Turėti nuosavą sodybą - daugelio miestiečių svajonė. Tačiau nuo ko pradėti ir kaip įsirengti sodybą, kad ji taptų tikra poilsio oaze? Šiame straipsnyje pateiksime išsamų gidą, apimantį visus svarbiausius sodybos įrengimo aspektus - nuo statybos leidimų iki interjero detalių.
Tradicinė lietuviška sodyba. Šaltinis: Wikipedia
Statybos leidimai ir reikalavimai
Prieš pradedant bet kokius statybos darbus, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas. Iš senų laikų labai gajus mitas, kad statyti namą iki 80m2 ploto leidimas nereikalingas. Ir taip ir ne. Yra niuansų. Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir „gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Trumpai apibendrinant. Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis. Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo.
Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog „bulvių lauke” statyti sudėtinga.
Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą. Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija. VTPSI komentaras apie statinius, kuriems nereikalingas statybos leidimas. Papildome savo straipsnį šviežiu VTPSI komentaru.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Statinio klasifikavimas pagal sudėtingumą. Šaltinis: Vartai Jums
Komunikacijos sodyboje
Sodybos patogumui užtikrinti būtina pasirūpinti komunikacijomis: elektra, vandeniu, kanalizacija ir šildymu. Skelbimuose yra nemažai parduodamų senų sodybų, kuriose jau kuris laikas niekas negyvena, tad daugumos patogumų nėra, o elektra - jau seniausiai atjungta. Negana to susidursite su pasenusios infrastruktūros problema.
Jei jūsų nusižiūrėtoje sodyboje elektros nėra, rekomenduojame pasidomėti koks atstumas yra nuo taško, nuo kurio galėsite ją atsivesti. Be vandens tikrai niekaip. Jei geriamojo vandens galima šiek tiek atsivežti su savimi, tai maisto ruošai ar juo labiau nusiprausti vandenį reikia turėti vietoje. Sunku tikėtis, kad nuošalioje sodyboje turėsite atvestą vandentiekį, tad tuo teks rūpintis patiems.
Senose sodybose neretai galima rasti ir seną šulinį. Ar šulinyje dar yra vandens patikrinti nesunku, o ar tas vanduo tinkamas gerti būtina pasitikrinti nuodugniau. Šulinio kasimo kaina preliminariai gali svyruoti maždaug apie 1000 eurų. Žinoma, kaina priklauso nuo gylio, panaudojamų šulinio rentinių skaičiaus ir kitų faktorių, tad tiksliau į šį klausimą gali atsakyti tik tuo užsiimantys specialistai.
Jei nenorite semti vandens kibiru, o turėti tiesiogiai į patalpas atvestą vandens tiekimo sistemą papildomai prireiks dar kelių šimtų eurų vandens siurbliui, vamzdžiams ir kitiems būtiniems darbams. Vandens gręžinys yra kiek patogesnė alternatyva, taip pat užtikrinanti, kad vanduo nesibaigs net ir per didžiausią sausrą. Tiesa, gręžinio įrengimo kaina bus bent 5-10 kartų didesnė (priklausomai nuo gylio), nei šulinio, tad ši opcija gyvenant ne nuolat, neretai pasirodo gerokai per brangi.
Pirmiausiai turite nuspręsti ar planuojamas įsigyti nekilnojamasis turtas bus tik jūsų vasarnamis, ar norėsite ten nuvykti ir šaltuoju metų laiku. Jei įsigijote seną sodybą greičiausiai joje rasite krosnį. Labai svarbu patikrinti tiek pačios krosnies, tiek kamino būklę. Jau pirminės apžiūros metu neretai galima pamatyti didesnius įtrūkimus. Jei namas ilgesnį laiką stovėjo negyvenamas, rekomenduojame išsikviesti specialistus, kurie apžiūrėtų krosnį ir kaminą, bei nustatytų tikrąją jų būklę ir tinkamumą naudoti.
Galite pasistatyti didesnį židinį, tačiau paprastai jie kainuoja daugiau, o jų įrengimas sudėtingesnis. Elektriniai šildytuvai ir radiatoriai dar vienas paprastas ir santykinai nebrangus būdas šildytis, jei atvykstate retai. Šie sprendimai ai yra patogūs, kadangi besinaudojant jais neteks tampyti sunkių malkų ir vargti jas kūrenant.
Naujakuriai paprastai pageidauja turėti šiuos pagrindinius patogumus, tad pabandykime paskaičiuoti: dušo kabinai ar voniai įsirengti pirmiausiai reikia užsitikrinti pastovų vandens tiekimą, apie ką jau rašėme aukščiau. Žinoma čia labai padeda vandens siurbliai, kurie nuolat pumpuoja vandenį ir palaiko stabilią srovę. Vandens siurblius galima įsigyti nuo maždaug 50-ies eurų, tačiau rekomenduojame negriebti pigiausio, o pasitarti su specialistais.
