Nekilnojamojo Turto Kainos ir Euro Įvedimas Lietuvos Provincijoje

Lietuvoje nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas ilgai buvo atidėliojamas - tiek dėl socialinių, tiek dėl politinių priežasčių. Ši tema yra jautri, nes bandant sukurti naują mokestinį modelį buvo atlikta daug skaičiavimų, tačiau dažniausiai vidutinė įmoka už standartinį būstą mieste būtų apie 50-100 eurų per metus, o provincijoje - 10-50 eurų. Tai tikrai nėra didelės sumos.

Šiuo metu įstatymas svarstomas Seime, o naujausias kompromisas yra neapmokestinti pirmojo būsto - tai turėtų sumažinti įtampą. Tačiau niekas negarantuoja, kad šis sprendimas išliks iki pat galutinio įstatymo priėmimo. Vyriausybė gali bandyti daryti spaudimą, kelti ultimatumus ar reikalauti bent simbolinio pirmojo būsto apmokestinimo, kad gautume RRF lėšas.

Kalbant apie mokesčius, tiek gyvenantieji Laurų kvartale, tiek kitur moka žemės mokestį. Tačiau esminė problema - būsto mokestis kartojasi. Mokame žemės mokestį už sklypą, mokame gyventojų pajamų mokestį nuo savo pajamų, o dabar būtų taikomas dar ir būsto mokestis, kuris vėl tenka tiems patiems žmonėms. Taigi, už tą patį mokame kelis kartus.

Suprantu poziciją, kad prabangus turtas turėtų būti apmokestinamas. Tačiau manau, kad tiems, kurie turi prabangų turtą - prabangius automobilius, lėktuvus ir panašiai - valstybė galėtų rasti švelnesnių apmokestinimo būdų. Juk jei žmogui gyvenime labai sekėsi, tai nereiškia, kad po 20 ar 30 metų jam seksis taip pat. Jis gali susirgti, jo finansinė padėtis gali pasikeisti. Tarkime, mano kaimynė - pagyvenusi moteris, našlė. Ji gyvena dideliame name, tačiau dėl savo gyvenimo aplinkybių negali jo lengvai išlaikyti. Ar teisinga ją bausti mokesčiu už tai, kad ji tiesiog gyvena šiame būste?

„Turto mokesčiai yra laikomi tokiais, kurie daro mažiausią neigiamą poveikį ekonomikai. Išnaudodami šiuos mokesčius, įskaitant gyvenamojo būsto apmokestinimą, galėtume finansuoti kritiškai svarbius valstybės poreikius, tokius kaip gynyba, geresnė sveikatos apsauga ar kelių infrastruktūra.

Taip pat prie šio mokesčio yra pririštas vienas iš trijų RRF rodiklių, susijusių su mokestiniais pakeitimais. Lietuviai, būdami gana verslūs, čia turi galimybę, sumokėdami palyginti nedaug, gauti pakankamai daug naudos. Tai yra geras argumentas, kodėl šis mokestis turėtų būti įvestas. Kalbant apie mažiausią galimą RRF lėšų sumą - 20 mln. eurų, ji būtų prarasta, jei neįvestume mokesčio pirmajam būstui.

Kaip jau žinome, turint mokestinius pakeitimus, galima turėti tam tikras kortas, kurias galima naudoti derybose su Europos Komisija. Šiuo metu tokių kortų nėra, todėl derybos tampa sudėtingesnės. Negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek Europos šalių neturi tokio mokesčio, dauguma jų taiko šį mokestį, kartu numatydamos tam tikras lengvatas pirmajam būstui.

Mes taip pat svarstėme galimybę numatyti lengvatą, kuri apsaugotų tiek pigesnio, tiek brangesnio būsto savininkus ir palengvintų jų mokestinę naštą. Nuo pat pradžių, svarstant šio mokesčio pakeitimus, buvo aišku, kad jis turėtų būti grįstas apsaugos ir teisingumo principais. Dabar viskas yra Seimo rankose. Svarbiausia užduotis - suderinti šiuos du elementus ir užtikrinti, kad nebūtų persistengta vienoje srityje, o kita nebūtų pamiršta.

„Mano pagrindinis klausimas - kodėl pinigai, kurie galėtų būti sutaupyti viešuosiuose pirkimuose, nėra panaudojami? Jei visus viešuosius finansus peržiūrėtume, tikrai rastume milijardą, kuriuos būtų galima skirti pensininkams, kariuomenei ir kitiems svarbiems sektoriams.

