Ar esate žemės savininkas Lietuvoje? Jei taip, svarbu žinoti apie žemės mokestį - metinę prievolę, taikomą privatiems žemės sklypams. Žemės mokestis - tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančią žemę. Jį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o tarifus nustato savivaldybių tarybos. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie tai, kas turi mokėti žemės mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, kokios lengvatos taikomos ir kaip išvengti klaidų mokant šį mokestį.
Kas yra žemės mokestis?
Žemės mokestis - tai metinis mokestis, kurį moka žemės savininkai už jiems nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Šį mokestį moką tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Pagrindiniai teisės aktai - Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas.
Šaltinis: VMI
Kas turi mokėti žemės mokestį?
Žemės mokesčio mokėtojai yra:
- Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
- Kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė (kai kolektyvinio investavimo subjektas nėra juridinis asmuo).
Mokesčio objektas
Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip apskaičiuojamas žemės mokestis?
Žemės mokestis Lietuvoje apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (ŽMĮ). Jo dydis priklauso nuo žemės mokestinės vertės bei savivaldybės nustatytų mokesčių tarifų. Pati žemės mokestinė vertė nustatoma pagal masinį vertinimą, atliekamą Registrų centro.
Žemės mokestis priklauso nuo:
- Žemės mokestinės vertės, kurią kas penkerius metus nustato Registrų centras.
- Tarifų, kuriuos iki liepos 1 d. nustato savivaldybių tarybos.
- Lengvatų, kurias taikant yra apskaičiuojamas galutinis žemės savininkui priskirtas žemės mokestis.
Mokesčio tarifai
Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.
Svarbu žinoti, kad savivaldybių tarybų nustatyti žemės mokesčio tarifai ir lengvatos galioja tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nenustatė naujų mokesčio tarifų, todėl 2026 m. mokestinį laikotarpį galioja tie patys kaip ir 2020-2025 m. nustatyti mokesčio tarifai.
Kada ir kaip sumokėti žemės mokestį?
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
Svarbu! Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti:
- jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus;
- jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai:
- žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais;
- žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.
Žemės mokesčio sumokėjimas
Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.
Kaip sumokėti žemės mokestį?
Mokestį paprasčiausia sumokėti per „Mano VMI“, mokėjimą taip pat galima atlikti bankiniu pavedimu, naudojant žemės mokesčio įmokos kodą 3011, arba apsilankius mokėjimų įstaigose: pašto skyriuose, „MAXIMA LT“ kasose, „Perlo“ terminaluose, spaudos kioskuose.
Svarbu! Jei mokestį už kitą asmenį atlieka kitas žmogus, būtina nurodyti žemės savininko vardą, pavardę, asmens ir įmokos kodus.
Lengvatos ir išimtys
Įstatymas numato išimtis, kai žemės mokesčio visai nereikia mokėti. Štai pagrindinės lengvatos ir išimtys:
Žemės mokesčio nemoka:
- užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
- Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
Žemės mokesčiu neapmokestinama:
- bendro naudojimo kelių užimta žemė;
- mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
- fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. Taikant šią nuostatą, šeima laikomi sutuoktiniai, asmenys, vieni auginantys vaikus (įvaikius), ir su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų, o prie darbingų asmenų nepriskiriami mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas;
- valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė;
- gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę;
- į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė;
- ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo. Tokio pobūdžio lengvata, įskaitant iki šio įstatymo įsigaliojimo taikytą, tam pačiam asmeniui taikoma tik vieną kartą;
- žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams;
- žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus). Ši nuostata netaikoma, jeigu, pakeitus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą, žemės savininkas galėtų naudoti žemės sklypą pagal iš naujo nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą.
Savivaldybių teisės
Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos mokant žemės mokestį
Dažniausiai gyventojai suklysta nurodydami neteisingą įmokos kodą (žemės mokesčio kodas - 3011) ar mokėtojo duomenis, ypač kai moka už kitą asmenį. Pasitaiko ir atvejų, kai sumokama neteisinga suma, vadovaujantis senu pranešimu. Dar viena klaida - mokėjimas paskutinę dieną, kai dėl vėlavimo gali būti skaičiuojami delspinigiai.
Svarbu! Jei žemė parduota po birželio 30 d., mokestį už visus metus turi sumokėti pardavėjas.
Ką daryti, jei žemės mokestis nesumokamas laiku?
Praleidus žemės mokesčio mokėjimo terminą, nuo kitos dienos skaičiuojami 0,026 proc. delspinigiai už dieną. Tačiau jei gyventojas ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir skola viršija 125 eurus, galima kreiptis į VMI ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį, leidžiančią skolą išdėstyti dalimis. Tokiu atveju mokamos 0,007 proc. palūkanos už kiekvieną dieną.
