina taip, kad mano lauke kažkas turi kažkokių teisių. Valstybė keistai veikia - viena ranka duoda, o šimtais rankų atima.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarka
Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą, nustatytą Vyriausybės nustatyta tvarka.
Valstybinės žemės sklypą (jo dalį) išnuomojant be aukciono statiniams, nurodytiems įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, eksploatuoti ar pagal įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams įgyvendinti, savivaldybės taryba turi teisę sumažinti žemės nuomos mokestį ne daugiau kaip 50 procentų arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita pagal savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus.
Žemės sklypo nuomotojas kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoja valstybinės žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.
Aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokestis nemažinamas ir nuo jo neatleidžiama. Valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartyje numatoma valstybinės žemės nuomotojo pareiga savo lėšomis perskaičiuoti aukcione išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos mokesčio dydį, kai šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertė, nustatyta nuomos sutarties sudarymo metu, tampa mažesnė už šio valstybinės žemės sklypo (jo dalies) vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, kalendoriniais metais.
Išlaidos, susijusios su nuomos mokesčio perskaičiavimu, padengiamos nuomininko, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas nuomos mokesčiui perskaičiuoti pateikia individualų vertinimą.
Apibendrinant, žemės ūkio paskirties žemės laikinas naudojimas yra reglamentuojamas įstatymais, o elektros įvedimo galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos ir planuojamo naudojimo pobūdžio. Svarbu atidžiai išnagrinėti visas sąlygas ir reikalavimus, kad būtų užtikrintas teisėtas ir efektyvus žemės naudojimas.
tags: #zemes #ukio #paskirties #zemes #laikinas #naudojimas