Žemės nuoma parduodant turtą: aspektai ir svarbūs niuansai

Žemės sklypo naudotojo teisės yra svarbus aspektas sandoriuose, susijusiuose su nekilnojamuoju turtu. Šios teisės nustato, kas gali naudotis žemės sklypu, ant kurio yra pastatytas nekilnojamasis daiktas, ir kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja šias teises, siekiant užtikrinti aiškumą ir apsaugoti tiek pardavėjo, tiek pirkėjo interesus.

Nuosavybės teisė į žemės sklypą

Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Tai reiškia, kad pirkėjas gali tapti pilnateisiu žemės sklypo savininku arba įgyti teisę jį nuomoti ar naudoti pagal užstatymo sutartį.

Ši nuostata užtikrina, kad pirkėjas turės teisėtą pagrindą naudotis žeme, ant kurios stovi jo įsigytas nekilnojamasis turtas. Svarbu atkreipti dėmesį į sutarties sąlygas, nes jos nustato, kokia konkrečiai teisė bus perduota pirkėjui.

Nekilnojamojo daikto pardavimas, kai pardavėjas nėra žemės savininkas

Ką daryti, jei nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas? Tokiu atveju nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

Ši nuostata leidžia parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį ant svetimos žemės, tačiau įpareigoja pardavėją užtikrinti, kad pardavimas neprieštarautų galiojantiems įstatymams ir sutartims. Tai reiškia, kad pirkėjas turėtų atidžiai išnagrinėti žemės sklypo naudojimo sąlygas, kad įsitikintų, jog galės teisėtai naudotis įsigytu nekilnojamuoju turtu.

Svarbūs aspektai perkant nekilnojamąjį turtą ant svetimos žemės:

• Įstatymai: Patikrinkite, ar nėra jokių įstatymų, kurie ribotų žemės sklypo naudojimą arba nekilnojamojo turto pardavimą.
• Sutartys: Išnagrinėkite visas sutartis, susijusias su žemės sklypo naudojimu, įskaitant nuomos sutartis, servitutus ir kitus susitarimus.
• Žemės savininko sutikimas: Jei yra abejonių dėl žemės sklypo naudojimo sąlygų, rekomenduojama gauti žemės savininko sutikimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

Žemės sklypo naudojimo sąlygos

Žemės sklypo naudojimo sąlygos gali būti nustatytos įvairiais būdais: įstatymais, sutartimis, teismo sprendimais ar administraciniais aktais. Šios sąlygos gali apimti apribojimus dėl statybos, žemės ūkio veiklos, pramonės ar kitos veiklos, kuri gali būti vykdoma žemės sklype. Svarbu atidžiai išnagrinėti šias sąlygas, kad įsitikintumėte, jog planuojama veikla atitinka galiojančius reikalavimus.

Teisinis patikrinimas prieš perkant

Prieš perkant nekilnojamąjį turtą, esantį ant svetimos žemės, rekomenduojama atlikti išsamų teisinį patikrinimą. Tai apima:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentų patikrinimą.
• Žemės sklypo naudojimo sąlygų išsiaiškinimą.
• Sutarčių, susijusių su žemės sklypo naudojimu, analizę.

Nekilnojamojo turto pardavimas išlaikius 5 metus - pokyčiai nuo 2026 m.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pakeitimai, kurie džiugins NT savininkus. Esminė naujiena - perpus trumpinamas privalomas nekilnojamojo turto išlaikymo terminas, po kurio turtą galima parduoti nemokant 15 proc. GPM mokesčio nuo gauto pelno. Iki šiol galiojusi 10 metų taisyklė traukiasi į praeitį, suteikdama gyventojams daugiau laisvės disponuoti savo turtu anksčiau.

Kas keičiasi NT pardavėjams nuo 2026-ųjų?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. GPM lengvata taikoma po 5 metų išlaikymo nuosavybėje. Ankstesnis 10 metų terminas nebebus taikomas naujai sudaromiems sandoriams. Savininkai, išlaikę turtą bent 5 metus, nemoka 15 proc. pelno mokesčio. Tai skatins didesnę apyvartą NT rinkoje ir didins gyventojų mobilumą.

Kokiais atvejais nekilnojamojo turto pardavimo pajamos neapmokestinamos?

Nekilnojamojo turto (pvz., buto, namo, žemės sklypo) pardavimo pajamos neapmokestinamos jeigu:

• nekilnojamąjį turtą išlaikėte nuosavybėje ne mažiau kaip 10 metų, nuo 2026-01-01 ne mažiau kaip 5 metus arba;
• ne mažiau kaip 2 metus iki pardavimo deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name arba;
• deklaravote gyvenamąją vietą parduodamame bute ar gyvenamajame name trumpiau nei 2 metus, tačiau per vienerius metus nusipirkote kitą būstą ir jame deklaravote gyvenamąją vietą.