Lietuva pastaraisiais metais susiduria su biudžeto deficito didėjimu - 2023 m. jis buvo 0,7 proc., 2024 m. - 1,3 proc., o 2025 m. - jau 3 proc. Be to, didėja gynybos finansavimo poreikis - nuo 3 iki 5 proc. Taip pat Lietuva, būdama ES valstybė, laikosi kairiosios politikos principų, kuriuose valstybė užtikrina švietimą, sveikatos apsaugą ir saugumą iš savo biudžeto. Visa tai reikalauja papildomo finansavimo.

Viešojo sektoriaus efektyvumas yra svarbus, bet daugelis valstybės išlaidų yra skirtos mokytojų, gydytojų, policininkų ir kariškių atlyginimams bei pensijų išmokoms. Tai yra būtinos išlaidos, kurios negali būti mažinamos, o priešingai - jos turi augti. Bandoma judėti ta kryptimi, tačiau tai nėra lengva. Taip pat yra ir BVP atotrūkis, kurį siekiama mažinti, tačiau tai taip pat sudėtingas procesas. Visos priemonės yra naudojamos, nes finansinė situacija šiuo metu nėra lengva.

Iš tiesų, nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas optimizmas. Jei praėjusieji ir užpraėjusieji metai buvo stagnacijos laikotarpiai, tai šie metai ypač aktyvūs, ypač būsto rinkoje. Kalbant apie naujos statybos butus, jų skaičiai yra rekordiniai, jei vertintume kitų metų mėnesius. Jei kalbėtume apie pokyčius rinkoje, turbūt pagrindinė priežastis, kodėl ji suaktyvėjo po vangios būsto paklausos laikotarpio, yra mažėjančios palūkanų normos.

Dėl to nemažai žmonių nusprendė, kad dabar yra tinkamas metas įsigyti būstą ir kad nėra prasmės laukti. Tai atsispindi ir sandorių skaičiuje.

Valdžiai sudėtinga priimti sprendimus, kurie tiktų visiems - tai reiškia, kad surinkti mokesčius ir užtikrinti, jog sistema būtų teisinga, yra didelis iššūkis. Nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimas remiasi Registrų centro masinio vertinimo rezultatais. Šis masinis vertinimas gana tiksliai atspindi realią rinkos situaciją, bent jau pagrindines tendencijas.

Šiuo metu žmonės, kurie jau moka mokestį, jį skaičiuoja pagal 2021 m. nustatytas vertes. Jei mokesčių reforma įsigaliotų, arba net jei ji nebūtų priimta, 2026 m. būtų perskaičiuotos naujos mokesčių vertės. Jos gali būti nuo 50 iki 80 proc. didesnės nei 2021 m. nustatytos vertės. Tai logiška, nes jei lygintume nekilnojamojo turto rinkos dinamiką, nuo 2021 m. kainos išaugo maždaug 50-60 proc. Be to, nekilnojamojo turto vertinimo modeliai tapo tikslesni.

Registrų centras naudoja masinį vertinimo metodą, kuris, nors ir naudingas, ne visada atspindi kiekvieno unikalaus objekto realią vertę. Tačiau, kadangi skaičiavimo algoritmai tobulėja ir duomenų analizė gerėja, galima tikėtis, kad ateityje Registrų centras pateiks dar tikslesnes nekilnojamojo turto vertes. Šiuo metu galima pastebėti, kad Registrų centro nustatytos vertės 2025 m. yra šiek tiek konservatyvesnės nei reali rinkos situacija. Tai reiškia, kad skirtumas tarp realios pardavimo kainos ir Registrų centro vertės siekia 10-20 proc. Tai geras ženklas, rodantis, kad Registrų centras per daug nepervertina turto.

Šiandien tikrai unikali diena. Paradoksalu, tačiau susirinko žmonės, kurie patys greičiausiai nebus įpareigoti mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau jie atėjo palaikyti tų, kurie gyvena Laurų kvartale. Ši situacija parodo, kaip manipuliuojama žmonių nežinojimu. Ne vieną akciją teko organizuoti ir žinau, kiek tai kainuoja ir kaip tai vyksta. Kai žmogus aukoja savo lėšas ir, kaip suprantu, nėra itin draugiškas su mokesčiais, tai kelia klausimą, kodėl jis staiga nusprendė ginti vargingesnius. Tai atrodo gana neįprastai.

Tikėtina, kad ši situacija tęsis iki tol, kol bus pateiktos deklaracijos, nes tada bus aiškiau, kas iš tikrųjų vyksta. Tačiau Seime turbūt nebus didelio noro gilintis į tai, nes artėja rinkimai, o kandidatų sąrašus dažniausiai sudaro partijos, ne pavieniai žmonės. Tokie individualūs altruistai praktiškai neturi galimybių, nes jiems trūksta finansinių resursų. Tai kelia klausimą, kodėl žmonėms nėra paaiškinama situacija normaliai, kodėl nesudaromos paprastos prognozuojamos lentelės ir jos neišdalinamos, kad kiekvienas suprastų, kaip indeksuojamas turtas ir kokios bus pasekmės.

