Garažo apžiūros duobės matmenys ir standartai

Retas automobilio savininkas atsisakytų galimybės laikyti jį ne lauke, atvirą darganoms, o saugiai ir šiltai garaže. Ne visi turi galimybę automobilį laikyti požeminėje aikštelėje, o mėgstantys meistrauti ar laikyti garaže daiktus mieliau rinktųsi tokią kartais atrodančią atgyvenusia patalpą, kaip garažas.

Norint patogiai atlikti automobilio priežiūros ar remonto darbus, rūpestingo šeimininko garaže paprastai įrengiama apžiūros duobė. Apžiūros duobė padidina garažo funkcionalumą. Svarbu, kad apžiūros duobę galite įsirengti patys, statydami garažą ar net ir tuomet, kai garažas jau pastatytas. Remonto įgūdžių turinčiam automobilio savininkui apžiūros duobės įrengimas garaže - neabejotinai vertingas sprendimas. Naudodamiesi apžiūros duobe, galite atlikti lengvą ir vidutinį automobilio remontą, pakeisti tepalus ir kt. Kartą investavę į garažo duobės įrengimą, ateityje galėsite sutaupyti nemažai lėšų, kurias skirtumėte transporto priemonės aptarnavimui.

Garažą galima pastatyti kaip atskirą statinį arba blokuoti jį su jau esančiais pastatais. Pagrindiniai principai abiem atvejais tie patys. Garažai pagal tai, iš kokių statybinių medžiagų pastatyti, skirstomi į medinius, metalinius, mūrinius ir monolitinius betoninius. Trūkumų turi kiekviena rūšis: vieni neatitinka priešgaisrinių reikalavimų, kiti neleidžia mašinai sukurti optimalių sąlygų. Pavyzdžiui, metaliniuose garažuose vasarą karšta, o žiemą, staigiai kintant temperatūrai, kaupiasi kondensatas, prasideda automobilio korozija. Mūriniame garaže netikslinga statyti metalinius vartus.

Prieš pradedant statybos darbus, reikia gerai žinoti, iš kokių medžiagų statysite ne tik sienas, bet ir stogą, grindis, vartus ir t.t. Renkantis vietą garažui statyti, pirmiausia atkreipkite dėmesį į privažiavimo kelius. Turi būti geras matomumas įvažiuojant ir išvažiuojant. Vieta turi būti parinkta taip, kad visi manevrai būtų atliekami nesunkiai, nekeliant pavojaus automobiliui ir nesudarant kliūčių gatvės eismui. Garažas turėtų būti kuo arčiau sklypo ribų.

Garažo statybai parinkta aikštelė turi būti lygi, sausa, su nedideliu nuolydžiu į vakarų, pietų arba rytų pusę, kad nutekėtų lietaus vanduo. Aikštelės nusausinimui galima iškasti 50 cm pločio ir iki 1 m gylio drenažo kanalus, vėliau juos užpildyti statybinėmis šiukšlėmis arba akmenimis iki augalinio dirvožemio sluoksnio ir užpilti žemėmis. Po to tranšėjos užpilamos skalda ir gruntu. Pirmiausia kasama viena tranšėja su nuolydžiu, kad vanduo, besirenkantis vamzdyje, paklotame tranšėjoje, galėtų ištekėti. Paskui prie šio kanalo jungiami kiti, šoniniai, į kuriuos taip pat rinksis perteklinis sklypo vanduo.

Darbus reikia pradėti sužymėjus statinio kampinius taškus. Rekomenduojamas dydis 3,85 x 5,50 m. Aptvarą darykite iš į žemę įkastų 12-14 cm storio kuolų, ant kurių, per 75-100 cm nuo žemės šonu prikalkite lentas. Lentos storis - 2,5 cm, plotis 16-18 cm. Viršutinė lentos dalis turi būti visiškai horizontali (naudokitės gulsčiuku). Aptvarą sukaskite ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu nuo būsimos išorinės sienos ribų, kad kasant pamatų duobę, ji neįvirstų. Tarp vinių, žyminčių pamatų ribas, įtempkite virveles.

Žymėdami ašis atminkite - garažo sienos viena prie kitos būtinai turi glaustis stačiais kampais. Nužymėjus ašis, galima pradėti kasti pamatų duobę. Jei duobė iki 1 m gylio, sienos gali būti vertikalios; jei daugiau kaip 1 m, jos daromos su nuolydžiu, kad būtų išvengta grunto slinkimo. Taip pat duobės sienas galima sutvirtinti skydais, kurie darbų pabaigoje išimami. Jei garažas statomas be rūsio, iškastas gruntas suberiamas per vidurį būsimo garažo.

Pamatai laiko antžemines konstrukcijas ir saugo sienas nuo gruntinės drėgmės. Gruntas, ant kurio stovės garažas, turi būti pakankamai tvirtas ir mažai spaustis, neturi slinkti ir nusėsti. Deja, šiuos reikalavimus atitinka ne visi gruntai. Žiemą, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, gruntai skirtingai įšąla. Slegiamas garažo, gruntas gali „sėsti" netolygiai, todėl pamatuose ir sienose gali atsirasti įtrūkimų. Eksploatuojant garažą, atodrėkio ir lietaus vanduo gali išplauti gruntą iš po pamato pagalvės, o tai taip pat gali tapti netolygaus pamatų ir sienų sėdimo priežastimi.

