Sklypo užstatymo plotas yra svarbus parametras, nustatantis, kokią dalį sklypo galima užstatyti statiniais. Dažnai kyla klausimų, kodėl faktiškai užstatyta sklypo dalis neatitinka įstatymų numatytų normų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip skaičiuojamas žemės užstatymo plotas, nuo ko priklauso užstatymo procentas ir kokie statiniai į jį įskaičiuojami.
Kas įskaičiuojama į užstatymo plotą?
Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:
- Pastatai
- Priestatai
- Terasos
- Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
- Įėjimų laiptai
Taip pat įskaičiuojamos kabančios konstrukcijos:
- Pastogės
- Balkonų išsikišimai
- Stoginės
Nuo ko priklauso užstatymo procentas?
Užstatymo procentas priklauso nuo sklypo ploto. Jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iškart numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu.
Agnė Peikštenienė, Žemės ekspertai pažymi, kad kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Pavyzdžiui:
- Jei sklypas yra 6 arų (t.y. 600m²), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 35%, t.y. leistina užstatyti 210m².
- Jei sklypas yra 25 arų (t.y. 2500m²), tuomet leistinas užstatymo tankis yra 20%, t.y. leistina užstatyti 500m².
Taigi, nuo sklypo ploto yra suskirstyta, kiek leidžiama sklypą užstatyti, kaip ir minėjau - kuo sklypas didesnis, tuo užstatymo tankio procentas yra mažesnis.
Kaip skaičiuojamas pastato užstatymo plotas?
Pastato užstatymo plotas - aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami:
- Po pastatu padarytų įvažų plotai
- Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
- Portikai
- Terasos
- Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
- Įvažiavimai į garažus
- Šviesduobės
- Krovinių nuleidimo duobės
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Kadastriniai matavimai ir užstatymo ploto nustatymas
Dažnai matininkai deda plotą užstatymo keliais būdais: arba visą plotą rašo, arba išmatuoja viską kas užstatyta su trinkelėm ir t.t., arba tik namo kampus numatuoja ir kiek užima rašo.
Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų, statytojo (užsakovo) (toliau - užsakovas) ir matininko sutartis, išskyrus Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte ir 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinančios institucijos ir projekto rengėjo sutartis, šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju - už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos ir matininko sutartis.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų metu nustatomi nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje.
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus.
Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo, kurį skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, turi būti rengiamos atskiros žemės sklypų kadastro duomenų bylos.
Žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų ir riboženklių, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą.
Žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys žemės sklypų pertvarkymą, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalingas žemės plotas būtų suformuotas kaip vienas žemės sklypas.
Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras Kadastro objektas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m.
Jeigu nėra galimybės atidalyti ar padalyti žemės sklypą savininko ar bendraturčių nurodytomis dalimis, kai žemės sklypo plotas apskaičiuotas kvadratiniais metrais ir kiekvienos dalies plotas išreikštas ne sveikaisiais skaičiais, formuojamų sklypų plotas apvalinamas iki sveikųjų skaičių, prieš tai buvusio žemės sklypo plotas nekeičiamas.
Kelio juosta užimamas žemės sklypas (toliau - kelio juosta) matuojamas į abi kelio puses nuo kelio ašies, nustatomos to kelio važiuojamosios dalies viduriu.
Hidrografiniai objektai, kurie kelio juostą kerta per pralaidas, į atskirus nekilnojamuosius daiktus kelio juostos nedalija.
Žemės sklypo ribų ženklinimas vietovėje atliekamas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus tvirtinamomis Žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėmis ir Riboženklių standartais laikantis šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų.
Riboženkliais ženklinamos sausuma einančios žemės sklypų ribos. Tarp gretimų riboženklių turi būti matomumas. Riboženkliais neženklinama, kai žemės sklypo riba sutampa su natūraliais arba dirbtiniais žemės paviršiaus objektais (upė, upelis, ežeras, medžių eilė, tvora, pastato siena, melioracijos griovys ir t. t.).
Ženklinant žemės sklypo, besiribojančio su valstybinės reikšmės keliu, kuris nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ribas, kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo valstybinės reikšmės kelio patikėtinis, t. y. atstovas įmonės, patikėjimo teise valdančios valstybinės reikšmės kelius.
Jeigu ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vietinės reikšmės viešuoju keliu arba gatve, kurie nesuformuoti kaip atskiri žemės sklypai, kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas, išskyrus atvejį, kai ženklinamas žemės sklypas yra miestų ar miestelių teritorijų ribose, - tokiais atvejais kviečiamas ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašo savivaldybės atstovas.
Svarbiausi teisės aktai
Žemės sklypo matavimams taikomi šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas
- Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas
- Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos žemės įstatymas
Duomenų teikimas
Nustatant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, taip pat naudojami Nekilnojamojo turto kadastro informacinės sistemos nuostatuose nurodytų informacinių sistemų ir kitų duomenų bazių duomenys.
Administracijos padalinys teikia šiuos duomenis:
- adresą (išskyrus Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje (toliau - jūrinė teritorija) esančio statinio), jeigu nekilnojamasis daiktas yra adreso objektas;
- kitus turimus duomenis (paskirtį, pavadinimą, leidimo statyti naują statinį...
Ši informacija padės jums geriau suprasti, kaip skaičiuojamas sklypo užstatymo plotas ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
tags: #plotu #skaiciavimas #nekilnojamojo #turto