Praėjusį mėnesį Seime jau buvo pateikta pataisa dėl nekilnojamojo turto apmokestinimo, pagal kurią pirmojo būsto riba turėjo būti padidinta iki 300 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad nebūtų reikėję mitingų ir viskas būtų išspręsta be protestų. Negaliu suprasti, kodėl Seimas šios pataisos nepatvirtino. Viceministras aiškina, kad šis mokestis finansuos sveikatos apsaugą ir infrastruktūrą, tačiau reikia priminti, kad privalomas socialinio draudimo mokestis buvo įvestas su tuo pačiu argumentu, jog tai pagerins medicinos paslaugas. Tačiau šiandien situacija medicinos srityje nėra geresnė. Panašiai nutiko ir su kelių infrastruktūros finansavimu - nors buvo surinkti milijardai, kelių būklė išliko prasta.

Tai rodo, kad priemonės, kurios turėjo gerinti situaciją, neretai tampa būdu tiesiog surinkti daugiau lėšų be realios naudos visuomenei. Taip pat valdžia turėtų peržiūrėti savo išlaidas ir racionalizuoti biudžetą, nes dabar net 5 proc. biudžeto išlaidų nėra aiškiai pagrįsti. Būtų logiška pradėti taupyti nuo pačios valdžios aparato. Seimas turėjo galimybę šią problemą spręsti, bet to nepadarė, o dabar visuomenė yra susiskaldžiusi - kiekvienas stebi kaimynų finansinę situaciją ir lygina, kas turi daugiau. Lietuviškas pavydas šioje diskusijoje taip pat vaidina didelę rolę, tačiau tokio mąstymo reikėtų atsisakyti.

Filosofiškai žvelgiant, nėra vienareikšmiškai teisingų mokesčių - kiekvienas mokestis gali atrodyti neteisingas. Paimkime PVM - kuo jis teisingas? Kodėl, nuėjęs į parduotuvę, turiu mokėti ne tik už pieną, bet ir dar tam tikrą procentą papildomai valstybei? Šie pinigai nenukeliauja nei prekybininkui, nei gamintojui, nei pieno vežėjui - jie tiesiog patenka į valstybės biudžetą. Kodėl? Visi mokesčiai yra nelabai teisingi.

Kol kas nelabai matomas aiškesnis sprendimas. Laikas spaudžia, reikėtų iki liepos 1 d. priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Tiesa, procedūriškai galima būtų atidėti svarstymą iki biudžeto tvirtinimo rudenį arba netgi nukelti reformą iki 2027 m. Tačiau delsti nereikėtų, ypač turint omenyje europinius pinigus, apie kuriuos nuolat kalbama, kad, neįgyvendinus šios reformos, galime prarasti kelis šimtus milijonų.

Jei būtų priimtas ne nulinis variantas, kuriame už pirmąjį būstą nebūtų taikomas mokestis, tai būtų žingsnis atgal ir nesubalansuotų visos sistemos. Pirmojo būsto išėmimas iš apmokestinimo buvo motyvuotas socialinės įtampos mažinimu - tai buvo vienas iš pagrindinių faktorių.

Seime vis dar egzistuoja įvairūs būdai, kaip spręsti šį klausimą taip, kaip to norėtų finansų ministras, premjeras ar biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Procedūrinės galimybės leidžia sustabdyti svarstymą, pradėti jį iš naujo, peržiūrėti pasiūlymus ir daryti spaudimą Seimo nariams, kad jie pritartų kitokiam variantui nei dabar siūlomas.

Iš kur valdantieji ketina paimti lėšų gynybai? Kaip ir su mokesčių reforma, šiuo metu sprendimas yra skolintis, o vėliau grąžinti paskolas iš padidintų biudžeto pajamų. Daugybę kartų buvo akcentuota, kad dabartinėmis sąlygomis nėra galimybių taip greitai padidinti biudžeto pajamų, kad būtų galima iš karto padengti visus gynybos poreikius.

Pirma, teks skolintis - tai leidžia naujos Europos taisyklės. Be to, atsiras europiniai fondai, kurie paskolų ir subsidijų forma suteiks dalį finansavimo gynybai.

Nekilnojamojo turto rinka ilgą laiką gyveno bendrosios valiutos įvedimo lūkesčiais. Žinia, kad euro įvedimas atidedamas, tikrai nebus džiugi naujiena šiai rinkos dalyvių grupei. Manau, kad gresia kainų stabilizacija ir galbūt nedidelis jų kritimas senos statybos būsto sektoriuje.

Lietuva prašymą įsivesti eurą galės pateikti kasmet, tačiau jei infliacija liks pastebimai aukštesnė nei numatyta Mastrichto kriterijais, nebus prasmės tai daryti. Visgi akivaizdu, kad ateityje įvesti eurą bus sunkiau.

