Butų privatizavimas Lietuvoje buvo sudėtingas ir prieštaringai vertinamas procesas, kurio metu valstybinis turtas perėjo į privačias rankas. Šį procesą lydėjo įvairūs tyrimai, kurių tikslas - išsiaiškinti galimus pažeidimus ir korupcijos atvejus. Vienas tokių tyrimų buvo susijęs su koncerno EBSW (Ekonominės bankų sąjungos holdingas) ir tuometinių valdžios pareigūnų ryšiais.
Lietuvos regionų žemėlapis
Seimo komisijos tyrimai
Ar mūsų Seimas yra pajėgus objektyviai ištirti ūkines bylas? Ar pavyks neseniai sudarytai laikinajai Seimo komisijai nešališkai ir nuodugniai išsiaiškinti koncerno EBSW ir tuometinių valdžios pareigūnų ryšius? Šiuos klausimus Lietuvos radijo laidoje “Tarp Rytų ir Vakarų” Dariaus Kuolio kalbinami gvildeno Seimo laikinosios komisijos pirmininkas, socialdemokratas Artūras Plokšto, komisijos narys, liberalcentristas Kęstutis Glaveckas ir “Valstiečių laikraščio” žurnalistė, politikos apžvalgininkė Lina Pečeliūnienė.
Komisijos sudarymui pritarė pats socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Brazauskas. Seimo priimtame nutarime yra surašyti konkretūs klausimai: pagrindinis tikslas yra ištirti, kokie politikai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie to, kaip koncernas EBSW vystėsi. Šį klausimą galima ištirti, bet pirma reikia išsiaiškinti, kas buvo EBSW.
K. Glavecko nuomone, nesvarbu, buvo EBSW juridinis asmuo ar nebuvo. Svarbu, kad žmonės patyrė skriaudą: jie neteko indėlių, patikėję savo pinigus įvairioms finansinėms kompanijoms. Didelė žala padaryta ir mūsų ūkiui: 200 įmonių buvo privatizuotos, o vėliau daugelis jų buvo užstatytos, paimtos paskolos iš bankų, pinigai buvo pavogti, išplauti.
Tačiau komisija dabar tik pradeda savo darbą, neaišku, ar nauja ateisianti politinė valdžia tirs toliau šį klausimą. 1996 m. į valdžią atėję konservatoriai galėjo tirti LDDP veiklą, bet jos netyrė.
Privatizavimo objektų rengimas ir monopolijų skaidymas
7 straipsnis nurodo, kad privatizavimo objektas yra įmonė, įstaiga, pastatas ar kitas valstybinis turtas, įtrauktas į privatizavimo programas.
Objektus privatizavimui privalo parengti įmonių, įstaigų administracijos, steigėjai ar kiti valstybinės valdžios ir valdymo organai, kurių reguliavimo sferoje yra privatizavimo objektas.
Monopolizuotos gamybos (paslaugų teikimo) įmonė, kurios tiekiamos Respublikos arba miesto (rajono) rinkai profilinės prekės (paslaugos) sudaro daugiau kaip 50 procentų šios rinkos prekių (paslaugų) apimties, privatizuojant turi būti (jei techniškai įmanoma) suskaidyta į atskirus privatizavimo objektus.
Įmonės (įstaigos), kuri neįtraukta į privatizavimo programas, valdyba, stebėtojų taryba ar darbuotojų visuotinis susirinkimas (konferencija) turi teisę pasiūlyti atitinkamai privatizavimo komisijai šią įmonę (įstaigą) privatizuoti.
Infliacijos lygis Lietuvoje
Politinis kontekstas ir žiniasklaidos vaidmuo
Per prezidento institucijos krizę politikai kalbėjo apie būtinybę apsivalyti. Gal būtent apsivalymo prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus dabar ir siekia socialdemokratai, sudarę šitokią komisiją? Gal jos pirmininkas ir nariai galėtų rodyti daugiau entuziazmo, pilietinio aktyvumo ir jų darbas sulauktų teigiamo visuomenės įvertinimo.