Kaip pasitikrinti, ar sumokėjau žemės mokestį?
Rekomenduojama mokėjimus pasitikrinti praėjus 1-2 darbo dienoms po atlikto mokėjimo. Prisijunkite prie Mano VMI sistemos ir ieškokite skilčių: Mokesčiai ir baudos; Permokos ir grąžinimai.
Informacijos šaltiniai
- Mokesčių žinynas: Dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai.
- VĮ Registrų centras: Informacija apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą.
- Žemės informacinės sistemos svetainė: Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus (iki kalendorinių metų gegužės 20 d.).
- Interneto svetainė REGIA: Informacija apie apleistas žemės ūkio naudmenas (nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.).
- VMI: Visą aktualią informaciją rasite www.vmi.lt > Žemės mokestis.
Informacija mokesčių klausimais teikiama telefonu +370 5 260 5060. Paskambinę identifikuoti Mano VMI naudojai, pasirinkę žemės mokesčio temą, mokėtiną sumą sužinos automatiniu pranešimu, t. y. nelaukiant skambučio eilėje ir nedarbo metu.
VMI autobusiukas seniūnijose
Žemės mokesčio mokėjimo laikotarpiu Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių seniūnijose gyventojai galės pasinaudoti proga ir pagalbą mokant žemės mokestį gauti savo seniūnijose. Į dalį seniūnijų, kurios to pageidauja, atvyks VMI autobusiukas.
Norint pasinaudoti autobusiuko paslaugomis registruotis nereikia, tačiau gyventojai turėtų atsinešti asmens dokumentą ir e. bankininkystės rekvizitus, kad galėtų prisijungti prie VMI sistemų - Mano VMI ar Elektroninio deklaravimo sistemos.
2025 metų žemės mokestis: ką svarbu žinoti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kad jau galima sumokėti žemės mokestį. Šiemet šį mokestį turės sumokėti 790 tūkst. visos šalies gyventojų ir per 17 tūkst. įmonių, žemės mokesčio mokėtojų.
Šiais metais gyventojai žemės mokestį turi sumokėti iki lapkričio 17 d.
Apskaičiuotos sumos pagal apskritis
Šių apskričių savininkams apskaičiuota apie 19 mln. eurų žemės mokesčio - 16 mln. gyventojams ir 3 mln. įmonėms.
Peržvelgus regionų statistiką:
- Klaipėdos apskrityje - 87,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 5,6 mln. eurų;
- Tauragės apskrityje - 28,9 tūkst. žemės savininkų į savivaldybių biudžetus sumokės apie 2,11 mln. eurų;
- Telšių apskrityje - 35,5 tūkst. žemės savininkų sumokės beveik 2,2 mln. eurų.
Klaipėdos miesto savivaldybės nustatyti žemės mokesčio tarifai
Vadovaudamasi 2019-06-13 priimto Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatomis, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nenustatė naujų mokesčio tarifų, todėl 2021-2026 m. mokestinį laikotarpį galioja tie patys kaip ir 2020 m. nustatyti mokesčio tarifai.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. T2-27 atleido savivaldybės biudžeto sąskaita mokesčių mokėtojus, patenkančius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. sudarytą pandemijos paveiktų įmonių sąrašą (toliau - Sąrašas), nuo 10 proc. žemės mokesčio už 2021 m. mokėjimo, o įmones, į Sąrašą įtrauktas pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 55.10 klasę „Viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla“ ir 56 skyrių „Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla“ - nuo 40 proc.
Žemės mokestis - tai metinė prievolė, kurią turi vykdyti visi privačios žemės savininkai.
Namų valda - tai žemės sklypas, skirtas gyvenamojo namo statybai ar jo priežiūrai.
Žemės mokesčio dydis priklauso nuo trijų pagrindinių veiksnių: žemės mokestinės vertės, savivaldybės tarybos nustatyto tarifo ir jūsų turimos žemės dalies (jei sklypas bendrasavininkų).
Svarbu žinoti: Žemės vertė gali būti atnaujinta be atskiro pranešimo savininkui. Lietuvos savivaldybės turi teisę pačios nustatyti žemės mokesčio tarifus - nuo 0,01 % iki 4 % žemės vertės.
Tarifas priklauso nuo žemės paskirties (namų valda, žemės ūkio, komercinė), jos vertės ir vietos.
Praktinis pavyzdys: jei turite 50 % dalį sklype, bendras 100 € mokestis padalijamas - jūs mokėsite tik 50 €.
