Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia
Okupacijos Laikotarpis ir Bažnyčios Gyvenimas
Mums sunkus buvo prieškaris, karas ir pokaris. Praradome 90 procentų kunigų, parapijiečių, parapijų. Prieš karą Lietuvoje (kartu su Klaipėdos kraštu) gyveno apie 230-250 tūkst. Iš kelių dešimčių kunigų po karo liko 6, sovietmečiu buvo leista registruoti tik 20 parapijų, visas toliau nuo miestų. Liuteronybė miestuose buvo visiškai draudžiama. Priespaudos metais mūsų bažnyčios veikla nebuvo tokia aktyvi, nes nebuvo likę ir resursų.Sovietinės Valdžios Požiūris
Ar skyrėsi sovietinės valdžios požiūris į skirtingas krikščioniškas konfesijas? Dar iš ankstesnių laikų buvo susiformavęs požiūris, kad liuteronai kaip ir nelietuviai, nors pirmoji lietuviška knyga M.Mažvydo „Katekizmas“ buvo liuteronų kunigo parašyta, K. Sovietmečiu toks požiūris buvo dar labiau stiprinamas, įžvelgiamas neva vokiškumas. Nors absoliuti dauguma liuteronų Lietuvoje buvo lietuviai.Šių Dienų Iššūkiai
Šiandien jau vyksta atvirkštiniai procesai - Lietuvoje krikščioniška medija praneša apie Vakaruose persekiojimus krikščionis. Praeitą mėnesį Lietuvos krikščioniškų bažnyčių atstovai išplatino ekumeninį kreipimąsi su prašymu melstis už persekiojimus dėl tikėjimo. Taip išsakė palaikymą ir padrąsinimą savo maldomis Suomijos politikei Paivi Rasanen ir Suomijos evangelikų liuteronų Misijos diecezijos vyskupui Juhanui Pohjolai, kurie šiuo metu teisiami dėl vadinamosios neapykantos kalbos, o iš tiesų - dėl išsakytos tikėjimo pozicijos.Moraliniai Dilemos
Yra žmonių, krikščionių, kurie turi tam tikrų polinkių ir kenčia dėl to. Gal yra toks jų noras, kad Bažnyčioje atsirastų tokia terpė, kurioje jie galėtų pagrįsti ar savo gyvenimo būdą, ar tam tikrus polinkius. Ir juos galima suprasti. Bet mes negalime Biblijos perrašyti. Suprantu, kad žmonėms būna liūdna. Bet mes ir nekuriame rojaus žemėje, mes kalbame apie Amžinybę. Ir Dievas mums kalba, kad mūsų laukia Amžinybė. Ir kokia ji bus, priklausys nuo to, kaip mes ten nueisime. Ir jei Dievas sako, kad yra nuodėmė, bet man tai nepatinka, negaliu sakyti, kad tai išbraukime ir tai taps gėriu, o mes visi gerai jausimės.Vilius Gaigalaitis: Gyvenimas ir Veikla
Viliui Gaigalaičiui, gimusiam kaizerinės Vokietijos imperijos pasienio kaimo ūkininkų šeimoje, teko gyventi intensyvių permainų laikotarpiu bei pačiam patirti istorinius įvykius: du pasaulinius karus, Lietuvos Respublikos nepriklausomybės paskelbimą 1918 m., prancūzmetį Klaipėdos krašte 1920-1923 m., Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923 m., hitlerinės Vokietijos aneksiją 1939 m. Klaipėdos krašto ekonominį, kultūrinį, politinį gyvenimą iš esmės modeliavo Lietuvos ir Vokietijos interesų kova dėl įtakos Klaipėdos krašte. Nuolatinė provokiškų ir prolietuviškų ideologijų kova darė įtaką ir V. Gaigalaičio veiklai. Laviravimas tarp jųdviejų ne visada gelbėjo...
