Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo istorija: Klaipėdos atvejis

Gyventojų aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimai Lietuvoje turi ilgą ir kartais sudėtingą istoriją. Ši istorija apima įvairius įstatymus, reglamentus ir socialinius aspektus, o jos vingius geriausiai iliustruoja konkrečios žmonių istorijos.

Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną tokį atvejį - 52 metų klaipėdiečio Vladimiro Špilčiako, kuris buvo iškeldintas iš savivaldybei priklausančio buto į gatvę, istoriją. Ši istorija atspindi ne tik asmeninę dramą, bet ir teisinius bei socialinius iššūkius, susijusius su būsto prieinamumu.

Istorijos pradžia: tremtiniai ir grįžimas į Lietuvą

Istorijos pradžia siekia 1997-uosius metus, kai į Lietuvą iš tremties grįžo lietuvis jūreivis Zigmas Kilbauskas, kuris 1947-aisiais bandė jūra pabėgti į Kanadą ir už tai buvo ištremtas į Kazachstaną. Kartu su juo grįžo ir jo dukra Irina, gimusi tremtyje.

1997 m. pabaigoje Klaipėdos savivaldybė sugrįžėliams skyrė du butus. Viename jų, vieno kambario bute Liubeko gatvės 11 name, apsigyveno Z. Kilbauskas. 1999 m. Z. Kilbauskas šį butą privatizavo, pasinaudodamas tuomet galiojusiu Butų privatizavimo įstatymu.

Privatizavimo klausimai ir teisiniai iššūkiai

Į savivaldybę dėl privatizavimo I. Špilčiak kreipėsi 2005 m. Tačiau tuo metu jau galiojo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas, kuris nenumatė galimybės leisti privatizuoti butus tremtinių ar politinių kalinių vaikams. Be to, formaliai I. Špilčiak buvo ne Z. Kilbausko dukra, o marti.

Atsisakymo leisti privatizuoti butą moteris neskundė, tad tų pačių 2005-ųjų rugpjūtį savivaldybė su I. Špilčiak sudarė gyvenamųjų patalpų Liubeko g. 13 name nuomos sutartį. Situacija nesikeitė ir 2009, ir 2010 metais, kuomet Špilčiakai pakartotinai kreipėsi dėl buto privatizavimo.

Nuostata, leidžianti tremtinių vaikams privatizuoti jų gyvenamąjį būstą, atsirado tik 2010-ųjų pabaigoje, tad 2011 m. I. Špilčiak vėl kreipėsi į savivaldybę dėl privatizavimo. Valdininkai moters paprašė pateikti visus reikalingus dokumentus, bet nieko iš jos nesulaukė. 2012 m. klausimas vėl buvo svarstomas, tačiau teisinio pagrindo leisti privatizuoti būstą nerasta, mat paaiškėjo, kad šeima dar 2005 m. išsiskyrė, I. Špilčiak su sūnumi persikėlė į Didžiąją Britaniją.

Be to, ji kaip gyvenamąją vietą deklaravo nebe butą Liubeko g. 13 name, o kitą adresą - L. Juchmankovas. Sulaukę neigiamo savivaldybės atsakymo, Špilčiakai, tiksliau, L. Juchmankovas, 2012-ųjų kovą kreipėsi į teismą. Ieškinys buvo priimtas, įvyko parengiamasis posėdis, tačiau rugpjūtį teismas nusprendė ieškinį atmesti, mat L. Juchmankovas neturėjo teisinio pagrindo reikšti pretenzijas dėl buto privatizavimo.

Iškeldinimas ir skolos už nuomą

Tačiau anaiptol ne privatizavimo istorija lėmė, kad V. Špilčakas galų gale atsidūrė gatvėje. Žinia, 2009-aisiais savivaldybė pakėlė savo nuomojamo būsto įkainius. Buto Liubeko gatvėje nuoma pakilo nuo 95 iki 245 litų.

2012 m. "Buto nuomos sutartyje numatyta, kad jei nuomos mokestis didėja, ji turi būti perrašyta. O savivaldybė nuomos mokestį pakeitė savavališkai, nesuderinusi su Špilčakais. Todėl Vladimiras sąžiningai mokėjo po 95 litus, kaip numatyta pirmojoje sutartyje, o ne didesnę nuomą", - "Vakarų ekspresui" aiškino L. Juchmankovas.