Atrodo, kad komisijai padėti yra nuoširdžiai pasiryžusi ir žiniasklaida. Štai gegužės 8 dienos “Lietuvos ryto” žurnalistinis tyrimas atskleidžia daug šios istorijos dalykų, pateikia konkrečių faktų ir liudininkų parodymų. Čia sakoma, kad koncernas EBSW sukaupė kapitalą iš nelegalių, neoficialių valstybės nekilnojamojo turto aukcionų Kaune: tuos aukcionus padėjo organizuoti Kauno banditai, o informacija buvo perkama iš Ekonomikos ministerijos pareigūnų, su jais buvo tariamasi ir dėl valstybės turto nuvertinimo.
Minimi ir konkretūs koncerno globėjai: tuometinio prezidento patarėjas Vladimiras Beriozovas, Ekonomikos ministerijos Privatizavimo departamento direktorius Antanas Kaminskas, dabartinis Vyriausybės kancleris. Su valdžios pagalba privatizuota per šimtas įmonių, jų turtas užstatytas, paimtos didžiulės paskolos su valstybės garantija. Po kiek laiko įmonės žlugo, paskolos dingo.
A. Plokšto nesutiko, kad komisija nenori dirbti, ir žadėjo, jog ji dirbs maksimaliai intensyviai. Kitas dalykas, kad komisija gali fiziškai nespėti ištirti finansinių bylų. Komisijos laukia nemažos darbo apimtys: reikia peržiūrėti Seimo darbą per minėtą laikotarpį, priimtas ir atmestas įstatymų pataisas ir pan.
L. Pečeliūnienės nuomone, labai gerai, kad Seimas nori apsivalyti ir tirti senus procesus, bet ji įsitikinusi, jog premjeras A. Brazauskas pritarė komisijos sudarymui tik dėl to, kad žinojo, jog jo ryšiai su EBSW nebus įrodyti.
K. Glaveckas sakė, kad į šį klausimą lengva atsakyti - buvo tiesioginis interesas. Neindeksuojant turto, buvo galima tikėtis, kad jis bus parduotas už gerokai didesnę nei nustatyta kainą, o perviršis bus pasidalytas. Bet, be politinio, esminis klausimas yra skriaudos įvertinimas ir bandymas per prokuratūrą bei kitas institucijas priversti grąžinti nors dalį išgrobstyto turto indėlininkams.
Nuostolių įvertinimas ir tyrimo perspektyvos
Ar komisija gali išsikelti ambicingą uždavinį - iki galo ištirti, kiek nuostolių dėl EBSW ir valdžios pareigūnų ryšių patyrė Lietuvos valstybė ir piliečiai? A. Plokšto manymu, toks tikslas būtų sveikintinas, bet tam prireiktų ne vienų metų.
Komisija ketina šnekėtis su generaliniu prokuroru, generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu, generaliniu policijos komisaru, kuriam pavyko sulaikyti Petriką.
K. Glaveckas pabrėžė, kad bankrutavusios įmonės buvo gelbėjamos valstybės pinigais: buvo imamos didžiulės paskolos neva įmonėms gelbėti, o paskui tie pinigai būdavo pavagiami.
A. Plokšto priminė, kad Seimo nariai - tautos atstovai. Nors V. Uspaskichas ir nėra pats geriausias politikas, bet jis yra išrinktas tautos. O politikai negali objektyviai išspręsti ūkinių bylų, nes politikai visada liks politikais.
K. Glaveckas pažymėjo, kad ir prokuratūroje esama savų interesų. Tapo naudinga ilgai tirti bylas. Komisija gali paspartinti prokuratūros darbą.
A. Plokšto sutiko, kad be Petriko parodymų komisijos tyrimas nebus visavertis, ir patikino, kad komisija tikrai kreipsis dėl Petriko į V. Grigaravičių.
K. Glaveckas priminė, kad baigęs tirti “Mažeikių bylą” Seimas parengė nutarimą, kurio 2-ame punkte parašyta, jog komisija ir atitinkamai Vyriausybė turi kreiptis į JAV vyriausybę, kad ji patrauktų atsakomybėn buvusį JAV ambasadorių Lietuvoje ir kitus JAV pareigūnus.
K. Glaveckas sutiko, kad tirtinų bylų yra ir daugiau. Iki šiol yra neaiškios prokuratūros tirtos V. Uspaskicho verslo bylos. Niekas negali paneigti, kad buvo padaryti nusikaltimai.
Nuomonės formuotoją šokiravo dukros klasiokės: Jos save pateikia kaip sekso prekę | TĖVAI PAPRASTAI
tags: #butu #privatizavimo #valstybine #komisija