Į atokiau nuo pagrindinių Kupiškio rajono kelių įsikūrusius Uoginius savaitgaliais dažniau skrieja gėlėmis ir baltais kaspinais padabinti automobiliai. Čia, Uoginių kaime, Kupiškio rajone, galima aplankyti Adomo Petrausko sodybą-muziejų, kuris atveria duris į praeitį ir kviečia pasinerti į senovės Lietuvos kaimo gyvenimą.
A.Petrausko muziejų vestuvininkai renkasi ir fotosesijoms, ir įdomiai ekskursijai. Kupiškėnai Regimantas ir Jolanta Valackai reikšmingiausią savo gyvenimo žingsnį taip pat nusprendė įamžinti prie senovinių, savo krašto praeitį menančių eksponatų. Jaunikis išvydo pirmąkart unikalią sodybą sukauptų liaudies buities vertybių lobyną.
Paprastas, jokių istorijos mokslų nekrimtęs Uoginių kaimo gyventojas Adomas Petrauskas kadaise ėmė rinkti etnografinius bei archeologinius eksponatus ir senovinius giminės trobesius pavertė muziejumi. Jis svetingai sutikdavo vestuvininkų pulkus, aprodydavo jiems savo turtus, mokė jaunavedžius, kaip gyventi sutariant.
Adomo Petrausko sodyba-muziejus Uoginiuose. Šaltinis: Wikipedia
Kodėl Verta Aplankyti A. Petrausko Sodybą?
Jaunavedžiams atrodė, kad pozuoti nuotraukoms, kurios liks visam gyvenimui ir primins šeimos gimimo dieną, muziejinė A.Petrausko sodyba tinkamesnė. Tai yra mūsų tautos paveldas, tradicijos, papročiai. Smalsu pažiūrėti, kaip buvo senovėje.
„Norėjom ne vienadienių, o dvasingesnių dalykų. Ji - stabilumo ir laiko patikrintų vertybių simbolis. Ji - stabilumo ir laiko patikrintų vertybių simbolis. „Mums ir mūsų draugams artima etnokultūra, folkloras, žaviuosi tuo, kas natūralu, tikra.
Visi tie buitiniai rakandai, baldai, austinės lovatiesės spinduliuoja šilumą. Pavaikštai tokiuose namuose ir tarsi praregi, suvoki, kas žmogaus gyvenimo aplinkai iš tiesų reikalinga, o kas - tik trumpalaikės mados. Kokie gražūs senųjų audinių raštai, nėriniuoti pagalvių užvalkčiai, tikro medžio kėdės ir daugybės alkūnių nugludinti stalai.
Kai įsigysim sodybą, A.Petrausko muziejaus aplinka man bus pavyzdys, kaip norėčiau susitvarkyti“, - kalbėjo J.Valackienė.
Jaunavedžiai pozavo senoviškame, kaimiškai apstatytame kambaryje, supo ant virvių pakabintą lopšį, prisėdo ant vietinės kaimo audėjos austa lovatiese dengtos lovos. Apsilankę gyvenamojo namo gale, kuriame atkurtas dūminės pirkios interjeras, suko akmenines girnas, kilnojo įvairius medinius virtuvės rakandus.
Nuotaka atsisėdo ir į audimo stakles, ir prie verpimo ratelio. Jaunoji žmona gavo pastumdyti ir senovišką vaikišką vežimėlį, kuriame tikriausiai užaugo ne viena kažkurio kaimo gyventojų karta. Jaunavedžiai fotografavosi šalia klėties, vaikščiodami akmenų alėja, atsisėdę į keistus ir paslaptingus, iš medžio šakų supintus Žalčių sostus.
