Klaustrofobija: uždarų patalpų baimė

Pasaulis pilnas pačių keisčiausių baimių, vienos stipresnės, kitos - silpnesnės. Pati stipriausia baimės išraiška - fobija. Šiame straipsnyje išnagrinėsime klaustrofobiją, dar kitaip vadinamą uždarų erdvių baime, jos priežastis, simptomus ir įveikimo būdus.

Žmogus jaučiantis nerimą dėl uždaros erdvės.

Kas yra Klaustrofobija?

Klaustrofobija (lot. claustrum - 'uždara vieta' + gr. φόβος - 'baimė') - uždarų erdvių, ankštų patalpų įkyri baimė. Klaustrofobija dar kitaip vadinama uždarų erdvių baime. Jos atmaina - stenofobija (ankštų erdvių baimė). Dažniausiai klaustrofobai ir stenofobai skundžiasi baime būti minioje.

Fobijų turintis žmogus pamatęs savo baimės objektą sustingsta, pradeda prakaituoti, prasideda pykinimas, galima ir nualpti. Fobija - baimė, kurią gydyti būtina. Anot knygos „Kaip įveikti baimes” autoriaus Michaelo Clarksono, klaustrofobija - viena dažniausių baimių. Ji kamuoja vieną iš dešimties žmonių.

Uždarų erdvių baimė, dar vadinama klaustrofobija, tampa fobija, kai ji trukdo dirbti, mokytis ar užsiimti kita kasdiene veikla. Dažniausiai ją sukelia tuneliai, liftai, traukiniai ir lėktuvai.

Jei sergate klaustrofobija, jaučiate nerimą dėl buvimo uždaroje ar ankštoje erdvėje. Jums gali būti sunku susikaupti ir atlikti kitus veiksmus. Jus gali kamuoti mintys apie buvimą uždaroje erdvėje.

Klaustrofobijos Simptomai

Patekęs į uždaras patalpas, pacientas tuojau pat pradeda nerimauti, nors supranta, kad baimė nepagrįsta, tačiau tai nepadeda jos atsikratyti. Susiformavęs uždarų patalpų vengimas labai sutrikdo pacientų funkcijas. Baimė pasireiškia padažnėjusiais širdies plakimais, apima panika, nes jiems atrodo, kad uždus. Nerimas, patekus į uždarą patalpą, gali pasireikšti panika, prakaitavimu, širdies plakimu, dusuliu.

Klaustrofobijos simptomai yra gerai žinomi: atsidūręs ankštoje uždaroje erdvėje (lifte, rūsyje, automobilyje, lėktuve arba tiesiog minioje, arba automobilių grūstyje), žmogus pradeda panikuoti. Minėtoje situacijoje žmogų gali išpilti šaltas prakaitas, gali prasidėti drebulys, galvos svaigimas, pykinimas, gali užimti kvėpavimą, sustiprėti pulsas, padidėti arterinis spaudimas ir t.t.

Klaustrofobija sergantys žmonės pradeda ryžtingai vengti „pavojingų“ situacijų: niekada nelipa į liftą, nevažinėja metro, visada ir visur palieka atviras duris, nesirodo ten, kur būna daug žmonių.

Dažnai žmonės su klaustrofobija vengia situacijų, kurios gali sukelti baimę, todėl potencialiai prarandama daugybė gyvenimo galimybių.

Klaustrofobija taip pat gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms. Vaikai gali bijoti būti mažose uždarose erdvėse, pavyzdžiui, mažuose kambariuose ar spintose. Paaugliai gali vengti viešojo transporto ar kelionių lėktuvu. Suaugusieji gali bijoti naudotis liftais ar dirbti mažose biuro patalpose.

Klaustrofobijos Priežastys

Psichologai mano, kad klaustrofobija gali būti įgimta, o vėliau traumuojančių patirčių įtvirtinta. Atvirų erdvių fobija (agorafobija) ir uždarų patalpų baimė (klaustrofobija) gali kilti dėl įvairių priežasčių. Šie sutrikimai dažnai susiję su ankstesnėmis traumomis, kurios sukėlė stiprų baimės jausmą tam tikrose situacijose. Pavyzdžiui, žmonėms, patyrusiems stiprų stresą, traumą viešose vietose ar mažose uždarose erdvėse, gali išsivystyti agorafobija arba klaustrofobija.