Žinoma, reikės ir elektrinio momentinio vandens šildytuvo, ar elektrinio boilerio vandens pašildymui - juk nenorėsite praustis po šaltu vandeniu? Turint įrengtą vandens tiekimo sistemą kanalizacijos įrengimas nėra ypatingai sudėtingas. Nuotekų surinkimo talpyklos sumontuojamos po žeme, netoli nuo gyvenamojo pastato, tačiau atokiau nuo šulinio. Nuotekų surinkimo talpyklos turi būti sandarios. Nutekančios nuotekos subėga į talpyklas, o joms prisipildžius reikia kviestis specialią techniką turinčius paslaugų teikėjus, kad nuotekas išsiurbtų ir išvežtų.
Nuotekų surinkimo talpyklų įrengimo kaina, kartu su pačia talpykla prasideda maždaug nuo 1000 eurų, labiausiai priklauso nuo norimo tūrio. Antra alternatyva gerokai patogesnė, tai biologiniai nuotekų valymo įrenginiai. Šie įrenginiai leidžia nesukti galvos dėl nuotekų išsiurbimo ir išvežimo, nes pats įrenginys nuotekas išvalo. Tokiems įrenginiams suteikiamos ilgalaikės garantijos ir paprastai jie tarnauja daugybę metų. Nuotekų valymo įrenginių kaina prasideda nuo maždaug 1150 eurų. Bendra nuotekų valymo įrenginio, bei atvežimo ir sumontavimo kaina yra nuo maždaug 1800 eurų.
| Komunikacija | Įrengimo būdas | Kaina (apytikslė) |
|---|---|---|
| Vanduo | Šulinys | Nuo 1000 EUR |
| Vanduo | Gręžinys | Nuo 5000 EUR |
| Kanalizacija | Nuotekų surinkimo talpykla | Nuo 1000 EUR |
| Kanalizacija | Biologinis nuotekų valymo įrenginys | Nuo 1800 EUR |
Sodybos interjeras ir dizainas
Sodybos interjeras turėtų atspindėti jūsų asmenybę ir sukurti jaukią atmosferą. Pasak projekto autorių, visi sodybos statiniai primena šiam Lietuvos regionui būdingus ūkininkų namus. Jų statybai buvo naudojamos tradicinės medžiagos: rąstai, šiaudai, natūralus akmuo ir kt.
Gyvenamasis namas yra vienaukštis, su mansarda ir rūsiu, dvišlaičiu stogu, skelto akmens cokoliu, langinėmis. Namas yra 240 kv. m ploto. Vienoje pirmojo aukšto dalyje suprojektuota gyvenamoji zona, kita jo dalis skirta miegui, o per vidurį, kur kadaise buvo ūkinės patalpos, esanti erdvė pritaikyta namų biuro - bibliotekos patalpai.
Aukštaičių vadinamame gerajame namo gale įrengta virtuvė, valgomasis ir svetainė su židiniu. „Tai kambarys ir alkova. Taip vadintas nišos pavidalo kambarėlis, kuriame dažniausiai būdavo įrengiamas miegamasis“, - aiškina M. Šalnaitė. Lietuviai jį vadino alkieriumi. Užsakovai pabrėžė, kad jie turi labai daug knygų ir mėgsta skaityti, todėl kambaryje įrengtas atitinkantis jų poreikius privatus skaitymo kampelis.
Mansardoje įrengti dar keturi patogūs miegamieji, dvi vonios ir didelis holas - poilsio ir bendravimo erdvė šiame aukšte. Ši namo dalis skirta svečiams. Gyvenamojo namo viduje derinamos tradicinės ir šiuolaikiškos medžiagos, klasikinis ir modernus dizainas (baldai, šviestuvai, detalės, stiklas). Pirmojo aukšto sienos rąstinės, langai ir grindys mediniai.
Grindims parinktas tamsesnis tonas (dūminto ąžuolo parketlentės), kad ne taip į akis kristų rąstų margumas, sienos, durys ir dalis baldų - iš balintos medienos. Bendroje gyvenamojoje erdvėje įrengta pusiau uždara virtuvė. Ji nedidelė, tačiau pakanka vietos maistui gaminti, produktams, įrangai sudėti. Nuo svetainės ir valgomojo ji atskirta rąstinėmis pertvaromis, jose paliktos plačios praėjimo angos.
