Teismų praktika dėl gyvenamojo namo statybos Lietuvoje

Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika Lietuvoje, susijusi su gyvenamųjų namų statybos klausimais. Aptariami neteisėtos statybos padariniai, rašytinių sutikimų svarba, teritorijų planavimo aspektai, statybos darbų kontrolė ir priežiūra, taip pat nuosavybės teisės klausimai.

Neteisėtos statybos padariniai

2024 m. sausio 11 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme byloje Nr. e3K-3-62-701/2024 pripažino, kad neteisėtos statybos padariniai šalintini Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) ir statytojo, kuris, kreipdamasis dėl statybos leidimo išdavimo, elgėsi nesąžiningai, lėšomis, atitinkamai 90 proc. ir 10 proc. dalimis. Teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad subjektas, atsakingas už neteisėtą Statybos leidimo išdavimą, yra būtent Administracija, kuriai tenka didžioji atsakomybės dalis.

Šiuo atveju Administracija nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl priėmė neteisėtą sprendimą išduoti Statybos leidimą, tiesiogiai nulėmusį neteisėtų statybų atsiradimą, ir kuriai tenka pareiga atlyginti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas. Žemesnių instancijų teismai pagrįstai nusprendė, kad projektuotojas nesuteikė atsakovui A. B. nei teisių, nei galimybių pradėti statybas ginčo Žemės sklype, o būtent Administracija turėjo patikrinti projektuotojo parengtus ir statytojo pateiktus dokumentus, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Rašytinis sutikimas vykdyti statybos darbus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje Nr. 3K-3-69-1075/2024 nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko sutikimas vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus traktuotinas kaip vienašalis sandoris, įpareigojantis jį sudariusį asmenį. Kitaip tariant, rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tų teisių, kurias rašytiniu sutikimu jis suteikė šio sutikimo adresatui, o šis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnio 3, 4 dalys).

Kasacinis teismas pabrėžė, kad ir aiškinant vienašalį sandorį tikrųjų jį sudariusio asmens ketinimų nustatymo principas nėra mažiau patikimas, nei kiti sutarčių aiškinimo metodai, nes ir aiškinant vienašalį sandorį nustatoma būtent jo sudarymo metu egzistavusi (o ne nagrinėjant bylą ar dar kažkada buvusi, kaip teigta kasaciniame skunde) jį sudariusio asmens valia. Sunkumų nustatyti tikrąją sandorio šalių valią gali kilti esant tiek vienašaliam, tiek dvišaliam sandoriui. Tačiau galimi sunkumai nepaneigia šio sutarčių aiškinimo metodo ir dėl to jis netampa mažiausiai patikimas.

Sutikimas vykdyti statybos darbus neabejotinai turi vienokios ar kitokios įtakos rašytinį sutikimą duodančio asmens teisėms ar interesams, todėl tam, kad sutikimą duodantis asmuo galėtų įvertinti statybos darbus inicijuojančio asmens būsimų veiksmų poveikį jo teisėms ir interesams, galimas statytojas turi savo ketinimus jam atskleisti, pateikdamas išsamią informaciją, reikšmingą asmens tikrajai valiai, išreiškiamai duodamu sutikimu, susiformuoti.

Teritorijų planavimas ir statybos leidimai

Lietuvos vyriausiojo administracinio teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-41-492/2025 konstatavo, kad ji neturi pagrindo vertinti, kad STR 2.02.02:2004 3 priedo 1.4 punkte, STR 1.05.01:2017 8 priedo 9 punkte numatytų išimčių taikymas miestų senamiesčiuose, centruose bei kitose miesto dalyse, teritorijose, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, turi būti suprantamas išimtinai tik vienos valdos (sklypo) atžvilgiu, ir tik teritorijos vertingosios savybės prasme.

