Servitutas - tai teisė naudotis kito asmens nekilnojamuoju turtu tam tikrais nustatytais tikslais. Pavyzdžiui, servitutas gali leisti nutiesti kelią per kaimyno sklypą ar naudoti jo žemės dalį elektros linijoms įrengti. Šis procesas griežtai reglamentuotas teisės aktais.
Kas yra servituto nustatymo planas?
Servituto nustatymo planas rengiamas pavaizduoti servituto ribas valstybinėje koordinačių sistemoje ir vietą žemės sklype, todėl servitutų nustatymo plano sudarymas atliekamas tik sklypams, suformuotiems atlikus kadastrinius matavimus. Jei žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, papildomai turi būti atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje (LKS-94).
Teisinis pagrindas
Pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas yra daiktinė teisė, suteikianti teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu arba ribojanti daikto savininko teisę naudotis daiktu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad kartu su prašymu įregistruoti daiktinę teisę turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo sąlygas. Daiktinės teisės ir jų suvaržymai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
Asmuo, norintis įregistruoti servituto teisę, turi pateikti prašymą ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, įskaitant notaro patvirtintą sutartį ir žemės sklypo planą.
Kokių veiksmų reikia imtis norint įregistruoti servitutą? - Būsto investavimo ekspertai
Nauji reikalavimai nuo 2025 m.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalios naujas aplinkos ministro įsakymas Nr. Vienas iš reikšmingiausių pokyčių, kurį įneša naujasis Žemės sklypo servituto plano rengimo tvarkos aprašas, įsigaliosiantis 2025 m. sausio 1 d., yra tai, kad nuo šiol kiekvienam nustatomam servitutui bus rengiamas atskiras planas, o jo ribos bus tiksliai pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Ši naujovė užtikrins aiškumą ir skaidrumą - tiek žemės savininkai, tiek potencialūs naudotojai galės viešai peržiūrėti informaciją apie konkretaus sklypo servitutus. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, nes servitutų ribos žemėlapyje nebuvo pažymimos.
Pagrindiniai reikalavimai servituto planui
Pagal naująjį reglamentą, servituto planai rengiami, siekiant įrašyti naujus servitutus arba patikslinti jau esamus, tačiau nepažymėtus žemės kadastro žemėlapyje. Plane turi būti pateikti tikslūs duomenys apie servituto ribas, plotą ir vietą, o visas procesas vyksta Nekilnojamojo turto registro (NTR) posistemėje „GeoMatininkas“.
Plane turi būti nurodyta:
- žemės sklypo ir servituto ribos;
- servituto ribų posūkio taškai ir jų koordinatės;
- atstumai tarp posūkio taškų;
- servituto plotas kvadratiniais metrais.
Kas gali rengti servituto planą?
Servituto planus gali rengti tik asmenys, turintys sutartis su valstybės įmone Registrų centru. Tam naudojami naujausi kartografiniai duomenys, tokie kaip Lietuvos teritorijos ortofotografiniai žemėlapiai ir Georeferencinio pagrindo kadastro informacija. Visi planai turi būti pateikiami pagal Elektroninio dokumento specifikaciją PDF-RC-V1.0.
Servituto plano rengimo eiga
Servituto planas rengiamas naudojant specializuotą programinę įrangą, pavyzdžiui, CAD (angl. Computer Aided Design) arba „GeoMatininkas“ platformą. Rengimo procesas apima šiuos žingsnius:
- Sklypo ribų nustatymas: remiamasi skaitmeninėmis bylomis ir žemės kadastro duomenimis.
- Servituto ribų įbraižymas: naudojama CAD įranga arba „GeoMatininkas“ įrankiai.
- Aprašomųjų duomenų pateikimas: apskaičiuojamas servituto plotas, nurodomas jo tipas ir kiti būtini techniniai parametrai.
- Plano generavimas: jis turi būti aiškus, dvipusis ir atitikti numatytą formą.
Kaip pateikiami plano duomenys?
Servituto planas turi griežtai laikytis nustatytų reikalavimų. Pirmoje plano pusėje pateikiama pagrindinė informacija: servituto ribų vieta, unikalus numeris, plotas, planą rengusio specialisto vardas ir plano parengimo data. Antroje pusėje nurodomas koordinatės žiniaraštis, kuriame surašyti posūkio taškų numeriai, koordinatės ir atstumai tarp taškų.
Visi duomenys pateikiami elektronine forma ir pasirašomi kvalifikuotu elektroniniu parašu, užtikrinant dokumento autentiškumą bei atitiktį teisės aktams.
Kodėl tai svarbu?
Servituto planai užtikrina aiškumą ir teisinę apsaugą tiek sklypo savininkams, tiek naudotojams.
Servitutų nustatymas administraciniu aktu
Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.
Kada servitutai nustatomi administraciniu aktu?
Savivaldybių ir privačios žemės sklypams servitutai administraciniu aktu nustatomi tik tada, kai servitutas negali būti suprojektuotas laisvos valstybinės žemės fondo žemėje (tais atvejais, kai viešpataujančiuoju tampantis daiktas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės fondo žeme arba ribojasi su ja, bet dėl laisvoje valstybinėje žemėje esančių šlaitų, griovių, pelkėtų vietų, miško ar kitų vietovės ypatumų servituto nustatymas šiai žemei neužtikrintų tinkamo viešpataujančiuoju tampančio daikto naudojimo pagal paskirtį).
Prašymo pateikimas
Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo.
Kai siūloma nustatyti servitutą savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti, jais naudotis ir juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai rekreacinėse ir kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose statinių nėra, - šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, o kai žemės sklype numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, - šių darbų užsakovas.
Nuostolių atlyginimas
Žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, atsiradusių dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, konkurso laimėtoją, o kai nustatytas servitutas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, - į valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų apsaugą; kai nustatytas servitutas, reikalingas stambiam projektui arba valstybei svarbiam projektui įgyvendinti, - į stambų projektą ar valstybei svarbų projektą įgyvendinantį investuotoją; kai nustatytas servitutas, reikalingas žemės sklypams, reikalingiems karinei infrastruktūrai, pritaikyti ir (ar) sukurti, - į Krašto apsaugos ministeriją ar kitą krašto apsaugos sistemos instituciją, naudojančią valstybinės žemės sklypą; kai nustatytas servitutas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, - į valstybės instituciją, atsakingą už ypatingos valstybinės svarbos projekto įgyvendinimą, arba viešpataujančiojo daikto savininką.
Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.
Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, susitarimas dėl nuostolių atlyginimo nereikalingas, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Kompensacijos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui dydis apskaičiuojamas ir ši kompensacija mokama Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kompensacijos
Valstybinės žemės patikėtiniams nustatant servitutus sandoriu, kompensacijos mokamos tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginant sunaikintų želdinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertę ir kitus nuostolius, atsiradusius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo.
tags: #zemes #sklypo #planas #servituto #nustatymui