Kiekvienas žemės savininkas gauna pranešimą su apskaičiuota suma, terminu ir įmokos rekvizitais.
Mokėjimą galima atlikti keliais būdais - tiek internetu, tiek įprastu būdu.
Naudingas patarimas: Jei turite kelis sklypus skirtingose savivaldybėse, kiekvienam gali būti taikomas skirtingas tarifas.
Mokestį galite sumokėti keliais kanalais.
Jei žinote, kad nespėsite sumokėti iki nustatyto termino, būtina kreiptis į VMI iš anksto. Dažnai leidžiama pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo grafiku.
Svarbu žinoti: Jei praleisite mokėjimo terminą, VMI skaičiuos delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
Nors žemės mokestį moka visi privačios žemės savininkai, kai kuriems asmenims gali būti taikomos lengvatos arba visiškas atleidimas nuo mokesčio.
Lengvatas reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnis, tačiau konkrečias sąlygas ir papildomas nuolaidas gali nustatyti ir pačios savivaldybės.
Svarbu: jei praleidote terminą pateikti prašymą, mokesčio lengvata paprastai taikoma tik nuo kitų metų.
Jei savininkas jų nesilaiko, taikomos finansinės sankcijos.
Priminimai iš VMI
VMI pirmiausia siunčia priminimą el. paštu ar registruotu laišku.
Išieškojimas per antstolius
Jei įspėjimai ignoruojami, skola perduodama antstoliui.
Dėmesio: jei skola perduodama antstoliui, prie sumos pridedamos išieškojimo išlaidos. Net jei skola maža, bendra mokėtina suma gali išaugti kelis kartus.
Naudinga žinoti: mokėjimo grafiką galima sudaryti ne tik dėl žemės mokesčio, bet ir dėl kitų mokesčių. Svarbiausia - pateikti prašymą iki išieškojimo pradžios.
2025 metais daugelyje savivaldybių įsigaliojo atnaujinti žemės mokesčio tarifai ir naujos žemės vertės, nustatytos po paskutinio Registrų centro masinio vertinimo.
Masinis vertinimas atnaujintas 2024 m. pabaigoje, todėl naujos vertės įsigaliojo nuo 2025 m.
VMI portalas atnaujintas - nuo 2025 m.
Numatoma, kad 2026-2027 m.
Naudinga žinoti: jei jūsų mokestis padidėjo, tai nebūtinai dėl didesnio tarifo - dažnai priežastis yra atnaujinta žemės vertė.
Žemės mokestį moka tik tas asmuo, kuris yra oficialus žemės sklypo savininkas, įregistruotas Registrų centre.
Žemės mokestis turi būti sumokėtas iki lapkričio 15 d. kiekvienais metais, nebent savivaldybė yra nustačiusi kitą terminą.
Žemės mokestinę vertę galite sužinoti prisijungę prie Registrų centro svetainės.
Taip, lengvatos suteikiamos pensininkams, neįgaliesiems, daugiavaikėms šeimoms, tremtiniams ir kitoms grupėms.
Pavėlavus sumokėti mokestį, skaičiuojami delspinigiai (apie 0,03 % už dieną). Ilgai delsiant, skola perduodama antstoliams, kurie papildomai taiko išieškojimo mokesčius.
Taip, VMI leidžia sumokėti žemės mokestį iš anksto.
Pirmiausia reikėtų patikrinti žemės vertę Registrų centre.
Jei manote, kad klaida yra VMI priskaičiavimuose, pateikite rašytinį prašymą dėl patikslinimo per „Mano VMI“.
Žemės apmokestinimo problemos ir iššūkiai
Lietuvos žemės ūkio sektoriui tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, įskaitant ir nuolatinius mokesčių sistemos pokyčius. Naujausi pokyčiai, susiję su žemės mokesčiu, kelia nerimą ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.
Ūkininkų nuogąstavimai dėl kelių mokesčio
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) nariai, iš pradžių planuojamam pokyčiui tarsi pritarę, nustėro, kai išvydo patvirtintą įstatymo pataisą su jau nurodytais įkainiais.
LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis apgailestavo, kad bebaigiantis savo kadenciją Seimas visą laiką žarstė gražius pažadus, bet vienaip sakoma, o kitaip daroma. Pasak jo, kalbėjo, kad mokesčiai žemdirbiams tikrai nedidės, o dabar aiškėja, jog labai didės.