Gautas pelnas, pardavus nekilnojamąjį turtą, neapmokestinamas GPM, jeigu parduotas turas buvo išlaikytas trumpiau nei 10 metų, nuo 2026-01-01 ne mažiau kaip 5 metus, nuo įsigijimo momento iki pardavimo. Tačiau šį turtą paveldėjote arba gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių ir pardavimo metu užsisakėte retrospektyvinį turto vertinimą paveldėjimo datai. O turto pardavimo kaina buvo tokia pat arba mažesnė už retrospektyvinio vertinimo metu nustatytą kainą.

NT pardavimo apmokestinimo santrauka

Kas laimės dėl šių pokyčių?

• Investuotojai į NT: Kapitalo atlaisvinimas bus dvigubai greitesnis. Investicinį objektą bus galima realizuoti po 5 metų ir visą pelną reinvestuoti be GPM praradimo.
• Gyventojai, norintys keisti būstą: Daugiau lankstumo tiems, kurie įsigijo antrą būstą ar sklypą ir nenori laukti dešimtmečio, kad išvengtų mokesčių valstybei.

Statyba ant valstybinės žemės

Statyba ant valstybinės žemės Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, įskaitant Statybos įstatymą.

Statytojo teisės įgyvendinimas

Statytojo teisės įgyvendinimas ant valstybinės žemės yra galimas keliais būdais:

• Nuomos sutartis: Sudaroma žemės nuomos sutartis su valstybe.
• Pirkimo-pardavimo sutartis: Įsigyjama valstybinė žemė nuosavybėn.
• Susitarimas: Sudaromas susitarimas su valstybės įgaliota institucija dėl statybos darbų vykdymo.

Žemės nuomos teisės perleidimas parduodant nekilnojamąjį turtą

Kai nekilnojamojo turto savininkas nusprendžia parduoti ant valstybės išnuomoto žemės sklypo esančius nekilnojamuosius daiktus, įstatymas numato esminę pirkimo-pardavimo sutarties sąlygą, t.y. kartu aptarti ir užstatyto valstybinės žemės sklypo (ar jo dalies) nuomos teisės perleidimą.

Parduodant nekilnojamuosius daiktus, naujajam jų įgijėjui kartu perduodama ir teisė naudotis valstybiniu žemės sklypu ar jo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir iki šiol naudojosi nekilnojamojo turto pardavėjas.

Advokatė pažymi, kad esant valstybinio žemės sklypo nuomos sutarčiai, atskiras žemės sklypo savininko sutikimas (jei tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms), nereikalingas.

Imperatyvi sąlyga

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tai yra imperatyvaus pobūdžio sąlyga, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo.

„Taip kaip negali būti perleidžiami nekilnojamieji daiktai be teisės į valstybės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamam statiniui naudoti, atskirai negali būti perleidžiama ir nuomos teisė į valstybės žemės sklypą (ar jo dalį), be jame esančių statinių“, - nurodė advokatė S. Akelaitienė.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta, jog žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Taigi siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą, esantį ant išnuomoto valstybės žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartyje iš esmės užtenka tinkamai įforminti nuomos teisės perdavimą naujajam įgijėjui bei aiškiai apibrėžti nuomojamą žemės sklypą (ar jo dalį). Advokatė pažymi, kad atskiras žemės sklypo savininko ar jo patikėtinio sutikimas nereikalingas.

NŽT sutikimas, kai žemės sklypas naudojamas be teisinio pagrindo

Tačiau kiek kitokia situacija susiklosto kai juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis daiktas yra ant valstybinio žemės sklypo, kuriuo daikto savininkas naudojasi be jokio teisinio pagrindo, t.y., nesudaręs nei nuomos, nei kitokios sutarties.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas, perleidžiant nekilnojamuosius daiktus, kartu pardavėjas privalo perleisti ir žemės sklypą, ar teisę naudoti šį žemės sklypą (ar jo dalį) būtiną parduodamiems daiktams naudoti pagal paskirtį.

Taigi jeigu nekilnojamojo turto pardavėjas, valdo žemės sklypą be teisinio pagrindo, jis, visų pirma, turi gauti valstybinio žemės sklypo savininko, įprastai tai jo patikėtinio - Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) sutikimą. Pažymėtina ir tai, jog negavus tokio sutikimo, asmuo negali parduoti nekilnojamojo daikto.

NŽT vertinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal teisinį reguliavimą parduodant statinius, esančius valstybinės žemės sklype, kai statinių savininko naudojimosi tuo žemės sklypu teisinis pagrindas neaiškus (nenustatytas), perleidimo atitikties sutarties sąlygoms neįmanoma patikrinti, tačiau NŽT privalo įvertinti tokio planuojamo statinių perleidimo atitiktį įstatymų nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms.

Toks vertinimas turi būti atliekamas NŽT pagal savo kompetencijos ribas patikrinant, ar pagal esamus duomenis galima nustatyti, kokiu valstybinės žemės sklypu (ar jo dalimi) yra faktiškai naudojamasi, ar toks sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti ir kt.

Atlikus tokį vertinimą galima nustatyti, ar yra įvykdyta Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąlyga - nekilnojamojo daikto pardavimas neprieštarauja įstatymu nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms ir pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.

