Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su žemės sklypuose įrengiamais nuotekų valymo įrenginiais, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir reglamentus. Nuotekų valymo įrenginiai yra būtini individualių namų, sodų bendrijų ir kaimo vietovių gyventojams, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų kanalizacijos tinklų.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas yra skirtas reguliuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme.
Minimalūs Atstumai nuo Nuotekų Valymo Įrenginių
Svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus iki sklype esančių statinių, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus. Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai.
Visi atstumai nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).
Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai.
Nuotekų valymo įrenginys August AT-8. Šaltinis: nviservisas.lt
Atstumų lentelė
Ši lentelė apibendrina minimalius atstumus, kuriuos reikia išlaikyti įrengiant nuotekų valymo įrenginius:
| Objektas | Minimalus atstumas |
|---|---|
| Sklypo riba | 3 metrai |
| Kaimyno gyvenamojo namo siena | 8 metrai |
| Šachtinis šulinys arba artezinis gręžinys | 15 metrų |
| Vandentiekio įvadas į namą | 7 metrai |
Kiti Svarbūs Aspektai
Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.
Savivaldybių institucijos planuoja geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savo teritorijose ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose rengdamos infrastruktūros plėtros planus ir juose nustatydamos aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodydamos šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą. Savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
Kai aglomeracijoje centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba kai centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina argumentuotai pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina ir kai tai ekonomiškai pagrįsta infrastruktūros plėtros plane, parengtame vadovaujantis aplinkos ministro tvirtinamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių nuostatomis, tokiose infrastruktūros plėtros plane išskirtose teritorijose turi būti numatytas individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurie leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje, viešojo vandens tiekėjo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų keliamų reikalavimų.
Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, nustatytoje pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas, viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymą vykdo viešasis vandens tiekėjas arba regioninis viešasis vandens tiekėjas. Savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais.
Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas tvarko savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas viešasis vandens tiekėjas arba kita savivaldybės valdoma įmonė. Sodininkų bendrijose neretai kyla nepasitenkinimų ir konfliktų tarp gretimų sklypų savininkų dėl įvairiausių priežasčių. Bene dažniausios jų - per arti kaimyninio sklypo ribos pastatyti statiniai bei pasodinti želdiniai. Kad išvengti panašių situacijų, yra ypač svarbu, kad sodininkai laikytųsi savo bendrijos vidaus tvarkos ir kitų taisyklių, nustatančių reikalavimus statinių statybai bei augalų priežiūrai ir tvarkymui sklypuose.
Pavyzdžiui, sodininkas savo sklype pasisodina eilę tujų, jo manymu, „pakankamai toli“ („net per gerą pusmetį“) nuo kaimyno ribos ir informuoja pastarąjį jau „post factum“. Laikui bėgant, išaugusios tujos pradeda kaimynui užstoti saulę, jų šakos lieka nekarpomos ir toliau bujoja į kaimyno teritoriją, vis labiau aštrindamos konfliktą. Dar keblesnė situacija susidaro pastačius laikinus statinius (pavėsines, lauko tualetus, kt.) ar įrenginius (pvz., nuotekų valymo) per arti kaimynio sklypo ribos.
Pagrindiniai reikalavimai kompostavimo vietai
Nuo 2023 m. gegužės 1 d. gyventojai, kurie kompostuoja biologiškai skaidžias atliekas savo reikmėms, turės prisitaikyti prie atnaujintų Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų, nustatančių, kad kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. 2 metrų privalomas atstumas parinktas pagal įsivyravusią kompostinių statymo praktiką. Kompostavimo vietą įrengti mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo galima tik turint raštišką jo naudotojo sutikimą.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro priimtas įsakymas „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakymo 35.1 punkto nuostata teigia, kad kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį).
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Atstumai iki kaimyninio sklypo ribos
Minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Minimalus atstumas tiesiamų inžinerinių tinklų iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 1 metras, jei nepažeidžiami kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) interesai. Mažinant atstumą iki kaimyninio žemės sklypo ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu.
Tualetai ir komposto dėžės ar duobės turi būti įrengiamos 2-3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo, nuošaliose sklypų vietose, toliau nuo paviršinių vandens telkinių (kad nekeltų žalos kaimyninių sklypų savininkams, kitiems asmenims ir aplinkai).
Jei šių reikalavimų laikytis nėra galimybės, būtina gauti rašytinį kaimyninio sklypo savininko ar bendrijos valdybos sutikimą arba sudaryti kaimynų susitarimą.
Kompostavimo vieta. Šaltinis: manokieme.lt
Nuo 2023 m. sausio 1 d. gyventojai privalo buitiniam kompostavimui naudoti tinkamas atliekas - sugedusius, nebetinkamus valgyti vaisius, daržoves, kiaušinių lukštus, arbatos pakelius, kavos, arbatos tirščius, medienos kuro pelenus, anglis, kartoną, kitus popieriaus gaminius (išskyrus padengtus ne biologiškai skaidžia dengiamąja medžiaga). Taip pat kompostuoti galima iš popieriaus ir kartono pagamintus kiaušinių dėklus, naminių graužikų žiurkėnų ar jūrų kiaulyčių natūralius pakratus, augalų lapus, nupjautą žolę, jaunas piktžoles be subrendusių sėklų, seną vazonų žemę, ūkinių gyvūnų, pavyzdžiui, vištų, triušių, karvių, arklių mėšlą, smulkias šakas, senus šiaudus, šieną, velėną.
Buitiniam kompostavimui netinkami mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų likučiai. Namuose negalima kompostuoti ir augalų ligomis užkrėstų augalų, šunų, kačių ekskrementų, piktžolių, turinčių subrendusių sėklų, skerdienos atliekų, sauskelnių, laikraščių, žurnalų, kritusių gyvūnų, fekalijų, nuotekų valymo dumblo. Į kompostavimo konteinerius negalima mesti plastikinių, sintetinių atliekų. Kompostuojamose atliekose neturi būti pavojingų ir infekuotų medžiagų, pavyzdžiui, radioaktyvių, toksinių, taip pat dervų, tepalų, stiklo, plastiko priemaišų.
Taip pat laikytis reikia ir sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, nurodytų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede. Jame sakoma, kad 600 kv. m ploto sklypui maksimalus sklypo užstatymo tankis gali būti iki 35 % sklypo ploto, o 900 kv. m ploto sklypui - iki 30 %. Projektuojant, rekonstruojant, statant naują statinį keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m.
Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai
Ši lentelė apibendrina maksimalius sklypo užstatymo tankio dydžius:
| Sklypo plotas (kv. m) | Maksimalus užstatymo tankis (%) |
|---|---|
| 600 | 35 |
| 900 | 30 |
Privačiose žemės valdose esančius želdinius sklypų savininkai ar valdytojai turi teisę tvarkyti savo nuožiūra. Svarbiausia (pagal Želdynų įstatymą ir Žemės įstatymą) - nepažeisti kaimyninių žemės sklypų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų bei gyventojų teisių. Ginčai dėl želdinių pasodinimo ir priežiūros, pažeidžiant kaimynų interesus, sprendžiami civiline tvarka.