Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas). Aptarsime, kokie pakeitimai buvo numatyti ir kokią įtaką jie galėjo turėti Lietuvos žemės ūkiui.
Pagrindiniai įstatymo pakeitimai
Įstatymo projektu siūloma apriboti asmenų, galinčių pirkti žemės ūkio paskirties žemę Lietuvoje, subjektų ratą. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti žemės ūkio produktų gamybos minimalų dydį, siekiant riboti galimybę supirkti žemės ūkio paskirties žemę ne žemės ūkio veiklai. Įsipareigojimas 10 m. įsigytą žemę naudoti žemės ūkio produktų, kurių minimalų metinį kiekį vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija, gamybai padės užtikrinti, kad asmuo, įsigydamas žemės ūkio paskirties žemės, yra pasiruošęs užsiimti žemės ūkio veikla ir žemę naudoti pagal paskirtį. Šios nuostatos kartu su griežtesniu susijusių asmenų apibrėžimu padėtų užtikrinti, kad žemės ūkio paskirties žemė nebūtų superkama kaip bet kuris kitas nekilnojamasis turtas investavimo, perpardavimo už didesnę kainą, rinkos monopolizavimo tikslais. Įstatymų projektu taip pat siūloma nustatyti atsakomybę už prisiimtų įsipareigojimų naudoti žemės ūkio paskirties žemę žemės ūkio veiklai nevykdymą. Baudos dydį siūloma nustatyti panašų į vieno hektaro žemės ūkio paskirties žemės vidutinę rinkos kainą (2013 m. ji buvo apie 8 tūkst. eurų).
Be to, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti leidimų pirkti žemės ūkio paskirties žemę išdavimo institutą. Leidimus išduodančias komisijas sudarytų savivaldybės administracijos atstovai, seniūnijos pagal žemės buvimo vietą seniūnas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, vietos bendruomenių atstovas ir žemės savininkus ir (ar) žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis vienijančių savivaldos organizacijų atstovai. Tokiu atveju vietos bendruomenės galėtų prisidėti prie to, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų įsigyjama tų asmenų, kurie naudos ją būtent žemės ūkio veiklai.
Pažymėtina, kad siūlomi nustatyti reikalavimai (taip pat ir reikalavimas nemažiau kaip 3 metus iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdyti žemės ūkio veiklą) netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjami pirmieji 5 ha žemės ūkio paskirties žemės, taip pat, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, reikalingi nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai arba kai privatizuojama asmeninio ūkio žemė Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Nors žemės ūkio paskirties žemė šiandien yra vienintelis ir pagrindinis žemės ūkio produkcijos gamybos šaltinis, galiojantys teisės aktai leidžia įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti savo nuožiūra: dirbti pačiam, nuomoti ar perleisti tretiesiems asmenims, keisti paskirtį ir naudoti kitoms reikmėms ar tiesiog išlaikyti kaip nekilnojamąjį turtą. Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas žemės ūkio veiklai tiesiogiai susijęs ir su verslo žemės ūkyje sąlygų gerinimu, su darbo vietų kaimo gyvenamosiose vietovėse kūrimu, todėl svarbus vietos gyventojų dalyvavimas formuojant ir reguliuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką.
Apribojimai ir pakeitimai nuo 2014 m.
Kaip minėta, Įstatymas įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galioję pakeitimai dėl leidžiamo įsigyti maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio liko nepakitę, t.y. asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys Įstatymo ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui, įsigyjančiam žemės ūkio paskirties žemę tiesiogiai (t.y. pagal nuo 2014 m. sausio 1 d.).
Eilės tvarka dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę nepasikeitė lyginant su iki šio Įstatymo įsigaliojimu buvusiu reglamentavimu, t.y. kaip ir 2014 m. sausio 1 d.
2013 m. liepos 2 d. Seimas priėmė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymą (projektas Nr. Įstatymas papildytas nuostatomis, nustatant, kad asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Ši deklaracija bus pagrindas įvertinti, ar asmuo gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi akcijų, pajų ir pan. nuosavybės teisės perleidimo sutartys nėra registruojamos, nėra galimybės operatyviai patikrinti, kokių ir kelių įmonių akcijomis, pajais ar pan. disponuoja konkretus asmuo konkrečiu momentu.
Taip pat nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (jeigu ją perka ne asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla) ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi šios žemės naudotojai ir asmenys, kurių nuosavybės teise valdomi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu, o išimtiniais atvejais, t. Pirmumo teisę (išskyrus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai) įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis pat sąlygomis turi valstybė.
Įstatymo pataisos priimtos 103 Seimo nariams balsavus už ir 2 susilaikius.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pozicija
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komiteto pranešimas: 2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras pateikė Įstatymo 4 ir 6 straipsnių redakcijų pakeitimus. Anot konfederacijos, siūlomomis pataisomis nutolstama nuo pradinio užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliavimą žeme ir siekiama nepagrįstai pradėti reguliuoti žemės ūkio subjektų dydį.