Pamato patvarumas priklauso ir nuo jo konstrukcijos, naudojamų statybinių medžiagų ir hidroizoliacijos. Individualiuose garažuose dažnai įrengiamos apžiūros duobės. Visgi, kaip rodo praktika, jos statyba netikslinga vien dėl to, kad nuolat kylantys garai ir dėl temperatūrų skirtumo susidarantis kondensatas sukelia automobilio, dažniausiai stovinčio virš jos, dugno metalinių dalių koroziją. Apžvalgos duobių įrengimas gali būti tikslingas vietovėse, kur gruntinio vandens yra žemiau 2,5-3 m arba įrengiant ją viename bloke su produktų saugojimui skirtu rūsiu.

Geriausia garažą statyti iš plytų. Plytinės sienos tvirtos, nedegios, bet turi vieną trūkumą - didelį šilumos pralaidumą, todėl jas būtina papildomai šiltinti. Rekomenduojamas sienos storis: pusė plytos arba viena plyta. Garažas plytinėmis sienomis statomas ant juostinių pamatų iš monolitinio betono ar plytų. Jei pastatas statomas be rūsio, galima statyti mažai įgilintą pamatą ant 0,8-1 m smėlio pagalvės. Sienos klojamos per pusę plytos, kampai - per vieną plytą. Sienos tarpatramyje sumūrijami 1-2 piliastrai, 25 x 25, 25 x 38 cm.

Vienšlaitį nuožulnų stogą dengia į kampus ir piliastrus besiremiančios medinės sijos, ištisinė 40-50 mm storio lentų danga arba lentų nuopjovos, išdėstytos segmentais pakaitomis aukštyn ir žemyn. Ant ištisinės dangos klojami keli hidroizoliacijos sluoksniai, tada uždengiamas skardinis stogas. Grindys įrengiamos betoninės ant skaldos pagrindo. Plytos naudojamos ne tik sienoms, bet ir kampams, langų ir vartų ertmėms.

Norint, kad plytų siena būtų tvirta, plytų siūlės turi persirišti. Paklojus pamatus, jų paviršių reikia išlyginti. Tam ant pamatų, iš abiejų pusių, horizontaliai tvirtinamos lentelės, kurių horizontalumas nustatomas gulsčiuku. Įrengus hidroizoliaciją, galima pradėti statyti sienas. Jei garažo statymas - pirma statybinė patirtis ir dar nemokate taisyklingai kloti plytų, galima pasitreniruoti: išdėliokite plytas išilgai būsimos sienos, bet be skiedinio ir taip, kad tarp jų liktų 10-12 mm tarpai. Tada per 1-2 m nuo sienos krašto ištempkite virvelę.

Mūrijant negalima pamiršti siūlių. Jei sienos vėliau bus tinkuojamos, galima nesistengti siūlių pilnai užpildyti skiediniu, kai mūrijant skiedinys dedamas tik į plytos vidurį. Jei sienos nebus tinkuojamos, siūlės užpildomos pilnai. Skiedinys dedamas taip, kad padėjus plytą, išsispaustų pro šonus. Mūrijant garažo sienas, be stulpų neišsiversite.

Kaimo vietovėse garažus dažnai stato su dvišlaičiu stogu. Garažui labiausiai tinka vienšlaitis stogas su nuolydžiu, tačiau pastaruoju metu vis dažniau garažai statomi su dvišlaičiais stogais, taip sukuriant papildomą erdvę daiktų saugojimui. Ant nedidelio garažo tikslinga montuoti nuožulnias arba kabančias medines gegnes, pritvirtintas prie sienos.

Saugant garažo sienas nuo lietaus ir šlapio sniego, suformuokamas karnizas. Karnizo plotis turi būti ne mažesnis kaip 55 cm. Medinis paklotas yra stogo dangos pagrindas. Jis gali būti ištisinis arba su tarpais. Kai paklotui ištisinis, lentos klojamos horizontaliai kraigui. Paklotui naudojamos lentos turi būti be šakelių, 40-50 mm pločio. Negalima naudoti žalios medienos, kadangi ji džiūdama gali persisukti, o ruloninė danga nuo drėgnos medienos greičiau dėvisi. Suklojus paklotą, reikia tuojau pat kloti ir pagrindinę stogo dangą.

Ruloninei dangai reikia kieto ir lygaus pagrindo. Tokia danga tiesiama sausu, šiltu ir nevėjuotu oru. Ruloninę dangą, prieš tiesiant, rekomenduotina parą palaikyti ištiestą. Jei tokios galimybės neturite, tiesiog pervyniokite ją kita puse. Palėpės perdangą paprastai, sudaro sijos, juodlubės ir užklojimas. Sijos dažniausiai būna eglinės arba pušinės. Siją, naudojamą kaip tašą, gali pakeisti dvi lentos, kurių bendras skersmuo toks kaip tąšo. Lentos dažniausiai sukalamos. Taip pat galima naudoti paprastas storas lentas, statant jas šonu.