Eksponatų Liečiamumas
„Jokiame muziejuje eksponatų liesti negalima, o čia viską leidžiama į rankas imti. Jaunavedžiams buvo įdomu ir kultuvę paturėti, ir sviesto muštokę pataukšenti, senovines reples, anglimis kūrentą lygintuvą ar aprūdijusį pjūklą iš arti apžiūrėti, per molio puodynės raštus ranka perbraukti. Išėjo ir rimtų, ir humoristinių nuotraukų“, - kodėl ši aplinka fotosesijoms darosi vis patrauklesnė, aiškino D.Rinkevičius.
Jaunavedžiai yra sakę, kad tautos kultūros turtų pilni namai jų šventei suteikia išskirtinį atspalvį, prideda solidumo ir prasmingumo. Fotosesija šalia kelių kartų istorijos atrodo tarsi šeimos ilgo gyvavimo simbolis, jos tvirtumo garantas. Muziejinis sodybų kompleksas tampa išsigelbėjimu, kai vestuvių dieną lyja.
Liaudies kultūros lobių pilni namai masino išskirtinumu ir artimais širdžiai dalykais. Abu Misevičiai yra kilę ir Kupiškio rajono. Ir Mantas, ir Gitana muziejuje jau buvo lankęsi, vykdami su fotografu Arūnu Švelna į fotosesiją žinojo, ko tikėtis, tačiau muziejuje patyrė ir siurprizų.
Muziejininkė ne tik pasakojo apie eksponatus ir anų laikų lietuvių gyvenimo būdą, bet ir jaunavedžius gyvai įtraukė į veiksmą. Pabrolių ir pamergių pulkui buvo didelė atrakcija iš medinio šulinio pasisemti vandens ir gerti jį iš molinio ąsočio.
Kad patektų į seklyčios vidų, jie privalėjo atlikti nurodytus darbus. „Mantas gavo perskelt malką, aš į senovinius drobinius vystyklus vysčiau lėliuką, senu papročiu vyras mane į trobą turėjo pernešti per slenkstį“, - vestuves papildžiusiomis atrakcijomis džiaugėsi Gitana.
Miestietės merginos pirmą kartą gyvenime rankose laikė medinę ližę, kuria į krosnį šeimininkės anais laikais šaudavo duoną. Iš visų muziejaus eksponatų jaunajai labiausiai patiko medinis vežimėlis kūdikiui, o vyrai vis ėjo ratais apie senovinius ūkio įrankius.
Videniškių muziejus - virtuali ekskursija.
A. Petrauskas: Asmenybė ir Palikimas
A.Petrauskas ir pats priimdavo vestuvininkus. Labai mėgstantis bendrauti su žmonėmis jis negailėdavo laiko tam ir niekad neimdavo užmokesčio. Nebent svočios kokį pyragą atsisveikindamos svetingajam šeimininkui palikdavo.
Kaip prisiminė V.Aleknienė, kažkas iš jos vyro artimųjų patarė per vestuves nuvykti ne tik prie Kupiškio marių, bet ir užsukti į seną A.Petrausko sodybą. Tada ji, iš Rokiškio rajono atvykusi istorijos mokytoja, nei Kupiškio krašto, nei šio žmogaus nepažinojo.
Sodyboje vestuvininkus sutiko aukštas, laibas vyras. Saujoje jis laikė obuolį. „Va, vienas obuolys. Kai jį perpjausime, atsiras dvi pusės. Kai suglausime - vėl liks vienas obuolys. Taip ir šeimoje: būsit du, bet dažnai, kai užklups sunkumai, teks glaustis ir susijungti, kad tuos išbandymus atlaikytumėt“, - maždaug tokius A. Patrausko žodžius prisiminė V.Aleknienė.
Dar sodybos šeimininkas pasidžiaugė, kad jaunavedys - kupiškėnas, o jo žmonai palinkėjo pamilti Kupiškio žemę. Taip ir atsitiko - čia šeima įleido šaknis, užaugo vaikai.
„A.Petrausko sodyba nuo to laiko nedaug pasikeitė. Gal tada tik natūralesnė, labiau apžėlusi buvo - juk šeimininkas jau garbų amžių skaičiavo, neturėjo jėgų ja rūpintis. Dabar mes, muziejininkai, prižiūrime valstybei padovanotą muziejų ir lopinį žemės.
