Nuosavo namo šildymo būdai: efektyvūs sprendimai ir patarimai

Namo šildymas - viena pagrindinių temų tarp bet kokio tipo namų gyventojų, artėjant šaltajam metų sezonui. Ne paslaptis, kad Lietuvoje žiemos paprastai būna itin šaltos ir drėgnos, todėl yra būtina pasirūpinti namo šildymo sistemos schema. Daugiabučių gyventojams per daug rūpintis nereikia, kadangi pas juos yra centrinio šildymo sistema, na o didžiausias rūpestis gula ant nuosavų namų gyventojų pečių. Tačiau gera žinia yra ta, kad net ir daugiabučių gyventojai gali pasirinkti visiškai kitokius šildymo būdus.

Nuosavo namo šildymas gali tapti galvos skausmu. Jeigu namas nėra naujos statybos, šildymo sprendimai ne visada yra efektyvūs ir net daugybė sudegintų malkų ar dujų nepadės pakelti temperatūros iki tokios, kuri leis komfortiškai būti namuose. Kada kalbame apie šildymą, svarbiau yra ne galia, o šildymo efektyvumas. Jeigu užtikrinamos geros ir lengvos sąlygos šildytuvams dirbti ir šilumai pasklisti po namus, nereikės didžiulių išlaidų, tačiau ne visi žino kaip tą pasiekti.

Didžiausia problema senos statybos namuose bei būstuose, kurių nepavyksta įšildyti yra nesandarumas bei plyšiai ir kiti konstrukciniai trūkumai (pvz., izoliacijos stoka), kurie leidžia šilumai išeiti iš namo. Dėl to temperatūros žiemą niekaip nepavyks pakelti aukščiau aštuoniolikos ar devyniolikos laipsnių. Pirminis šios problemos sprendimo būdas yra rasti plyšius, per kuriuos šiluma išeina ir imti jų užkamšymo. Vieta, per kur iš patalpų pasišalina tikrai daug šilumos yra langai. Mediniai rėmai galbūt ir laikomi „sveikesniais“, tačiau jų sandarumas, laikui bėgant, pasidaro gerokai prastesnis, lyginant su plastiko langais.

Daugelis lietuvių dar nuo seno yra įpratę namus šildyti, kūrendami malkas. Tačiau šis metodas neatitinka šiuolaikinės namo šildymo sistemos. Namo šildymo sistemos schema gali būti ir visiškai paprasta ir ekologiška, jeigu pagalvosime ir apie saulės kolektorius.

Šildymo būdų apžvalga

Svarstant, koks šilumos šaltinis atneš mažiausias sąskaitas, reikėtų nepamiršti apsiskaičiuoti ir kiek gi kainuos jo įrengimas. Taip pat būtina pagalvoti apie draugišką aspektą aplinkai. Priklausomai nuo to, kokią kuro rūšį pasirinksite, gali tekti labai skirtingai mokėti už šildymą.

Gamtinės dujos

Įvertinus visas esamas alternatyvas, tikėtina, kad šiandien vienas patraukliausių pasirinkimų būtų gamtinės dujos ar dujų katilas. Tai būtų pigiausias būdas šildyti namus, žinoma, jei jūsų gyvenamojoje vietoje yra ši šildymo galimybė. Tačiau esant dabartinei dujų kainai šis būdas gana brangus, nors, nepaisant to, ilgalaikėje perspektyvoje šildymas gamtinėmis dujomis išlieka vienu pigiausių šildymo būdų. Tiesa, šildymas deginant gamtines dujas kol kas įmanomas tik ten, kur atvestas dujotiekis ir kur yra galimybė prie jo prisijungti.

Nors jau atsiranda technologijų, leidžiančių sumontuoti suskystintųjų naftos dujų sistemas prie individualių namų ir šildymui bei karštam vandeniui ruošti naudoti dujinius katilus. Tai - nepriklausomos dujų tiekimo sistemos, kuriose dujos tiekiamos iš balionų, dedamų į spintą, sumontuojamą šalia namo. Dujos iš šių balionų tiekiamos tiek į katilą, tiek į dujinę viryklę. Pati tokio šildymo dujų spinta sumontuojama šalia namo, o ne jo viduje, tad, net ir atsiradus dujų nuotėkiui, į namą jos nepaklius. Tačiau specialus jutiklis dujų nuotėkį pajus ir automatiškai sustabdys dujų tiekimo sistemos veikimą. Investicijos į tokią dujinio šildymo sistemą būtų panašios kaip ir į bet kurią kitą šildymo sistemą, atsižvelgiant į namo dydį bei pageidaujamus šildymo įrenginius.