"Špilčiakai perrašyti sutartį buvo kviesti daug kartų. Kvietė ir pati savivaldybė, ir mes. Tačiau jie niekada neatvykdavo. Tiesa, 2010 metų balandį V. Špilčiako prašymas buvo patenkintas, tačiau skolos ir toliau nesustabdomai augo - tų pačių metų liepą jos siekė jau 1 578 Lt, o skola už buto nuomą nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2012 m. Taip iki šių metų spalio susikaupė didesnė nei 7 tūkst. litų skola.

Maža to - iš savo rankomis drožtų dirbinių bandantis pragyventi vyriškis nemokėjo ir kitiems paslaugų teikėjams. Už šildymą šį rudenį jis buvo skolingas 2,3 tūkst. litų. Nesustabdomai augant skoloms, "Klaipėdos butai" 2012 m. sausį kreipėsi savivaldybę dėl V. Špilčiako iškeldinimo.

"Net tada ir dar kelis mėnesius po to V. Špilčiakas turėjo galimybę išvengti iškeldinimo - jei tik būtų ėmęsis mokėti skolas. Tačiau V. Špilčiakas nepadarė nieko, kad neatsidurtų gatvėje. Pavyzdžiui, į gatvę tikrai neiškeldiname neįgalių žmonių. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, pernai spalį Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino savivaldybės prašymą iškeldinti Špilčiakus iš buto Liubeko g.

IŠKELDINIMAS iš buto vyko dalyvaujant ir valdininkams, ir komunalininkams, ir net policijai. Viskas baigėsi tuo, kad spalio pabaigoje, dalyvaujant savivaldybės atstovams, antstoliams, elektrikams, dujininkams, vandens tiekėjams ir net policininkui V. Špilčiakas buvo iškeldintas į gatvę.

Teismuose Špilčiakams atstovaujantis L. Juchmankovas įsitikinęs, kad pati savivaldybė, vis didindama nuomos mokestį, sužlugdė klaipėdiečių šeimą. "Sprendimas padidinti savivaldybės butų nuomos įkainius priimtas miesto Tarybos, tai yra teisės aktas, jis skelbiamas viešai, ir žmonės automatiškai įpareigojami jo laikytis. Kaip, sakykime, ir Kelių eismo taisyklės - prieš jas priimant juk vairuotojų sutikimo nereikia, ir jos galioja visiems be išlygų", - argumentavo R. Girgždienė.

Ji sako, jog svarbu nepamiršti dar vieno aspekto - skolų V. Špilčiakas susidarė ne tik už nuomą, bet ir už komunalines paslaugas. "Būstas savivaldybės, tad dabar ir elektros energijos tiekėjai, ir šiukšlių vežėjai, ir šilumininkai gali kreiptis į teismą bei prisiteisti skolas. Ir jos bus padengtos iš miesto biudžeto, t. y. visų mokesčių mokėtojų kišenės", - atsainaus V. Špilčiako poelgiu stebėjosi R. Girgždienė.

Tuo metu L. Juchmankovas piktinosi savivaldybės veiksmais: "Išmetė žmogų į gatvę, davė mėnesį laiko susirinkti daiktams iš buto ir iškart įstatė šarvuotas duris. Kam to reikėjo?"

"Visiškas absurdas. Yra socialinio būsto laukiančių politinių kalinių ir tremtinių eilė, dabar joje - 48 žmonės, pirmajam pagal sąrašą tas butas ir bus suteiktas. Šiuo metu jis net netinkamas naudoti - taip nugyventas, kad teks daryti kapitalinį remontą", - tikino "Klaipėdos butų" direktorė P. Maskeliūnienė.

Nepaisant to, L. Juchmankovas teigė, kad V. Špilčiakas sunkiai supranta ir kalba lietuviškai, viename iš teismų tuo ir buvo pasinaudota. Ir mane norėta pašalinti iš tos istorijos nagrinėjimo - teisme dingo mano prašymai, teisėjai nenorėjo manęs prisileisti, V. Špilčiako prašymas buvo patenkintas.