Muziejaus direktorė sakė labai apsidžiaugusi ir pritarusi vienos darbuotojos minčiai A.Petrausko sodyboje priiminėti vestuvininkus. Tradicija greit paplito, jaunavedžiai jau daug metų suka pro šios sodybos vartus.
Tiesa, vienu metu buvo užsimota į ceremonijas kviestis „Kupkėmio“ etnografinį ansamblį, kad šis diriguotų vestuvėms su senoviniu atspalviu, bet geri norai atsimušė į daugybę sunkumų - menkas finansines galimybes, etnografinio ansamblio užimtumą. V.Aleknienei neteko girdėti, kad kas nors iš vestuvininkų būtų nusivylęs apsilankymu A.Petrausko muziejuje.
Adomas Petrauskas gimė 1914 m. spalio 6 d. Kupiškio rajone, Uoginių kaime. Šis kaimas istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1585 metų. Uoginiuose praėjo trijų Petrauskų giminės kartų gyvenimas.
Per vienerius metus vyras palaidojo tėvą ir žaibo nutrenktą sūnaus besilaukusią žmoną. Teko vienam, paskui su antra žmona auginti dukrą Onutę.
Muziejus A.Petrausko tėvo žemėje atsirado nuo mažos vyželės. Klėtyje per vieną suėjimą timptelėjus virvelę, nukrito dukters vyža. Tėvas pakabino apavą ant virvelės ir pasakė: „Bus muziejus.“ Per ilgus metus sodyba išties virto unikaliu muziejumi. Suspėjęs atšvęsti savo 90-ties metų jubiliejų A.Petrauskas 2004 m. gruodžio 11 d.
Kaip Nuvažiuoti?
Adomo Petrausko sodyba-muziejus įsikūrusi Uoginių kaime, Kupiškio rajone. Keliaujant iš Kupiškio, reikia važiuoti Uoginių link. Sodyba yra atokiau nuo pagrindinių kelių, tad rekomenduojama atidžiai sekti nuorodas arba naudotis navigacija.
Adomo Petrausko sodybos koordinatės: [įterpti koordinates]
Praktinė Informacija
Prieš planuojant vizitą, rekomenduojama pasidomėti muziejaus darbo laiku ir galimomis ekskursijomis. Taip pat verta pasiruošti patogią avalynę, nes teks vaikščioti po sodybos teritoriją.
Kontaktai pasiteirauti:
- Kupiškio etnografijos muziejus: [telefono numeris]
- El. paštas: [el. pašto adresas]
Adomo Petrausko Sodybos Privalumai
Adomo Petrausko sodyba yra išskirtinė vieta, kurioje galima:
- Pajusti senovės Lietuvos dvasią.
- Susipažinti su tradiciniais amatais ir buities rakandais.
- Atrasti gražių vietų fotosesijoms.
- Praleisti laiką gamtoje.
Adomo Petrausko sodyba-muziejus. Šaltinis: Kamane.lt
Adomo Petrausko sodyba-muziejus yra puiki vieta tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į Lietuvos istoriją bei kultūrą. Tai vieta, kurioje galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti praeitį.
Adomo Petrausko sodyba-muziejus yra Kupiškio rajono pasididžiavimas, saugantis ir puoselėjantis lietuvių etnokultūrą. Apsilankykite ir patirkite nepamirštamų įspūdžių!
Lentelė: A. Petrausko Sodybos Faktai
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Įkūrimo data | XX a. pabaiga |
| Įkūrėjas | Adomas Petrauskas |
| Vieta | Uoginiai, Kupiškio rajonas |
| Tikslas | Etnokultūros ir istorijos išsaugojimas |
| Eksponatai | Buitiniai rakandai, baldai, audiniai, ūkio įrankiai |