Vadinasi, siekiant parduoti nekilnojamąjį daiktą esantį ant valstybinio žemės sklypo, kuris naudojamas be jokio teisinio pagrindo, NŽT leidimo (sutikimo) perleisti kartu ir teises į naudojamą žemės sklypą (ar jo dalį) naujajam įgijėjui neišduos, kol nebus išspręstas valstybės žemės sklypo (ar jo dalies) naudojimo pagrindas, t. y., kol pardavėjas ir NŽT nesudarys nuomos, ar panašaus pobūdžio naudojamo žemės sklypo ar jo dalies sutarties, suteikiančios teisę nekilnojamojo daikto savininkui teisėtai naudotis valstybiniu žemės sklypu, ar jo dalimi.

Parduoti namų valdos sklypą: žingsnis po žingsnio

Parduoti namų valdos sklypą gali būti sudėtingas, bet pelningas procesas. Jei planuojate parduoti savo sklypą, šis gidas padės jums per kiekvieną žingsnį, nuo sklypo paruošimo iki sandorio užbaigimo.

1. Sklypo vertinimas

Prieš pradėdami pardavimo procesą, būtina nustatyti sklypo vertę. Tai padės jums nustatyti realią pardavimo kainą ir pritraukti potencialius pirkėjus.

• Pasitarkite su nekilnojamojo turto vertintoju: Profesionalus vertintojas gali pateikti tikslų sklypo vertinimą, atsižvelgdamas į vietovės rinkos sąlygas ir kitus svarbius faktorius.
• Ištyrinėkite rinką: Pažvelkite į panašių sklypų pardavimo kainas jūsų regione, kad susidarytumėte bendrą vaizdą apie kainas.

2. Dokumentų paruošimas

Norint sklandžiai parduoti sklypą, būtina turėti visus reikiamus dokumentus:

• Nuosavybės dokumentai: Turite turėti patvirtinimus, kad esate teisėtas sklypo savininkas.
• Sklypo planas: Įtraukite tikslius matavimus ir planus, kurie padės pirkėjui geriau suprasti sklypo ribas ir dydį.
• Galimi apribojimai ar servitutai: Jei sklype yra apribojimų ar servitutų, informuokite apie tai potencialius pirkėjus.

3. Sklypo paruošimas pardavimui

Tvarkingas ir gerai prižiūrėtas sklypas padidins jo vertę ir pritrauks daugiau pirkėjų.

• Švarus sklypas: Išvalykite sklypą nuo šiukšlių, perteklinės augmenijos ir kitų kliūčių.
• Estetinis patrauklumas: Įsitikinkite, kad sklypas atrodo tvarkingai ir patraukliai. Tai gali apimti vejos pjovimą, medžių genėjimą ir kt.

4. Skelbimo paruošimas

Gerai paruoštas skelbimas gali pritraukti daugiau potencialių pirkėjų.

• Aukštos kokybės nuotraukos: Pasirūpinkite profesionaliomis nuotraukomis, kurios atspindi sklypo grožį ir potencialą.
• Išsamus aprašymas: Aprašykite sklypą kuo išsamiau, nurodydami jo dydį, vietą, privalumus ir bet kokias papildomas detales.
• Skelbimo platformos: Patalpinkite skelbimą populiariausiose nekilnojamojo turto svetainėse ir vietiniuose laikraščiuose.

5. Bendravimas su potencialiais pirkėjais

Kai pradėsite gauti užklausas dėl sklypo, svarbu būti pasiruošusiam atsakyti į klausimus ir rodyti sklypą.

• Greitas atsakas: Greitai atsakykite į užklausas ir būkite pasiruošę susitikti su potencialiais pirkėjais.
• Rodymai: Organizuokite sklypo peržiūras, kad pirkėjai galėtų pamatyti sklypą gyvai ir įvertinti jo privalumus.

6. Sandorio užbaigimas

Kai surasite pirkėją, kuris nori įsigyti sklypą, pereikite prie sandorio užbaigimo.

• Derybos: Derėkitės dėl kainos ir pardavimo sąlygų. Būkite pasiruošę diskutuoti ir rasti kompromisą.
• Teisiniai aspektai: Užtikrinkite, kad visos teisinės procedūros būtų atliekamos tinkamai. Patartina samdyti teisininką, kuris padės paruošti pardavimo sutartį ir užtikrins sklandų procesą.
• Notaro paslaugos: Sandorio užbaigimui dažnai reikalingos notaro paslaugos, kad būtų patvirtinti visi dokumentai.

7. Mokesčių mokėjimas

Nepamirškite apie galimus mokesčius, susijusius su sklypo pardavimu.

• Nekilnojamojo turto mokestis: Priklausomai nuo šalies ir vietos įstatymų, gali reikėti sumokėti nekilnojamojo turto mokestį.
• Pajamų mokestis: Jei sklypo vertė padidėjo nuo jo įsigijimo momento, gali tekti mokėti pajamų mokestį nuo gauto pelno.

tags: #zemes #nuoma #parduodant #turta