Norint apsaugoti sijas nuo puvimo, tarp jų galų ir sienų paliekamas tarpas. Toje vietoje, kur sija remiasi į sieną, reikia padėti kelis sluoksnius izoliacinės medžiagos. Prieš klojant sijų galai nutašomi, padengiami antiseptikais, išdžiovinami, nusmaluojami ir apvyniojami izoliacine medžiaga. Sijų galai nesmaluojami ir neapvyniojami. Įstačius siją, likusi erdvė užpildoma skiediniu. Taro šoninių sijų ir sienos turi likti mažiausiai 5 cm tarpas, užtaisomas lentele.

Norint sukloti juodlubes prie sijų, reikia prikalti 4x4 cm skersmens tąšelius. Garaže įrengiami dviejų sąvarų, 120 cm pločio ir 185-210 cm aukščio, vartai. Jų medinis karkasas apkalamas obliuotomis lentomis. Garaže sumontuojama vėdinimo sistema, kurią sudaro vėdinimo kanalas su deflektoriumi. 13x13 cm skersmens, pusantros plytos storio, vėdinimo kanalą galima įrengti klojant sieną, bet tikslingiau tam naudoti vamzdį (nuo 15 cm skersmens). Vėdinimo anga turi būti prie grindų. Deflektorius gaminamas iš lakštinio plieno, o jo kūginiam antgaliui galima panaudoti cinkuotą kibirą be dugno.

Garažas sode, be savo tiesioginės paskirties, gali būti naudojamas kaip namų dirbtuvės ar sandėliukas. Jame įvedama elektra, įrengiamas vėdinimas, sumontuojami stelažai atsarginių dalių saugojimui, įrengiamos pakabinamos lubos-antresolės ir, esant galimybei, atvedamas vandentiekio vanduo su galimybe prijungti žarną. Tepalai ir dažai turėtų būti saugomi specialioje metalinėje spintoje, sujungtoje su vėdinimo sistema. Remonto ir profilaktikos darbams garaže tikslinga turėti varstotą su spaustuvais, o racionaliai naudojat erdvę, galima įsirengti namų dirbtuves.

Apžiūros duobės įrengimas ir matmenys

Duobės konstrukcija nėra sudėtinga. Visų pirma, būtina planuoti, kurioje garažo vietoje daryti apžiūros duobę. Dažniausiai ji formuojama šiek tiek nukelta link vienos iš sienų, paliekant platesniąją pusę remonto įrangai arba atsarginėms dalims susidėti.

Apžiūros duobių konstrukcija ir matmenys gali būti labai įvairūs ir skirtingi. Statydami apžiūros duobę savo rankomis, pritaikykite ją savo poreikiams. Prieš nuspręsdami, kokių matmenų apžiūros duobę įsirengti, pirmiausiai išsiaiškinkite tikslų automobilio ilgį ir plotį. Duobės ilgis turėtų būti maždaug metru ilgesnis nei Jūsų automobilio ilgis.

Jeigu tik pradedate statyti garažą, rekomenduojame įrengti ir drenažo sistemą. Drenažo vamzdžiai jungiami prie kolektoriaus. Tokiu būdu galima gerokai sumažinti drėgmės ir vandens garų kiekį ir taip ateityje išvengti automobilio pažeidimų. Drėgmė apžiūros duobėje dažnai kelia susirūpinimą automobilių savininkams. Jeigu neatlikta kruopšti duobės hidroizoliacija, joje kondensuojasi drėgmė ir susidaro vandens garai. Nuolatinis automobilio laikymas virš duobės, iš kurios kyla garai, neigiamai veikia metalą. Korozijos procesai pagreitėja, dalys pradeda rūdyti.

Geriausias sprendimas būtų planuoti garažo matmenis taip, kad Jūsų automobiliui būtų dvi vietos. Pirmoji vieta - įprastos garažo grindys, antroji - apžiūros duobė. Tačiau garažas dviem atskiroms stovėjimo vietoms gali būti per mažas. Tokiu atveju hidroizoliacijos klausimas turi būti išspręstas nuodugniai. Svarbiausia išsiaiškinti, kokiame lygyje slūgso požeminis vanduo. Jei aukštame - 2,5 metro ir mažiau, duobės geriau nedaryti. Vienintelis galimas sprendimas esant tokiam požeminio vandens lygiui būtų gulima duobė.

Rekomenduojami vidiniai garažo su kiaurai pereinamu įvažiavimu-išvažiavimu išmatavimai yra 5,2 x 3,4 m, kai tik vienas įvažiavimas-išvažiavimas - 6,4 x 2,9 m. Pirmuoju atveju vartai kiek pastumiami į šalį nuo išilginės ašies; susidariusioje „kišenėje" per visą garažo ilgį galima montuoti stelažus, įrengti darbo vietą.

Apžiūros duobės pavyzdys

tags: #garazo #duobes #matmenys