Vilius Gaigalaitis
Politinė Veikla
Gyvendamas Priekulėje, Vilius Gaigalaitis labiau susidomėjo politika. Gavęs leidimą iš generalinio superintendento Karaliaučiuje, vystė politinę veiklą. 1903 m. V. Gaigalaitis tapo pirmuoju lietuvių deputatu Prūsijos landtage, jo Žemuosiuose rūmuose išbuvo iki 1918 m., paskutiniosios kadencijos metu buvo nepriklausomas lietuvių atstovas. 1918 m. kalbėdamas Berlyne, V. Gaigalaitis įrodinėjo Vilniaus lietuviškumą ir jo priklausymą Lietuvai. 1918 m. lapkritį įkūrus Prūsų Lietuvos tautinę tarybą (vėliau pavadinta Mažosios Lietuvos tautine taryba), buvo išrinktas jos pirmininku, tačiau vėliau viešai atsiribojo nuo tarybos veiklos.Draugija „Sandora“
„Sandora“ - Klaipėdos krašte veikusi labdaros, kultūros ir švietimo draugija, įsteigta 1904 m. Jos steigimo iniciatoriumi tapo evangelikų misionierius Kristupas Lokys. Nuo 1905 m. iki draugijos veiklos nutraukimo 1939 m. jos pirmininku buvo Vilius Gaigalaitis. Nors draugijos veikla koncentravosi Klaipėdos krašte, savo skyrius ji turėjo Kaune bei Telšiuose. Draugija steigė sekmadienines mokyklas, rėmė nepasiturinčius gabius mokinius ir studentus, Klaipėdoje turėjo knygyną bei valgyklą, kurioje nemokamai maitino vargšus. Nuo 1905 m. „Sandora“ perėmė leidinio „Pagalba“, kurios redaktoriumi tapo V. Gaigalaitis, leidybą.Žemaičių Naumiesčio Pradinės Mokyklos: Istorijos Puslapiai
Kaip žinia, 2021 metai Žemaičių Naumiesčio gimnazijai (o ir pačiam miesteliui tai svarbu) ypatingi - minimas 100 metų gyvavimo jubiliejus. Grupei vietos šviesuolių ėmusis iniciavus 1921 m. liepos 1 dieną Švietimo ministerija davė leidimą Naumiesčio valsčiaus valdybai atidaryti vidurinę keturklasę mokyklą. Tačiau prieš tai, be jokios abejonės, turėjo būti tai, ką mes šiandien vadiname pradinėmis mokyklomis. Pasigilinus į archyvinius dokumentus pasimato labai įdomus vaizdas - Naumiestyje (Žemaičių Naumiesčiu pradėtas vadinti tik trečiajame XX a. dešimtmetyje, dėl to kalbant apie šio miestelio pradines mokyklas paliksime tuo metu vartotą vardą), XX a. pradžioje pradinių mokyklų būta net keletas.Pirmosios Mokyklos
Evangelikų liuteronų bažnyčia miestelyje buvo pastatyta 1842 metais. Pagrindinis šios bendruomenės meldimosi būdas - Šv. Rašto skaitymas, giesmių giedojimas. Reformaciją XVI a. pradėjęs Martynas Liuteris sakė, kad visa tai turi būti atliekama gimtąją kalba. Bažnyčios prireikė, nes šiame pasienio miestelyje jau būta nemažai evangelikų liuteronų. Tad turėjo būti ir vienokia ar kitokia mokykla Šventam raštui mokytis skaityti, giesmėms mokytis. Ir tikrai, netiesiogiai galima rasti užuominų, kad dar 1835 m. evangelikų šeimų vaikus religijos dalykų, taip pat skaitymo bei rašymo pusiau slapta, pusiau atvirai gimtąja kalba mokė kantorius J. Avyžius.Oficialios Pradinės Mokyklos
1915 m. per Pirmą pasaulinį karą Lietuvą užėmus vokiečių kariuomenei, nustojo galioti visi iki tol buvę Rusijos valstybės įstatymai (draudimai taip pat). Tuomet Lietuvoje buvo atidaryta apie tūkstantis pradinių mokyklų. Viena tokių atidaryta Naumiestyje. To paliudijimą randame archyviniuose dokumentuose. Lankydamas mokyklas, savo protokole apie nurodo atvažiavęs inspektorius.Naumiesčio Pradinės Mokyklos| Mokyklos Pavadinimas | Įkūrimo Metai | Pastabos |
|---|---|---|
| Evangeliška pradinė mokykla | 1916 | Daugumą mokinių sudarė evangelikai liuteronai |
| Katalikiška pradinė mokykla | 1918 | Ilgainiui imta vadinti pirmąja |
| Žydų mokykla | 1920 | Veikė sinagogoje ar šalia jos |
| Sugintų rusų mokykla | 1920 | Dėstoma rusų kalba |
| Privati vokiečių pradinė mokykla | 1926 | Duomenų apie veikimą trūksta |
tags: #kambariai #nuomai #vokieciu #g #liuteronai