Elektra

Bene patogiausias, tačiau ir brangiausias šildymo būdas yra šildymas elektra. Elektros energija gali būti naudojama daugybei šildymo įrenginių - elektriniams radiatoriams, įvairių tipų šildytuvams, šilumos siurbliams, infraraudonųjų spindulių ir joniniams šildytuvams ir t. t. Tiesa, yra viena šalis, kurioje šildymas elektra, - vyraujantis būdas. Tai Norvegija, kurioje dėl kalnuoto šalies reljefo sudėtinga atvesti centralizuotą šilumos tiekimą ar dujų tinklus (nepaisant to, šie energijos tiekimo būdai ten taip pat jau skinasi kelią ir populiarėja).

Kietasis kuras (malkos, granulės)

Pats pigiausias ir dėl to bene populiariausias šildymo būdas (ypač šildant individualius namus) yra šildymas malkomis - jis kainuoja tiek, kiek kainuoja malkos (puiku, jei turima nuosavo miško…), plius jų paruošimas, atvežimas, sandėliavimas ir kūrenimo darbas. Šis šildymo būdas yra geras ir priimtinas vietovėse, kur nėra didelio gyventojų tankumo, t. y. kaimo vietovėse ar nedidelėse gyvenvietėse, kuriosenėra galimybiųšilumątiekti centralizuotai aratvesti dujų vamzdynus. Vis dėlto šis būdas netinkamas miesto teritorijoje dėl taršos.

Modernėjant technologijoms, modernėja net ir šildymas malkomis. Kietojo kuro katilą galima prijungti ir prie grindinio šildymo sistemos, ir panaudoti karštam vandeniui ruošti, ir įrengti akumuliacines talpas ar sumontuoti katalizatorius teršalams filtruoti. Tačiau tuomet toks šildymas malkomis pabrangsta.

Beveik toks pat patogus kaip dujinis šildymas yra šildymas granules deginančiais katilais. „Beveik“, nes granulėmis kūrenamą katilą dažniausiai užtenka prikrauti 1-2 kartus per savaitę; nes, įsirengus namuose granulinį katilą, būtina pagalvoti ir apie patalpą, kurioje granulės būtų sandėliuojamos; nes tenka kartkartėmisišvalyti ir pelenus. Techniniu aspektu granuliniuose katiluose degimas vyksta subalansuotai: kuro ir oro santykis nuolat palaikomas taip, kad kuras visiškai sudegtų. Taigi degimas šiuose katiluose optimalus, angliavandeniliai visiškai oksiduojami, o dūmai nesulyginamai švaresni už malkinių katilųišskiriamus. Eksploatacijos kainos aspektu granulinis katilas yra komfortiškesnis nei įprastas kietojo kuro katilas, tačiau jam reikia didesnių pradinių investicijų, o kuras yra brangesnis. Kuro kainos aspektu granulėmis kūrenami katilai artimesni dujomis kūrenamiems katilams.

Šilumos siurbliai

Kalbant apie šildymo alternatyvas, galima paminėti ir kietojo kuro katilus, šilumos siurblius (gruntiniai, oro, vandens), kurie veikia elektra. Šilumos siurblys - viena naujausių technologijų, šilumą paimanti iš grunto arba negilių gręžinių. Saulės įšildyta dirva sušildo vamzdį, kuriame cirkuliuoja neužšąlantis skystis (freonas), taip su gręžinio vandeniu į namą atkeliauja ir šilumos energija.

Šilumos siurbliai oras - oras yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Oras-oras šilumos siurbliai gali būti diegiami bet kokio ploto ar išplanavimo namuose. Šiai sistemai labai svarbi vidinių įrenginių sumontavimo vieta, kad oro srautai kuo efektyviau pasiskirstytų erdvėje. Tokius šilumos siurblius paprasta sumontuoti tiek naujos statybos, tiek senesniuose būstuose (individualiuose namuose ar butuose). Dėl ypač aukšto oras-oras šilumos siurblių efektyvumo, užtikrinamos mažos patalpų šildymosi sąnaudos.