Genetiniai faktoriai taip pat gali turėti įtakos šių sutrikimų atsiradimui. Tyrimai rodo, jog žmonėms, turintiems artimus giminaičius su psichikos sutrikimais, pasireiškia didesnė rizika patirti panašius simptomus. Be to, neurocheminiai pokyčiai smegenyse gali prisidėti prie šių baimių vystymosi. Pavyzdžiui, serotonino ir kitų neurotransmiterių disbalansas gali sukelti nerimą ir baimę.

Kita svarbi priežastis - socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Žmonės, gyvenantys aplinkoje, kurioje didelė vertė teikiama socialiniam statusui, sėkmei ir pasiekimams, gali jausti didesnį spaudimą, kuris turi potencialą virsti nerimu ir baimėmis. Taip pat svarbūs asmeniniai bruožai, tokie kaip polinkis į nerimą, perfekcionizmą ar maža savivertė.

Psichologiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Ankstesnės patirtys, asmeninė psichologinė struktūra ir emociniai atsakai į tam tikras situacijas gali sukelti ar sustiprinti baimės reakcijas. Be to, mokymosi teorija rodo, jog žmonės gali išmokti bijoti tam tikrų situacijų per stebėjimą arba patyrimą.

Klaustrofobijos Gydymas

Psichologai šią baimę nugalėti pataria pamažu. Pirmiausia reikėtų pratintis įeiti į uždaras patalpas. Iš pradžių į tokias, kurios nėra labai mažos, vėliau vis mažesnes ir galiausiai į tokias, į kurias reikia įropoti. Kai apima uždaros patalpos baimė, bandykite objektyviai vertinti situaciją ir suvokti, kad jūsų baimė yra perdėta.

Gydymas ir įveikimo strategijos atvirų ir uždarų erdvių baimei yra įvairios ir priklauso nuo asmens individualių poreikių. Pagrindiniai gydymo metodai apima kognityvinę elgesio terapiją (KET), vaistus bei savipagalbos strategijas.

Kognityvinė elgesio terapija (KET)

KET yra vienas efektyviausių gydymo būdų tiek agorafobijai, tiek klaustrofobijai. Ši terapija padeda asmeniui suvokti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, kurie sukelia nerimą ir baimę. Terapeutas padeda asmeniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis palaipsniui, pradedant nuo lengvesnių situacijų ir palaipsniui pereinant prie sudėtingesnių. Šis metodas ilgainiui padeda sumažinti nerimą ir baimę.

Vaistai

Kai kuriais atvejais, ypač kai simptomai labai intensyvūs, gali būti skiriami vaistai. Dažniausiai naudojami antidepresantai (pavyzdžiui, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)) ir anksiolitikai. Šie vaistai padeda sumažinti nerimą ir baimę, tačiau juos reikia naudoti tik prižiūrint gydytojui.

Savipagalbos strategijos

Yra daugybė savipagalbos strategijų, kurios gali padėti valdyti atvirų ir uždarų erdvių baimę. Pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ir meditacija gali padėti sumažinti nerimą ir panikos atakas. Taip pat svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą, įskaitant reguliarią fizinę veiklą, subalansuotą mitybą ir tinkamą miegą.

Artimųjų ir draugų parama gali būti labai svarbi įveikiant agorafobiją ir klaustrofobiją. Artimųjų palaikymas ir supratimas gali padėti asmeniui jaustis saugiau bei pasitikėti savimi. Taip pat verta apsvarstyti dalyvavimą savipagalbos grupėse, kuriose galima pasidalinti patirtimi ir gauti emocinę paramą iš žmonių, kurie susiduria su panašiomis problemomis.