Tiek teksto žodinis aiškinimas, tiek normos loginis aiškinimas viso teritorijų planavimo kontekste suponuoja išvadą, kad reikšmingas yra užstatymo tipo nustatymas miesto dalyse, tuo siekiama darnaus didesnės teritorijos vystymo negu atskiras žemės sklypas. Teritorijų planavimas yra viešoji savivaldybės funkcija, kuria tenkinami ne tik konkrečių žemės sklypų savininkų privatūs interesai, bet, juos derinant, ir viešieji visuomenės interesai (Teritorijų planavimo įstatymo 3 str.)

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas, ar atsakovas išduodamas ginčijamą SLD, pagrįstai nustatė, jog Žemės sklypas patenka į teritorijos dalį, kurioje yra susiformavęs istorinis perimetrinis užstatymas, ar Pastato rekonstrukcijai ant gretimo sklypo ribos buvo reikalingas pareiškėjo, besiribojančio žemės sklypo savininko, sutikimas, visų pirma turėjo nustatyti, kokios pareiškėjo, besiribojančio žemės sklypo savininko, teisės pažeidžiamos, kaip jo teisių apimtis pasikeistų, jei būtų įgyvendinti Projekto sprendiniai, kaip pareiškėjo nurodomi nuosavybės teisių ribojimai susiję / yra nulemti galiojančių teritorijų planavimo sprendinių.

Sutarties vykdymo terminai

Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-488-790/2024 teisėjų kolegija pripažino, kad nagrinėtu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė darbų atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas ieškovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis). Pasibaigus sutarties nustatytam terminui atsakovas ir toliau beveik šešis mėnesius vykdė sutartį, o visą šį laikotarpį tiek ieškovas, tiek jo pasamdyta interjero dizainerė bendravo su atsakovu, kartu su juo sprendė klausimus dėl statybų einamųjų darbų organizavimo, siuntė atsakovui atitinkamus brėžinius. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais pratęsė sutarties vykdymo terminą. Byloje duomenų, kad dėl sutartyje nustatyto termino praleidimo pats sutarties vykdymas ieškovui prarado prasmę, nėra.

Statybos darbų kontrolė ir priežiūra

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024 teisėjų kolegija nurodė, kad kadangi statybos techninio prižiūrėtojo neteisėtas veikimas ar neveikimas vertinamas kaip atliktas užsakovo ir reiškia, kad užsakovas netinkamai vykdė statybos darbų kontrolę ir priežiūrą, nebendradarbiavo su rangovu, užsakovas turi prisiimti dalį atsakomybės už kilusią žalą. Tokiu atveju statybos techninio prižiūrėtojo atsakomybės dydis priklausytų nuo to, kokia dalimi dėl netinkamo užsakovo (techninio prižiūrėtojo) pareigų vykdymo yra mažinama rangovo atsakomybė. Būtent ta dalis, kuria būtų pagrindas mažinti rangovo atsakomybę, ir sudarytų techninio prižiūrėtojo atsakomybės dalį.

Už statybos rangos darbų trūkumus, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais.

Statinio trūkumai ir sugriuvimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024 konstatavo, kad įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys ir kt.

Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-916/2024, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, jog tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą - t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.

Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs - t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas - ar statinio ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai - nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.

Bendraturčių sutikimai

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. e3K-3-157-381/2024 teisėjų kolegija išaiškino, kad siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą (kai toks leidimas yra būtinas) ir leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, be kita ko, būtina pateikti visų bendraturčių rašytinius sutikimus arba butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimą, kuriuo pritariama atitinkamiems statybos darbams ar statinio ar jo dalies paskirties keitimui.

Vertinant, kuris iš nurodytų būdų taikytinas pastato bendraturčių ar pastato kitų patalpų savininkų sutikimams gauti konkrečiu atveju, būtina nustatyti, ar teisiniai santykiai susiklostę tarp bendraturčių, kurie įgyvendina bendrosios nuosavybės teisę į kitos paskirties nuosavybės teisės objektus, ar tarp daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturčių. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams.

Pažymėtina, kad bent vieno iš statinio ar (ir) žemės sklypo bendraturčių sutikimo atlikti statybos darbus nebuvimas, kai būtina gauti visų bendraturčių sutikimus, yra pakankamas pagrindas statybos leidimą pripažinti neteisėtu.