Prognozė - šiemet jie gali brangti antra tiek. Departamento vadovas patikino, kad šiemet, palyginti su 2006 metais, sumažėjo investuotojų į nekilnojamąjį turtą. Tyrimo, atlikto rinkos tyrimo bendrovės „Spinter tyrimai“, duomenimis, jų sumažėjo 12 procentų.

„68 procentai visų apklaustųjų pareiškė, jog, turėdami laisvų lėšų, investuotų būtent į nekilnojamąjį turtą. Pernai tą tvirtino 80 procentų respondentų“, - paaiškino pašnekovas. Nors, pasak M.Šimkaus, sparčiai populiarėja kitos investavimo rūšys - akcijos bei obligacijos, - tačiau investavimas į nekilnojamąjį turtą tebėra populiariausias. „Drįstu teigti, jog pastaroji investicija yra viena saugiausių arba netgi pati saugiausia“, - pridūrė Nekilnojamojo turto bendrovės atstovas.

„Panevėžio balso“ korepondentė pasidomėjo, kokios butų kainos provincijoje, tarkim, Pasvalyje. Pasirodo, kad šiame rajono centre ne tik nebestatoma naujų daugiabučių namų, bet ir senų butų paklausa šiemet tapo lygi beveik nuliui, nors jie ir atpigo.

Pagrindinės priežastys - miglota perspektyva, darbo vietų stygius, parduodami sovietmečiu statyti butai. Tiesa, kai kuriuos dar suvilioja faktas, jog šis rajono centras yra prie tarptautinės magistralės „Via Baltica“.

Linksniuojamas euro įvedimas ir nuo liepos apribojamas atsiskaitymas grynaisiais pinigais į būsto paiešką atgena dalį pirkėjų. Anot jo, šie mitai nieko verti, nes įsigyjant palyginti didelės vertės turtą vis tiek reikia nurodyti, iš kur gauti pinigai, kitaip į šį klausimą reikės atsakyti mokesčių inspektoriams. O litas į eurus bus keičiamas vienu kursu, todėl, kaip nebrangs maisto produktai, taip nebrangs ir butai.

NT paslaugų bendrovės "Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis svarstė, kad dalį sandorius pastaruoju metu sudariusių pirkėjų įsigyti NT paskatino baimė dėl euro įvedimo ir su juo susijusios problemos, pavyzdžiui, keičiant valiutą, jei pinigus sutaupė nelegaliai.

S.Vagonis svarstė, jog galima daryti prielaidą, kad pirkėjai, vengiantys trukdžių, kuriuos esą sukels valiutos keitimas, taip pat turėdami omenyje nuo 2014-ųjų liepos įvedamą apribojimą atsiskaitymams, siekiantiems daugiau kaip 10 tūkst. litų, dairosi būsto geriau dabar nei jį įsigytų 2014 m.

Kad butus žmonės perka siekdami investuoti, o ne bijodami euro, pritarė ir domoplius.lt projekto vadovas Evaldas Narbuntovičius. "Bankai neleidžia uždirbti iš indėlių, todėl NT neretam gyventojui yra stabiliausia investicija. Burbulas kol kas nesipučia, bet matyti, kad žmonės linkę pinigus nukreipti būtent į būstą.

E.Narbuntovičius paneigė, kad būsto kainos dėl euro ar augančios paklausos gali smarkiai pakilti. Nors pavieniai pardavėjai skelbimuose bando didinti butų kainas kad ir 30 proc., tokios pastangos nueina veltui: šių objektų skelbimai "užsibūna", kol galiausiai jiems padaroma nuolaida.

"Ober-Haus" skaičiavimais, 2013-aisiais butų kaina Lietuvoje vidutiniškai augo 1,1 proc., Vilniuje - beveik 3 proc., todėl būsto kainos augimą 10-15 proc. "Rinka skaidri, o kainų lygis išlieka stabilus, todėl tikėtis, kad pirkėjas sumokės brangiau, sudėtinga.

Jei vyks mažas pirkimo bumas, nesusijęs su euro įvedimu, bet su rinkos atsigavimu ir gyventojų pasirinkimu investuoti į NT, tai paklausesnis turtas gali brangti ir daugiau nei 5 proc. Tačiau vargu ar galima tikėtis, kad vidutinis augimas viršys šią ribą, - prognozavo S.Vagonis. - Paaiškinama ir natūralu, kad 7 proc. brango būstas, kurio kaina neviršija 250 tūkst. M.Kulbokas taip pat skaičiavo, kad praėjusiais metais de facto butų kainos jau pakilo maždaug 5-7 proc.

tags: #nekilnojamas #turtas #ivedus #eura #provincijoje