Pabrėžiame, kad remiantis Lietuvos žemes ūkio bendrovių asociacijos teikiamais duomenimis, kurie ne kartą buvo pristatyti tiek Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, tiek Vyriausybės atstovams, pastebimos aiškios tendencijos, kad būtent didieji ūkiai sukuria daugiausiai darbo vietų kaimiškose vietovėse bei pagamina žymiai daugiau produkcijos nei smulkieji ūkininkai. Žemės ūkio bendrovės, dirbančios daugiau nei 500 ha žemės sklypus, sudaro tik 13 proc. visos Lietuvos Respublikoje dirbamos žemės, tačiau sukuria daugiau nei 40 proc. visos Lietuvos Respublikoje žemės ūkyje pagaminamos produkcijos.
Akivaizdu, kad priėmus Įstatymo 4 ir 6 straipsnių pataisas ūkiai, valdantys daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, susidurs su žemės valdymo nepatogumais ir ilgainiui bus priversti dirbtinai smulkėti. Pagal siūlomą Įstatymo projektą susidarytų tokia situacija, kad antrojoje eilėje esantys asmenys (parduodamo žemės sklypo naudotojai) neturėtų galimybės įgyvendinti pirmumo teisę tuo atveju, jeigu jie nuosavybės teisėmis valdo 500 ir daugiau žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Esame įsitikinę, kad įstatyminis reguliavimas riboti faktiškai žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytiems verslo salygų gerinimo tikslams. Be kita ko, susidarytų paradoksali situacija, kad tuo pačiu Įstatymu yra siekiama vienų tikslų, o jame esančios teisinės normos (4 straipsnis) nustato tiems tikslams priešingus apribojimus.
Konkurencingo žemės ūkio modelio neįmanoma pasiekti dirbtinai ribojant pačių ūkių dydį. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiančios didžiausios žemės ūkio bendroves valdančios įmonės, tokios kaip AB Agrowill Group, UAB Agrokoncernas, UAB Šiaurės vilkas, AB Litagra ir kt., bus priverstos pasitraukti iš žemės ūkio sektoriaus.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komitetas siūlo nuosekliai laikytis užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliaciją žeme ir todėl keisti Įstatymo nuostatas dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ribojimų asmenims, juos iškaidant į tris grupes:
- Pirmoji grupė - asmenys, dirbantys žemės ūkio paskirties žemę ir iš šios veiklos gaunantys žemės ūkio veiklos pajamas.
- Antroji grupė - asmenys, žemės ūkio paskirties žemės nedirbantys, bet žemės ūkio paskirties žemę perkantys.
- Trečioji grupė - lengvatiniai žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai (jaunieji ūkininkai, naujos žemės ūkio bendrovės).
Todėl kviečiame pritarti siūlymui, kad Pirmajai grupei būtų panaikintas draudimas nuosavybės teisėmis valdyti ne daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų arba ieškoti kitų alternatyvių būdų nestabdyti žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų veiklos plėtojimo. Antrajai grupei siūlome taikyti siūlomą draudimą nuosavybės teisėmis valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir valdomų žemės sklypų, įskaitant žemės sklypų valdymą per susijusius asmenis kaip numatyta Įstatymo projekto 4 str.Trečiajai grupei - jauniesiems ūkininkams ir naujoms žemės ūkio bendrovėms siūlome taikyti lengvatinį žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo (visų pirma - iš valstybės) mechanizmą, tačiau, taikant Pirmajai grupei taikomus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus.
Todėl kviečiame žemės ūkio bendroves, ūkininkus, kitas įmones bei asmenis, kuriems šis Įstatymo projektas aktualus, susipažinti su siūlomomis pataisomis ir iki 2013 m. gegužės 10 d. pateikti atsakymą ar pritariame Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komiteto parengto Įstatymo projektui.
Pereinamasis laikotarpis ir konkurencija
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarties, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų IX priedo 4 dalimi, Lietuva pagal jame išdėstytas sąlygas septynerių metų po stojimo laikotarpiu, kuris baigėsi 2011 m. 2011 m. balandžio 30 d., pasibaigus numatytam septynerių metų pereinamajam laikotarpiui, Lietuva pasinaudojo numatyta galimybe ir paprašė pratęsti pereinamąjį laikotarpį dar trejiems metams. Prašymas buvo patenkintas. Pereinamasis laikotarpis baigėsi 2014 m. balandžio 30 d. Pažymėtina tai, kad kitų ES valstybių narių privatūs ir juridiniai asmenys gali pasiūlyti kur kas didesnę Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės kainą, tuo sumažindami Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų galimybes šią žemę įsigyti. Tuo būdu Lietuvos žemdirbiams sudaromos nesąžiningos konkurencinės sąlygos kitų ES valstybių atžvilgiu.
Įstatymas nereglamentuoja, kokią įtaką Įstatymas turės fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisei į šiuo metu jų jau valdomus žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
| Rodiklis | Duomenys |
|---|---|
| Maksimalus įsigyjamas žemės plotas | 500 ha |
| Žemės ūkio bendrovių, dirbančių >500 ha, dalis | 13% visos dirbamos žemės |
| Jų pagamintos produkcijos dalis | >40% visos žemės ūkio produkcijos |