"Mes į teismus kreipėmės ne tik prašydami privatizavimo ir iškeldinimo bylas sujungti į vieną, bet ir reikalaudami prarasto darbo užmokesčio išmokėjimo - juk atvažiuodami į Lietuvą ir Irina, ir Vladimiras Rusijoje paliko ten turėtus darbus. Reikalaujame ir moralinės žalos kompensacijos. Gal teismai tos sumos išsigando? Juk kaip valstybės tarnautojas iš valstybės priteis pinigus?" - pareiškė L. Juchmankovas.

"Vakarų ekspreso" žiniomis, I. Špilčiak šiuo metu yra išvykusi dirbti į Rusiją, o jos vyras gyvena to paties Liubeko g. Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, į kurį praėjusią savaitę kreipėsi L. Juchmankovas su prašymu leisti V. Špilčiakui grįžti į butą, teigė, kad situacija yra sudėtinga.

"Tačiau labai abejoju, ar tai teisiškai galima - leisti grįžti į butą, iš kurio žmogus teismo sprendimu jau iškeldintas. O kodėl už butą nemokėjo? Mandresnis už kitus norėjo būti? Valdžia nešviečia ir nemoko žmonių, kaip elgtis grižus į Lietuvą kaip tremtinių šeimai. Žmonės ne iki galo pasinaudojo BPĮ: tremtiniai gali privatizuoti butus pagal BPI. Bet čia įvyko didžiulis VALDININKŲ IR TREMTINIŲ konfliktas: IŠ PRINCIPO neleisti privatizuoti. Nu, OK, nepatiko jam tas nuomos mokestis, bet jis ir už komunalines nemokėjo. Pagaliau jei nepatinka nuomos mokestis, ieškokis kur pigiau. Juk kalba eina apie 3 kambarių butą, taigi normali ta nuoma. Mano bobutė irgi Kazachstane gyvenimą praleido, tai ten ir butą nusipirko, ir mokslus baigė, ir normalų darbą turėjo, ir dar "apsiženyjo" bei vaikų susilaukė. Ir ji tikrai nesiskundė, kad tremtinė buvo nes ji SAVO noru ten išvažiavo. Beje, puikiai kalba lietuviškai, grįžo Lietuvon, nusipirko čia butą ir gyvena bei dirba. Teisingai ir pasielgė - koks jis tremtinys, jeigu tokiems pašalaičiams viskas dalinama pusvelčiui, tai kuo tai baigsis? Greitai ir proanūkiai pareikš savo teises. Žmogus yra rusas, taigi kuo čia dėti tremtiniai... Jei atvyko iš Kazachstano, tai irgi kuo čia dėta tremtis... Tai dovanokite - už ką šiam žmogui kažkokios privilegijos? Teisingas sprendimas, tikrai pritariu šiuo atveju valdininkams... Ne kiekvienam iš mūsų suteikiamas būstas, tad jei jau tau davė, sugebėk mokesčius susimokėti ir t. t. Mūsų name irgi yra socialinis butas - dabar jau buvę nuomininkai iškraustyti, palikę skolas: už elektrą - apie 1 000 Lt, už šilumą - 4 000 Lt ir t. t. Skolas, kurias padengsime mes - visi mokesčių mokėtojai... O dabar sėdi ant "pečiaus", parazituoja ir dar rėkia, kad pasaulis, t. y. Tai va, Lietuvėle ir jos gerieji valdininkai. Jaunimas bėga iš LT, o jūs ir senukus išvarot.

Ši istorija atskleidžia sudėtingą teisinių, socialinių ir asmeninių aplinkybių derinį, kuris lėmė V. Špilčiako atsidūrimą gatvėje. Tai priminimas apie būtinybę užtikrinti tinkamą socialinę paramą ir teisinį aiškumą, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Skolos už būstą ir komunalines paslaugas

Ši lentelė apibendrina V. Špilčiako skolas už būstą ir komunalines paslaugas:

tags: #gyventoju #apsirupinimo #gyvenamosiomis #patalpomis #istatym