Kelionė po Utenos kraštą - tai tarsi pasivaikščiojimas po pasakų šalį, kurioje susipina senovės legendos ir gamtos grožis. Vyžuonos - vienas iš tokių stebuklingų kampelių, turtingas istorijos ir gamtos paveldo.
Vyžuonos - tai miestelis, kurio pavadinimas siejamas su pagonių garbintu žalčiu Vyžu. Žalčio pavidalą turėjusio dievo atvaizdas įamžintas ir Vyžuonų herbe, o iš Šv. Jurgio bažnyčios sienos kyšo akmeninė žalčio galva.
Pravėrusi vartelius einu patyrinėti galvos atidžiau. Bažnyčia čia atsirado dar 1406 m., ji - viena iš pirmųjų LDK. Dievo Vyžo pagerbti žmonės atkeliaudavo net kelias dešimtis kilometrų, ir ne tuščiomis - atveždavo jam paaukoti žąsų, balandžių, avinų. Dovanas sudegindavo aukure.
Vyžuonos anuomet buvo svarbi Lietuvos vietovė. Šv. Jurgio bažnyčioje 1604 m. vyko Mikalojaus Radvilos Perkūno laidotuvės, vėliau čia poilsio atgulė Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Kristupas Radvila, dar vėliau - Mikalojus Radvila ir daugiau Radvilų didikų.
Štai tokie dalykai dėjosi Vyžuonose vos prieš tris su puse amžiaus.
Nuvyta keliauju žalčio pėdsakais prie Vyžuonos upės - Dievas įsikūnijęs ir jos pavadinime. Vyžuonos krante užkopusi į Rašytojų kalnelį pasižvalgau į tolius kartu su dviem menininko Henriko Orakausko skulptūromis.
Tačiau bene svarbiausias Vyžuonų istorijos akcentas - dvaras, kuris ilgus amžius buvo šios vietovės ekonominis ir kultūrinis centras.
Vyžuonėlių dvaras,Utenos raj. ,Lietuva
Vyžuonų dvaro istorijos vingiai
Vyžuonų dvaras, įsikūręs Vyžuonos upės pakrantėje, užima daugiau nei aštuonis hektarus. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Vyžuonų gyvenvietei augti ir plėtotis nuo pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų daug įtakos turėjo dvaras.
Senuose šaltiniuose žodis „Vyžuonos“ visų pirma reiškė dvarą, kuriam priklausė ir žemė, ir žmonės. Profesoriaus Algirdo Vyžinto teigimu, Vyžuonų istorinė raida nėra nuosekliai aprašyta, nes ta daryti pradėta tik nuo XVI amžiaus.
Bene visuose šaltiniuose dvaro istorija siejama su LDK Vytauto laikų didiku Kristinu Astiku. Būdamas Vytauto bendražygis Kristinas Astikas Dvaro rūmų fragmentas šiandien gavo šiuose kraštuose dideles žemės valdas, tarp jų ir Vyžuonas.
Vyžuonos Astikų giminės rankose išlikusios iki 1555 metų. Radvilų giminės tyrinėtojas istorikas Jonas Yčas teigia, kad Vyžuonos buvo pirmasis ir pagrindinis Radvilų lizdas, jų ekonominis centras.
Su Astikų, Kiškų, Radvilų dinastijomis ir sunaikintais jų rūmais lyg ir baigiasi, sakytume, ankstyvasis Vyžuonų dvaro egzistavimo periodas, kuriame gausu didžiūnų kaitos peripetijų, fragmentiškai paminėtų istoriniuose šaltiniuose.
Paskutinis Radvila, valdęs Vyžuonas, buvo Dominykas. Susidaro prielaidos manyti, kad XVIII a.
Vyžuonų dvarvietę taip pat pažymi archeologas Eugenijus Ivanauskas, apibūdindamas radinius, datuodamas juos XVI a. II puse XVII a. ir manydamas, kad šioje vietoje greičiausiai buvęs senasis Vyžuonų dvaras, ilgą laiką priklausęs Radvilų giminei.
Vyžuonos taip pat turėjo būti sustiprintas punktas, ypač atsižvelgiant į gamtines ir geografines savybes, jų strateginę padėlį tarp Utenos, Kupiškio, Užpalių. Ši vietovė galėjo būti specialiai rengtu gynybos punktu, forpostu, turint omeny karus su švedais, kalavijuočiais, kurių metu galėjo būti sunaikintas senasis Radvilų dvaras.
1879 m. (Vyžuonėlės) už karinius nuopelnus dovanotos Rusijos karininkui Vladimirui Nikolajevičiui Veriovkinui. Jis valdė 1982 dešimtines žemės, iš jų - 642 dešimtines miško. Vėliau dvaras atiteko jo sūnui Piotrui Veriovkinui, Kauno bei Vilniaus gubernatoriui, caro Nikolajaus II karo tarnybos draugui.
Dvaro sodybos kompleksas šiandien
Kultūros vertybių registre įregistruotas Vyžuonų buvusio dvaro sodybos kompleksas, kurį sudaro išlikę:
- Kumetynas
- Tvartas
- Ūkinis pastatas
- Grūdų sandėlis
- Kluonas
- Gyvenamasis namas
- Kalvė
- Spirito rezervuaras
- Spirito varykla
Kadaise Radvilų giminei priklausęs turtas šiandien nugyventas, mažoji architektūra sunykusi. Tačiau besidomintieji ir dabar gali iš arčiau pažvelgti į ne vieną šimtmetį skaičiuojančius pastatus, parką, nykstančius tvenkinius.
Vietinių žmonių teigimu, šalia esančio tvenkinio dugnas grįstas akmenimis, tačiau vanduo uždumblėjęs ir nešvarus.
Vyžuonos garsios ne tik dvarais. Miestelio centre išlikęs mūrinis namas, kuriame gyveno žymus šio krašto knygnešys Antanas Radzevičius.
Aplankyti verta vieną kilometrą nuo Vyžuonų nutolusią aukštoką ilgą kalvą, vietinių vadinamą Kartuvių kalnu. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms, trys jaunuoliai vyžuoniškiai nutarė pagerbti tėvynės ir jos karžygio atminimą. Po kelerių metų vargo 1931-aisiais paminklas buvo baigtas statyti.
Nors didžiąją jo dalį užima pelkės, čia galima grožėtis išpuoselėtais miškais - juodalksnynais ir pušynais. Vyžuonų botaniniame draustinyje aptikta net 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, trys grybų ir penkios gyvūnų rūšys.
| Objektas | Aprašymas |
|---|---|
| Kumetynas | Išlikęs pastatas, primenantis dvaro darbininkų gyvenimo sąlygas. |
| Tvartas | Pastatas, skirtas gyvuliams laikyti. |
| Ūkinis pastatas | Įvairios paskirties pastatas, skirtas ūkio reikmėms. |
| Grūdų sandėlis | Pastatas, skirtas grūdams laikyti. |
| Kluonas | Pastatas, skirtas javams kulti. |
| Gyvenamasis namas | Pastatas, skirtas dvaro valdytojams ir tarnautojams gyventi. |
| Kalvė | Pastatas, skirtas metalo apdirbimui. |
| Spirito rezervuaras | Talpykla, skirta spiritui laikyti. |
| Spirito varykla | Pastatas, skirtas spiritui gaminti. |
Vyžuonų dvaro sodybos istorija - tai ne tik didikų ir kunigaikščių gyvenimo kronika, bet ir svarbus Lietuvos istorijos bei kultūros paveldo elementas, liudijantis apie šio krašto praeitį ir tradicijas.
