Sostinės gyvenamieji rajonai šiandien neretai kritikuojami dėl vienodumo, tipiškumo. Dažnai jie tiesiog pavadinami tipiniais beveidžiais miegamaisiais ar pilkuoju socialinio modernizmo veidu. Ne mažiau kritikos gyvenamieji rajonai sulaukė ir sovietmečiu. Nepaisant to, kai kurie iš jų - apdovanoti ir pripažinti. Kokius juos šiandien mato architektai? O kokius - gyventojai?
Šiame straipsnyje panagrinėsime vieno iš tokių rajonų - Fabijoniškių - istoriją, raidą ir dabartinę situaciją.
Fabijoniškių panorama
Vilniaus miesto plėtra ir miegamieji rajonai
Masinė gyvenamųjų rajonų plėtra prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje. Okupuotoje Lietuvoje pradėjo veikti sovietinė standartizacija ir industrializacija. Vilniuje gyvenamųjų namų statyba XX amžiaus antrojoje pusėje tapo masiniu reiškiniu. Sovietinės statybos gyvenamieji rajonai pradėti statyti plečiantis pramoninam Vilniui. Mieste daugėjant darbininkų ima trūkti vadinamojo „gyvenamojo ploto“, todėl 1968 m. pradėtas statyti Žirmūnų gyvenamasis rajonas, 1963-1973 m. - Lazdynų rajonas, toliau - Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Baltupiai.
Vėliau, plėtojant industrinę gyvenamąją statybą ir sparčiai gausėjant gyventojų skaičiui, iki 1990 m. Vilniaus gyvenamieji rajonai buvo gana savitos struktūros, turintys funkcionalizmo architektūros bruožų. Vyraujant šiam sovietiniam miesto plėtros modeliui, Vilnius tapo betoniniu socialistinės tikrovės simboliu.
1960-1990 metais Vilniaus priemiesčiuose šiaurės vakaruose, aplink 12 kilometrų ilgio prospektą, išaugintas 9 rajonų (Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Šeškinė, Justiniškės, Pašilaičiai, Baltupiai, Fabijoniškės, Pilaitė) naujasis socialistinis miestas.
Masinės statybos gyvenamieji rajonai Vilniuje vertinti kontraversiškai nuo pat jų atsiradimo pradžios: pirmieji rajonai statyti ne tik vadovaujantis šūkiais „Greičiau, pigiau, geriau“ ir „Butas kiekvienai šeimai“, bet ir puikiai įvertinti už puikų suplanavimą visos Sąjungos mastu (šiaurės rytinėje miesto dalyje esantys Žirmūnai 1968 metais apdovanoti TSRS valstybine premija, Lazdynai - Lenino premija 1974-aisiais). Nepaisant to, po kelerių metų prasidėjo intensyvi kritikos lavina dėl rajonų monotonijos, panašumo, beveidiškumo.
Tie rajonai architektų iniciatyva buvo statomi, laviruojant tarp to, kad statoma kažkas ypatinga iš to, kas yra, nes viskas tuo metu buvo industrializuota, standartizuota. Be abejo, miegamieji rajonai turi panašumų, bet pasižiūrėjus atidžiau labai gerai matyti ir jų skirtumai. Kiekvienas rajonas buvo kurtas turint tam tikrą urbanistinę idėją.
Šiandien priimami kelių sklypų urbanistiniai sprendimai.
Fabijoniškių rajono istorija
Šiaurės vakarų Vilniuje įsikūrusios Fabijoniškės - įdomus rajonas, turintis gilią istoriją bei ledynmetį siekiančius gamtos reliktus. Prieš penkis dešimtmečius šiose vietose abipus Ukmergės plento, jungusio Vilnių su Ryga, buvo išsidėstęs ne vienas kaimas - žmonės čia augino vištas, laukuose baubė karvės, o tarp laukymių ir gojelių buvo išsibarsčiusios kaimiškos pirkios su senais sodais ir šuliniais.
Prieš 400 m. gyventojai vertėsi daržininkyste Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikais Fabijoniškės buvo Vilniaus prieigų kaimas prie kelio į Ukmergę. Vis dar svarstoma, kas buvo tikrieji šio kaimelio įkūrėjai - XVII a. Kalvarijas statę baudžiauninkai, Verkių dvaro, o gal Trinapolio vasaros rezidencijos darbininkai. Kalbininko J. Jurkšto nuomone, Fabijoniškių vardas kilęs iš asmenvardžio Fabijonas („auginantis pupas“), tai patvirtina faktą, jog nuo seno, šioje gyvenvietėje žmonės versdavosi daržininkyste.
Fabijoniškės
Fabijoniškės. Vietovė, o iš tikrųjų kaimas naujai suformuotame administraciniame Vilniaus rajone, nuo centro nutolęs penkis, daugiausiai šešis kilometrus, čia pat prie miesto ribų. Eidavome ant priemiesčio kalvų, nuo kurių tolumoje matėsi aukšti bažnyčių bokštai ir balti senamiesčio mūrai, visai šalia gyvenantys savo atskirą, paslaptingą gyvenimą. Nuo smėlėtos, grikiais apsėtos arba nusususiais kukurūzais apaugusios kalvos atsiveriantis Vilniaus vaizdas atrodė kaip spalvotas atvirukas. Kažkaip nesugebėdavom įsisąmoninti, kad ten, slėnyje, matomi namai yra tikri. Kad šalia jų gali vaikščioti žmonės, važinėti automobiliai. Būdami mieste liesdavome kai kurių pastatų sienas, norėdami įsitikinti, kad jie iš tos pačios, nuo kolchozinės kalvos matomos panoramos.