Valgomasis rytinėje pastato dalyje, pro jo langus atsiveria kraštovaizdžio panorama. Svetainė su valgomuoju yra namo centras - čia susikerta visi keliai, tai tarsi miesto aikštė, kurioje nuolat verda gyvenimas. Interjere vyrauja žaisminga nuotaika, bet jis neperkrautas. Akcentų nedaug, tačiau jie kokybiški ir svarbūs, pavyzdžiui, juodas šviestuvas virš valgomojo stalo kartu yra ir traukos objektas erdvėje, ir sujungia ratu prie apvalaus stalo sėdinčius žmones.
Dėl to svarbu parinkti kokybiškas medžiagas ir nevienadienius, „madų nesivaikančius“ interjero elementus, pastebi architektės. Daug dėmesio skirta apšvietimui. Ten, kur reikia, jis bendras, funkcinis ir beveik nematomas, kitur akcentiniai šviestuvai tarnauja kaip stilistinis puošybos elementas. Visose patalpose galimi keli apšvietimo „scenarijai“.
Interjero dizainas | Interior Design
Sodybos įsigijimas: ką svarbu žinoti
Kasmet artėjant pavasariui dažnas miesto gyventojas susimąsto apie nuosavos sodybos įsigijimą. Nuo miesto triukšmo, taršos ir nuolatinio skubėjimo pavargę miestiečiai vis dažniau ieško kur galėtų atsipalaiduoti gamtos apsuptyje ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Įsigyjant sodybą patartina ieškoti objektų, nuo jūsų gyvenamosios vietos nutolusių tokiu atstumu, kurį galimą įveikti per 1 valandą ar greičiau.
Mažiau laiko kelyje leis daugiau laiko skirti savo poilsiui ar kitoms malonioms veikloms. Taip pat rekomenduojama pasirinkti atokiau nuo pagrindinių kelių esančias sodybas, kad išvengtumėte ne tik automobilių keliamo triukšmo, bet ir dulkių.
Ž. Devečka sodybos apžiūrą pradeda nuo įvažiavimo į ją ir vartų. „Įeinant pro vartus iškart galime matyti, kaip įrengtos kietos dangos, suformuoti nuolydžiai, <...> įsivertiname vartų būklę. Šiuo atveju matome, kad sodyboje yra senosios kartos automatiniai vartai, medienos būklė dar nėra prasta, tik matau, kad lentos susuktos vidaus apdailos varžtais, tad ilgaamžiškumas - abejotinas“, - paaiškina Ž. Dževečka.
Eksperto teigimu, renkantis sodybą ar nuosavą namą jau suformuotame ir apsodintame sklype, reikia nepamiršti išsiaiškinti, kokios yra namo užsėmimo ir užpustymo rizikos, ar ant namo stogo yra įrengti sniego barjerai, sutvarkyti lietaus vandens nubėgimo latakai. Ž. Dževečka tęsia, kad valdant ar ketinant pirkti sodybą ar nuosavą namą su apželdintu sklypu, reikia atkreipti dėmesį, ar aplink namą, takelius ir pan. nėra sužalotų, pavojų žmogui ar turtui keliančių medžių.
Apžiūrėjęs plika akimi matomus namo išorės privalumus ir trūkumus, Ž. Dževečka kviečia akyliau panagrinėti namo fasadą. Pasak jo, apžiūrimo namo fasadas tvarkingas, naudotos pakankamai aukštos kokybės apdailinės plytelės. Tiesa, ties antruoju namo aukštu matyti nedideli apdailos plytelių įtrūkimai, tačiau, pasak būsto patikros eksperto, didelių rūpesčių tokie defektai kol kas kelti neturėtų.
Pasak Ž. Dževečkos, tokiais atvejais reikėtų pasidomėti, ar terasai įrengti naudotos impregnuotos lentos. Ž. Dževečka pažymi, kad perkant sodybą ar nuosavą namą su jau apželdintu ir apstatytu sklypu, reikia atkreipti dėmesį, kiek papildomų pastatų kieme yra pastatyta. Kiekvienas statinys, turintis praktinę funkciją ar tik esantis dėl grožio, reiškia ir papildomą priežiūrą.
„Matome, kad šioje sodyboje yra daug papildomų pastatų. Reikia prisiminti, kad kiekvienas pastatas reikalauja savos priežiūros. Tai reiškia, kad reikės skirti ir laiko, ir pinigų“, - pabrėžia pašnekovas ir priduria, kad visi mediniai pastatai ar kitos detalės turi būti iš impregnuotos medienos, nes kitu atveju tokia infrastruktūra ima pūti ir tampa pavojinga.
Sodyba. Šaltinis: Aruodas.lt