Galima rinktis ir oras-vanduo šilumos siurblius, kurie yra skirti patalpoms šildyti (radiatoriais ar grindine šildymo sistema) ir buitiniam karšto vandens ruošimui,panaudojant lauko ore esančią energiją. Tai ekologiška ir aplinką tausojanti sistema, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius. Tinkamai parinktas šilumos siurblys gali veikti kaip vienintelis šilumos šaltinis. Dažniausiai šio tipo šilumos siurbliai diegiami naujos statybos būstuose, kuriuose nėra numatytas joks kitas šildymosi būdas. Be to, oras-vanduo šilumos siurblį nesudėtinga integruoti ir į jau esamą kietojo ar skystojo kuro, dujinę ar kitą šildymo sistemą.

Renkantis šilumos siurblį, aktualiausias kriterijus yra jo naudingumo koeficientas, vadinamasCOP (angl. Coefficient Of Performance). Jei COP yra 4, tai reiškia, kad elektros sąnaudų ir šilumos santykis yra 1:4.

Geoterminis šildymas

Sparčiai populiarėjant ekologijos temai, vis daugiau žmonių atsigręžia į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šildymo sprendimus ir vienas tokių yra geoterminis šildymas. Dėl turimų privalumų, apie šį šildymo sprendimą tikriausiai pagalvoja daugelis. Norintiems įsirengti geoterminį šildymą savo namuose gali kilti nemažai klausimų. Tačiau pirmiausia apžvelkime pačią geoterminio šildymo sąvoką. Specialistų teigimu, šis šildymo būdas suteikia galimybę apšildyti patalpas panaudojant saulės energiją, besikaupiančią žemėje.

Svarbiausia tai, jog ši energija yra atsinaujinanti, todėl nieko nekainuoja. Tačiau norint ją efektyviai panaudoti, tam būtinas specialus įrenginys, kuris yra vadinamas šilumos siurbliu. Toks šildymo sprendimas gerokai pranoksta kitas šildymo alternatyvas, nes pasižymi mažomis šildymo sąnaudomis. Nors pradiniai kaštai, reikalingi įsirengti tokią šildymo sistemą yra nemaži, tačiau tai yra ilgalaikė investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka.

Norint išgauti geoterminę energiją, reikia pasirūpinti reikiamo gylio grunto gręžiniu, energiją išgaunančiais specialiais mechanizmais, montavimui reikiama įranga. Labai svarbu akcentuoti, jog pagrindinis šios šildymo sistemos komponentas yra specialus šilumos siurblys. Jis leidžia panaudoti žemėje esančią energiją paversdamas ją šiluma, skirta šildyti patalpas bei vandenį. Žinoma, nereikėtų pamiršti, jog geoterminio šilumos siurblio veikimui yra reikalinga elektros energija. Tiesa, elektros sąnaudos nėra didelės, todėl galima džiaugtis ne tik šiltais ir jaukiais namais, bet ir mažesne sąskaita už šildymą.

Svarstantiems įsirengti geoterminį šildymą, verta susipažinti su įrangos veikimo procesu. Trumpai tariant, geoterminis šildymas yra grindžiamas šilumos mainų dėsniu. Minimaliomis elektros energijos sąnaudomis, žemėje besikaupianti saulės energija yra pakeliama iš žemės į reikiamas patalpas. Kitaip tariant, vyksta perdavimo procesas iš šiltos terpės į šaltą. Šiam procesui yra reikalingas temperatūrų skirtumas, todėl geoterminiame šilumos siurblyje yra freono, kuris kompresoriuje yra spaudžiamas, todėl pakyla jo temperatūra. Vykstant tolimesniems procesams įrenginyje, sušildytas freonas kompresoriaus pagalba yra toliau perduodamas į šildymo sistemą patalpose bei karšto vandens sistemą.

Suprantama, jog prieš įsirengiant geoterminio šildymo sistemą, gali kilti daug klausimų ar pasvarstymų dėl tokio šildymo būdo tinkamumo. Žinoma, kaip ir bet kuri kita technologija turi savų pliusų ir minusų. Pradėkime nuo geoterminio šildymo privalumų:

• Energijos efektyvumas. Skirtingai nei kitos šildymo sistemos, geoterminis šildymas naudoja žemėje esančia energiją, kuri yra nuolatos atsinaujinanti.
• Ilgalaikė ekonominė nauda. Daugelis vartotojų pastebi reikšmingą energijos sąnaudų sumažėjimą, kuris gali siekti net iki 70 proc.
• Ekologiškas šildymo būdas. Kadangi sistema naudoja žemės gelmių energiją - nenaudojamas iškastinis kuras, kurio išgavimo procese išskiriamas anglies dioksidas ir kitos kenksmingas medžiagos.
• Mažesnė priklausomybė išorinių veiksnių. Geoterminis šildymas, naudojantis žemėje esančią šilumą, užtikrina stabilias energijos sąnaudas ir sumažina riziką, susijusią su iškastinio kuro kainų šuoliais.
• Ilgaamžiškumas ir patikimumas. Tinkamai paruoštas projektas, pasirinkta kokybiška įranga ir profesionaliai atlikti sistemos montavimo bei paleidimo darbai užtikrina efektyvų geoterminės šildymo sistemos veikimą, kuri tarnauja ilgus metus.

Vis dėlto, nors geoterminis šildymas yra laikomas vienu efektyviausių ir ekologiškiausių šildymo būdų, jis taip pat turi trūkumų:

• Aukštos pradinės investicijos. Geoterminis šildymas kaina - gali tapti rimta kliūtimi tiems, kurių biudžetas yra ribotas. Didelius kaštus sudaro įrangos įsigijimas, gręžinio paruošimas, montavimo bei projektavimo darbai.
• Sudėtingas įrengimo procesas. Lyginant su kitomis šildymo sistemomis, geoterminės šildymo sistemos diegimas yra techniškai sudėtingas procesas, kuris reikalauja tam tikrų vietovės sąlygų, specifinių žinių bei patirties.
• Ilgesnis atsipirkimo laikotarpis. Geoterminių šildymo sistemų atsipirkimo laikotarpis yra ilgesnis palyginti su kitomis šildymo sistemomis. Nors ši sistema ilgainiui taupo energiją ir mažina sąskaitas, atsipirkimas gali užtrukti, priklausomai nuo pradinės investicijos dydžio, bei vartotojo šildymo poreikių. Tai gali būti nepalanku vartotojams, kurie ieško greitos finansinės grąžos.
• Galimi techninės priežiūros iššūkiai. Nors geoterminės šildymo sistemos paprastai reikalauja mažiau priežiūros nei kiti šildymo sprendimai, tam tikri komponentai vis tiek turi būti reguliariai tikrinami ir prižiūrimi.

Geoterminio šildymo schema

Taigi, prieš nusprendžiant įsirengti geoterminio šildymo sistemą, rekomenduojama atidžiai panagrinėti visus tokio sprendimo privalumus bei trūkumus, tokius kaip geoterminis šildymas kaina, jog galėtumėte priimti Jūsų atveju tinkamiausią sprendimą. Tikslią tokios šildymo sistemos kainą pasakyti sunku, nes jai įtakos turi įvairūs kriterijai. Vis dėlto, daugiausiai įtakos kainai turi pasirinkti šilumos siurblio bei lauko kolektoriaus tipai. Suprantama, jog daugelis nori sutaupyti, tačiau įsirenginėjant tokio tipo šildymo sistemą - šioje vietoje labai taupyti ir rinktis kuo pigesnius įrenginius specialistai nerekomenduoja.

Geoterminės šildymo sistemos įrengimo procesas apima keletą etapų, tokių kaip planavimas ir projektavimas, įrangos pasirinkimas, gręžinio įrengimas, sistemos montavimo, testavimo ir paleidimo darbai. Visas geoterminės šildymo sistemos įrengimo procesas gali užtrukti skirtingai, priklausomai nuo kelių veiksnių, kurie gali turėti įtakos projekto trukmei. Vieni tokių - projekto paruošimas, reikiamų leidimų gavimas, gręžinio įrengimas, meistrų užimtumas bei kt.

Verta atkreipti dėmesį, jog norint džiaugtis sklandžiu ir efektyviu geoterminės šildymo sistemos veikimu, būtina reguliari įrenginio priežiūra. Svarbu atlikti periodinius sistemos patikrinimo darbus, kurių metu tikrinamas sistemos veikimas bei sistemos komponentai. Tinkamai prižiūrint geoterminę sistemą, galima ne tik pailginti jos tarnavimo laiką, bet ir sumažinti eksploatacijos kaštus.

Alternatyvūs šildymo būdai

Dar vienas būdas patalpoms šildyti - infraraudonųjų spindulių šildymas. Įsirengti tokią šildymo sistemą gana pigu. Apie 90 % infraraudonųjų spindulių yra tolimojo diapazono, todėl jie sušildo ir objektus, patenkančius į jų veikimo plotą, įskaitant ir žmogaus kūną - patys daiktai tampa tarsi šildytuvai ir taip taupoma elektra.