Tas - kaimiškas - Fabijoniškių gyvenimas kaip tik ir atgyja R.Miečkovskio atsiminimų knygoje „Mano Fabijoniškės“.
„Kadaise egzistavusio Fabijoniškių kaimo nebeliko, nebeliko ir ten gyvenusių žmonių. Tai buvo paprasti žmonės, apie kuriuos niekas nežino ir turbūt nesužinotų, todėl rašydamas siekiau nenutolti nuo dokumentikos, paminėti pavardes - norėjau įamžinti tuos žmones, parodyti, jog jie tikrai egzistavo“, - teigia knygos autorius.
Šiandien ant dalies Mieczkowskių - broliams Franciszkui ir Władysławui Mieczkowskiams priklausė 10 hektarų žemės - ir vos ne ant visos Pietrowskių nuosavybės išaugo du Vilniaus gyvenamieji rajonai - Fabijoniškės ir Pašilaičiai.
Architektūra ir urbanistika
Taigi Vilniuje dominuojantys sovietinės statybos daugiabučiai buvo tapę neatskiriama miesto urbanistinio peizažo dalimi. Tipiniais ir unifikuotais daugiabučių masyvais „nusėti“ gyvenamieji rajonai mažai tesuteikė Vilniui savitos urbanistinės išraiškos. Tokia griežta orientacija į industrializaciją ir statybų ekonomiką architektūroje ir urbanistikoje iš esmės eliminavo individualumo pradą. Čia akivaizdžiai trūko jaukumo, žmogiško mastelio ir, be abejo, estetikos.
Fabijoniškės pasižymi ir turtinga istorija. Prie reikšmingos Ukmergės gatvės vis dar yra išlikęs Fabijoniškių kaimelis, o blokinėje rajono dalyje gyveno rašytojas Juozas Erlickas. Trokštantys aktyvaus laisvalaikio gali patyrinėti Visorių mišką ar užsukti į modernų Fabijoniškių baseiną.
Gamtos paveldas
Rytiniame Fabijoniškių rajono pakraštyje baigiasi kalvagūbris - 1160 m besitęsiantis Šeškinės ozas. Tai - ledynmetyje, prieš 16-18 tūkst. metų, susiformavęs siauras 15-30 m pločio pailgas pylimas, kuris yra tituluojamas kaip vienas didžiausių ozų pasaulyje.
Šeškinės ozas
Į rytus nuo Fabijoniškių, kalnuotoje vietovėje, kurioje plyti pušynai, teka Kedrono, kitaip dar vadinamo Baltupiu, upelis. Nuo seno tikima, kad palei Kalvarijų gatvę tekantis upelis turi gydomųjų savybių. Spėjama, kad netoli šaltinio yra buvusi pagonių šventykla, augo ąžuolų giria. Fabijoniškių pakraštyje yra miškelis, kuriame aptinkama retų bei vaistinių augalų.
Fabijoniškės šiandien
Vieniems miegamieji rajonai asocijuojasi su monofunkcine, nesaugia, nykia aplinka, kurioje gyvena tie, kurie neturi kito pasirinkimo. Kitiems - tai neištyrinėtos Vilniaus teritorijos arba su nostalgija prisimenama buvusios ar esamos gyvenamosios vietos aplinka.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per praėjusius metus Fabijoniškėse, 1000 m spinduliu, užregistruota mažiau nusikalstamų veiklų, lyginant su senamiesčiu ar šalimais esančiais miegamaisiais rajonais, tokiais kaip Šnipiškės ar Šeškinė.
Pastaruoju metu Fabijoniškės atgimsta iš naujo: beveik 40 tūkst. gyventojų turinčiame mikrorajone kuriasi švietimo įstaigos, statomi nauji gyvenamieji namai, renovuojami kiemai, statomas baseinas. Čia taip pat gausu žaliųjų erdvių, puikus susisiekimas su miesto centru. Jau šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė Fabijoniškėse planuoja sutvarkyti apie 60 kiemų ir įvažiavimų į juos bei įrengti jaukų, žalią skverą.
Vos prieš kelerius metus Fabijoniškės išgarsėjo visame pasaulyje - čia buvo nufilmuotas mini serialas „Černobylis“. Kine šis mikrorajonas įkūnijo 1986-ųjų Pripetę. Dar ir dabar Fabijoniškėse rengiamos ekskursijos, kuriose aprodomos svarbiausios filmavimų vietos.
Fabijoniškės, Naujamiestis, Stotis, Paupys… Ne tik miesto svečiams, bet ir patiems vilniečiams tikrai verta patraukti į ekskursiją po įdomiausius mikrorajonų objektus.
| Faktas | Aprašymas |
|---|---|
| Susiformavo per ledynmetį | Rytiniame rajono pakraštyje yra Šeškinės ozas, vienas didžiausių ozų pasaulyje. |
| Gyventojai vertėsi daržininkyste | LDK laikais Fabijoniškės buvo kaimas, kurio gyventojai augino pupas ir kitas daržoves. |
| Teka Kedrono upelis | Upelis, dar vadinamas Baltupiu, teka kalnuotoje vietovėje ir nuo seno tikima, kad turi gydomųjų savybių. |
| Vienas saugiausių rajonų | Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, Fabijoniškėse užregistruota mažiau nusikalstamų veiklų nei kituose rajonuose. |
| Atgimstantis rajonas | Mikrorajone kuriasi švietimo įstaigos, statomi nauji namai, renovuojami kiemai ir statomas baseinas. |
tags: #gyvenamieji #namai #fabijoniskes #pav