P. Puskunigis pripažįsta, kad naujoji kelių mokesčio skaičiavimo tvarka nebūtų tokia baisi šiemet, kai ir derlius geras, ir kainos neblogos, bet niekas nežino, kaip bus po metų, kitų. Jei derlius bus prastesnis, gerokai didesnės jo vežimo išlaidos žemdirbiams bus labai skausmingos.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas pateikė konkretų pavyzdį, kaip pakis grūdų transportavimo išlaidos. Pagal dabartinę tvarką, ūkininkui kilometrą nuvažiuoti kainuoja apie 2 centus. Pagal naująją tvarką tai jam kainuos apie 8 centus. Kaip skaičiavo ir LŽŪBA vadovas, kelių mokestis Kaišiadorių ūkininkui pabrangs keturgubai.
Įstatymo pataisoje nurodoma, kad mažiausias kelių mokesčio tarifas bus taikomas ūkiams, kurie veža savo užaugintą derlių, tačiau, svarstė I. Jankauskas, mažiausias tarifas nebus taikomas kitam krovininiam transportui. Anot jo, retas smulkus ūkininkas, auginantis grūdus, turi nuosavą krovininį automobilį.
I. Jankauskas svarstė, jog dabar smulkiam ūkininkui samdytis vežėją palyginti pigu, tačiau nuo 2023-ųjų, pasikeitus tvarkai, mažiausias tarifas bus taikomas tik vežantiems savo žemės ūkio produkciją, kuri sudaro ne mažiau kaip pusę ūkininko pajamų. Šio derliaus arba ūkinių gyvulių savininkas - ne vežėjas, todėl jam mažiausias kelių mokesčio tarifas Lietuvoje nebus taikomas.
Padidėsiančius mokesčius už kelius pajus ne tik žemdirbiai, bet ir visi be išimties Lietuvos gyventojai, kurie kartu yra ir įvairių prekių vartotojai. Prekybininkai jau neslepia, jog dėl padidėsiančių transportavimo kainų neabejotinai brangs ir visos vartojimo prekės. Skaičiuojama, kad pabrangimas gali siekti 21 proc. - tiek, koks dabar yra joms taikomas PVM.
Kaip sužinoti savo žemės mokestį?
Žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę
Daugelis žemdirbių, ypač ūkininkaujančių nenašiuose rajonuose, iki šiol nesusitaikė su prieš ketverius metus įteisintu žemės mokesčio skaičiavimu pagal rinkos vertę. Jie ketina naują valdžią spausti, kad būtų grąžintas apmokestinimas pagal žemės našumo balą.
Žemės ūkio srities žinovai sutaria, kad dirbantiesiems žemę svarbu ne rinkos vertė, o jos našumas - juk išsipūtus valdų kainoms, derliai nepadidėja.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet į savivaldybių biudžetus turi būti sumokėta apie 29,7 mln. eurų žemės mokesčio - 12 mln. eurų daugiau nei 2013-aisiais, kai apskaičiuota žemės mokesčio suma sudarė 17,7 mln. eurų.
Kitąmet valdų savininkams teks dar plačiau atverti pinigines, nes nebeliks lengvatų. Siekiant išvengti visuotinio sąmyšio dėl išaugusio mokesčio, buvo įvestas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį žemės mokestis kasmet paaugdavo maždaug po 20 proc. Be to, per šį laiką galiojo lengvata žemės ūkio paskirties žemei - už vieną hektarą negalėjo būti didesnis nei 29 eurų mokestis. Visų šių apribojimų nelikus, mokestis smogs visa jėga.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) garbės prezidento Jeronimo Kraujelio vertinimu, žemės ūkio paskirties žemės negalima prilyginti kitam nekilnojamajam turtui, nes ji skirta žemės ūkio produkcijai gaminti. Todėl ir apmokestinti ją pagal rinkos vertę - nelogiška ir neteisinga.
J.Kraujelis siūlytų pačių skurdžiausių žemių apskritai neapkrauti mokesčiais ir rinkliavomis, nes jose ūkininkauti ir taip sudėtinga.
Šakių ūkininkų sąjungos vadovas Rimantas Valiukas sakė, kad ūkininkai, išrinkti į rajono tarybą, neprieštaravo dėl didesnio žemės mokesčio. Jis aiškino, kad iš savivaldybių daug reikalaujama, o pakankamo finansavimo nėra, tad žemdirbiai sutiko daugiau mokėti.
Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Armonas taip pat nepažėrė skundų dėl didelio žemės mokesčio, tačiau sutiko, kad nėra prasmės remtis rinka jį nustatant.
Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, teigia, kad ūkininkams žemė - gamybos priemonė, o ne prekybos objektas, todėl žemės apmokestinimas pagal rinkos vertę yra abejotinas.