Nuosavybės teisės įgijimas statybos būdu

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2024 teisėjų kolegija pažymėjo, kad vadovaujantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo įgijo nuosavybės teisę į statinį statybos būdu, yra reikšminga ne tik įvertinti, ar statinio statyba buvo vykdoma teisėtai, nepažeidžiant imperatyvių statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, bet ir nustatyti, ar ieškovas buvo šio statinio statytojas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ant požeminių garažų pastato stogo, taip pat aikštelę juosiančios tvoros ir jose esantys vartai nuosavybės teise priklauso ieškovei CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo aikštelė buvo suprojektuota jos administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo projekte ir buvo teisėtai pastatyta ieškovės narių lėšomis vykdant gyvenamojo namo statybas.

Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimais, laikėsi priešingos pozicijos, kad aikštelė yra požeminių garažų pastato, kurį administruoja atsakovė, stogo konstrukcijų dalis ir nuosavybės teisė nepriklauso ieškovei. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovei pareiškus reikalavimą dėl nuosavybės teisės į pirmiau minėtus objektus pripažinimo ir tarp šalių kilus ginčui dėl to, kuriai iš jų nuosavybės teise priklauso automobilių stovėjimo aikštelė, byloje turėjo būti nustatytos ir įvertintos pirmiau nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar šie objektai pagal jų statybos metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo pastatyti teisėtai, taip pat kas buvo aikštelės statytojas ir finansavo jos statybą.

Žemės sklypas ir požeminis pastatas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-403/2024 teisėjų kolegija pažymėjo, kad požeminiam pastatui, kaip ir antžeminiam pastatui, pastatyti ir eksploatuoti reikalingas atitinkamo dydžio žemės sklypas. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte vartojamas terminas „užstatyta“ aiškintinas kaip apimantis valstybinės žemės naudojimą joje esant pastatytiems tiek antžeminiams, tiek požeminiams statiniams (pastatams ar įrenginiams). Tokią išvadą patvirtina ir minėtų normų sistemiškas aiškinimas kartu su CK 6.394 straipsniu, reglamentuojančiu teisės į žemės sklypą, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, perdavimą pirkėjui.

Neteisėtai rekonstruoto daikto pagerinimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Pastatų savininkė (ieškovė) ieškiniu prašė teismo iškeldinti iš jai priklausančio gyvenamojo namo ir kitų pastatų mirusio sūnaus sugyventinę (atsakovę) ir anūką (atsakovą). Priešieškiniu buvo prašoma priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovai naudojosi ieškovės pastatais panaudos sutarties pagrindu. Ieškovei leidus atsakovė ir dar būdamas gyvas jos sūnus gyvenamąjį namą savo lėšomis rekonstravo. Nei gyvenamojo namo rekonstravimo projekto, nei statybos leidimo atsakovė neturi, t. y.

Pirmosios instancijos teismas sprendimu iškeldino atsakovus iš ieškovės pastatų, o atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės kompensaciją už atliktą gyvenamojo namo pagerinimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis teismas nurodė, kad nuomininkas (atitinkamai ir panaudos gavėjas) turi teisę reikalauti būtinų išlaidų, turėtų daiktui pagerinti (rekonstruoti), atlyginimo, tačiau kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas pagerintas (atliktas rekonstravimas). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo (rekonstravimo), svarbu atsižvelgti ir į tai, ar statybos ir remonto darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų. Daikto pertvarkymas (rekonstravimas) pažeidžiant statybą reglamentuojančias viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo.

Priešingas aiškinimas reikštų vieno iš pagrindinių teisės principų, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. Tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: įstatymuose nustatytas draudimas naudotis ar disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) statiniu (jo dalimi), kuris pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, taikomas ir tuo atveju, kai statinys yra neteisėtai rekonstruotas.