Dar vienas neįprastas ir efektyvus šildymo būdas - šildomos grindjuostės: siauri ir ilgi elektriniai arba vandeniniai šildytuvai, tvirtinami sienų apačioje. Tokios namų šildymo sistemos pranašumas - šiluminis ekranas, sklindantis iš apačios per visą sieną, taip oras neatvėsta dėl sąlyčio su šaltomis sienomis, į patalpą nepatenka sienų ir langų skleidžiamas šaltis, sienos apsaugomos nuo drėgmės (neleidžiama susidaryti kondensatui) ir jos ima atspindėti šilumą į patalpą.

Efektyvumo didinimas ir APVA parama

Norint gyventi šiltai ir sutaupyti daugiau energijos reikėtų ne tik įrengti šiuolaikišką šildymo sistemą, bet ir pasirūpinti tinkamu namo šiltinimu ir sandarumu. Izoliacinės akmens vatos medžiagos ne tik efektyviai izoliuoja šilumą ir garsą, bet yra nedegios ir ilgaamžės.

APVA parama namo renovacijai suteikia galimybę kompensuoti investicijas į energinio efektyvumo didinimą, įskaitant langų keitimą, sienų, pamatų, grindų, stogo apšiltinimą, šildymo sistemos atnaujinimą ir kitas priemones. APVA parama individualaus namo renovacijai gali siekti iki 14 500 eurų vienam projektui, priklausomai nuo namo dydžio ir atliktų darbų. Svarbu žinoti, kad modernizavimo darbai turi būti atlikti iki 2026 metų pabaigos. Paraiškų teikimo reikalavimai lieka tokie patys kaip 2024 m., įskaitant energinio naudingumo klasės pagerinimą.

Prieš pradedant gyvenamojo namo renovaciją, būtina pasirūpinti keliais svarbiais dokumentais. Vienas jų - energinio naudingumo sertifikatas renovacijai, kuris parodo pastato esamą energinę klasę. Jeigu šių dokumentų neturite, rekomenduojame kuo greičiau kreiptis dėl jų parengimo. Jeigu dėl kokių nors priežasčių renovaciją pradedate anksčiau nei gavote sertifikatą ir pažymą, būtina fiksuoti visus darbus nuotraukomis - tiek prieš pradedant, tiek viso proceso metu.

Paruošti atnaujinto namo nuotraukas - būtina pridėti aiškias nuotraukas iš visų pusių, taip pat atnaujintų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doc. dr. Jurgita Černeckienė sako, kad alternatyvų A++ energinės klasės pastatų šildymo sistemoms nėra daug. Populiariausias sprendimas - šilumos siurblys (kai elektros energija yra perkama iš tinklų) arba kieto kuro katilas (kūrenant biokuru - malkomis, medienos granulėmis, briketais).

Mokslininkė sako nuolatinio gyvenimo ir ypač senos statybos būstams nerekomenduojanti rinktis šilumos siurblį principu oras-oras. Anot jos, labai svarbu keičiant šilumos šaltinį keisti ir šilumnešius: didinti radiatorius, išvedžioti grindinį šildymą, netgi apšilti namą, kad jis būtų kuo mažiau laidus šilumai.

Šiandien gyventojai jau aktyviau rūpinasi savo namų šildymo sistemų tvarumu. Kaip rodo „Seb“ banko atliktas tyrimas, net 95 proc. respondentų yra svarbu būsto ekonomiškumas ir energijos sąnaudos. 79 proc. apklaustųjų tvirtina, kad jiems rūpi būsto žalumas ir tvarumas, 59 proc. svarbiu aspektu renkantis būstą laiko žaliąsias technologijas, tokias kaip saulės, vėjo ar geoterminę energiją, bei aplinkai draugiškas statybines medžiagas.

Perkant tvarų būstą, siūlo geresnes paskolos sąlygas Banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė sako, kad rūpindamiesi būsto energiniu efektyvumu, tvariais ir aplinką puoselėjančiais sprendimais - tokiais kaip geoterminis šildymas, saulės, vėjo jėgainės, išmaniosios namų sistemos, aukščiausios energinės klasės buitinė technika ir pan., gyventojai prisideda prie aplinkosaugos, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, taupo energiją ir tuo pačiu - ir savo lėšas.

tags: #nuosavo #namo #sildymas