Neteisėta statyba saugomoje teritorijoje

Plungės apylinkės teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo statybos žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje ir Pajūrio regioninio parko teritorijoje, buvo neteisėtos. Kaip praneša prokuratūra, 2014 metais Klaipėdos rajono teismas nustatė, kad 10 ha žemės sklype Karklės kaime kadaise buvo sodyba, todėl suteikė teisę ją atstatyti. Prokuratūros duomenimis, atnaujinus bylą, teismas konstatavo, kad turimų įrodymų, jog šiame sklype kadaise tikrai buvo sodyba, nepakanka, tad savininko pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo buvo nuspręsta atmesti.

Teismas konstatavo, kad buvusios sodybos atkūrimo procesas nurodytame žemės sklype šiuo atveju net negalėjo būti pradėtas, o statybų procesas nuo pat pradžių prieštaravo Saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms. Atsakingais dėl šios neteisėtos statybos ir kilusių pasekmių teismas pripažino atsakovus: Kultūros paveldo departamentą, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Teismo sprendimu atsakovai ir statytojai įpareigoti nugriauti neteisėtai pastatytą gyvenamosios paskirties statinį, pagalbinį ūkio statinį, įrengtus inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakingais dėl šios neteisėtos statybos ir jos pasekmių teismas pripažino Kultūros paveldo departamentą, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkciją ir Klaipėdos rajono savivaldybę. Klaipėdos r. savivaldybė, Teismas konstatavo, kad gyvenamojo namo statyba žemės ūkio paskirties sklype, esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje ir Pajūrio regioninio parko teritorijoje, negalėjo būti vykdoma, nes tiek pati statyba, tiek šią statybą leidęs dokumentas - Statybos leidimas, yra prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams.

Minimas žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga apsauga. Draustiniai skirti išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus, augalijos ir gyvūnijos rūšis, užtikrinti kraštovaizdžio įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą. Pagal galiojančius teisės aktus, statybos draustiniuose yra griežtai ribojamos, o naujų statinių statyba - draudžiama.

Statinio projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentams

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kovo 19 d. priėmė nutartį dėl statinio projekto atitikties teritorijų planavimo dokumentams, žemės sklypų naudojimosi būdo, sodybinio užstatymo pobūdžio. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teismo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojai UAB „2A Invest“ išduotą 2014 m. birželio 5 d. leidimą statyti naują statinį.

Pagal ginčo teritorijos detaliojo plano sprendinius žemės sklype galima vieno pastato - vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo - statyba. Dėl to statinio projekte nurodyti du blokuoti ne ant sklypo ribos gyvenamieji namai neatitinka detaliajame plane nustatyto žemės naudojimo pobūdžio ir gyvenamųjų teritorijų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų būdo. LAT teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant iš naujo, spręstina, kokie buvo teisinio reglamentavimo pasikeitimai ir su jais susijusi statytojo teisės apimtis pagal Detaliajame plane nustatytą ginčo žemės sklypo sodybinio užstatymo pobūdį statyti išduotame statybos leidime nurodytą statinį, t. y. Pabrežta, kad Teritorijų planavimo normos, kuriomis rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, buvo priimtos 2014 m. sausio 2 d. ir yra taikomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus, t. y. jomis yra vadovaujamasi rengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius planus).

Šiomis normomis turėtų būti vadovaujamasi rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus po šių normų įsigaliojimo, t. y. po 2014 m. sausio 2 d., tačiau jomis negali būti aiškinami 2003 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo turto registre 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo nustatytas ginčo žemės sklypo naudojimo pobūdis - „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Ši aplinkybė bylą nagrinėjusių teismų nebuvo įvertinta, nesiaiškinta, kokiu pagrindu buvo atlikta ši registracija ir kokius teisinius padarinius tai sukelia.

Statybos leidimų statistika Lietuvoje

VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), vykdanti informacinės sistemos „Infostatyba“ priežiūrą, plėtojimą ir duomenų tvarkymą, dalijasi 2025 m. liepos-rugsėjo mėnesį išduotų statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistika, atskleidžiančia bendrą statybų mastą šalyje ir situaciją skirtingose savivaldybėse.

tags: #teismas #str #gyvenamasis #namas