Kai kuriais atvejais aplinkos pokyčiai gali padėti sumažinti baimės simptomus. Pavyzdžiui, darbo vietos pakeitimas, kad būtų daugiau erdvės arba mažiau uždarų patalpų, gali sumažinti klaustrofobijos simptomus. Taip pat svarbu kurti saugią ir komfortišką namų aplinką, kurioje būtų galima jaustis ramiai ir saugiai.

Išmokite atsipalaidavimo strategijų: Išbandykite gilaus kvėpavimo pratimus (lėtai ir giliai įkvėpkite pro nosį, palaikykite tris sekundes, lėtai iškvėpkite pro burną), meditaciją, dėmesingą įsisąmoninimą, progresuojančią raumenų relaksaciją (raumenų grupių įtempimą ir atpalaidavimą) ir kitus atsipalaidavimo metodus.

Kiti būdai fobijoms įveikti

• Poveikio terapija. Šio metodo tikslas - organizuoti žmogui susitikimą su jo paties baime, leisti jam suvokti, kad iš tiesų baimė jam nekenkia. Metodas gali būti taikomas tiek įprastoje, tiek virtualioje realybėje.
• Sistematinė desensibilizacija. Tikslas - išmokyti pacientą visiškai kitaip reaguoti į baimę. Vietoj panikos žmogus mokomas relaksacijos metodų.
• NLP (neuro-lingvistinio programavimo) technikos. NLP technikos paremtos tam tikrų frazių ir raktinių žodžių naudojimu. Sakydamas tam tikrą tekstą žmogus nusiramina ir „sugrįžta į save“.
• Greitosios pagalbos metodai. Prie jų galima priskirti prausimąsi šaltu vandeniu, mankštinantį kaklo ir riešų masažą, kvėpavimo pratimų atlikimą, saldainių čiulpimą, lengvus rankų mostelėjimus, autotreningą ir t.t.
• Medikamentinis gydymas. Preparatai, mažinantys nerimą, paniką (antidepresantai, psichotropiniai preparatai, neuroleptikai) pasižymi tik lengvinančiu efektu. Medikamentų, ypač stipriai veikiančių žmogaus psichiką, pageidautina vengti.

Beje, yra žinomi ir spontaniško pasveikimo nuo klaustrofobijos atvejai. Juk kuo vyresnis yra žmogus, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Dėl to gan dažnai antroje gyvenimo pusėje ligos simptomai susilpnėja, arba visai dingsta.

Virtualios realybės terapija

21-ojo amžiaus technologiniai ir moksliniai pasiekimai suteikė naujų galimybių psichikos sutrikimų tyrimuose ir gydyme, įskaitant atvirų ir uždarų erdvių baimes. Vienas svarbiausių pasiekimų yra virtualios realybės (VR) terapijos naudojimas. VR terapija leidžia pacientams susidurti su savo baimėmis kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje. Ši terapija pasirodė esanti veiksminga gydant agorafobiją ir klaustrofobiją.

Gyvenimo būdo rekomendacijos

Sveikas gyvenimo būdas gali padėti sumažinti riziką susirgti atvirų ir uždarų erdvių baimėmis arba atitolinti šių sutrikimų pradžią. Svarbiausi aspektai yra fizinė veikla, mityba, streso valdymas ir socialiniai ryšiai.

• Fizinė veikla: Reguliari fizinė veikla padeda sumažinti nerimą ir stresą, kurie gali prisidėti prie fobijų vystymosi.
• Subalansuota mityba: Maisto produktai, turintys daug omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų, gali padėti palaikyti sveiką smegenų veiklą.
• Streso valdymas: Efektyvūs streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ir kitos atsipalaidavimo technikos, gali padėti sumažinti nerimo lygį ir apsaugoti nuo fobijų vystymosi.
• Socialiniai ryšiai: Palaikant stiprius socialinius ryšius, galima sumažinti izoliacijos jausmą ir gauti emocinę paramą, kuri padeda valdyti stresą ir nerimą.

Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir reguliariai atlikti savistabą. Tai apima emocijų valdymą, sąmoningumą apie savo jausmus ir minčių procesus bei laiko skyrimą poilsiui ir atsipalaidavimui. Savistaba ir rūpinimasis savo psichologine sveikata padeda sumažinti nerimo lygį ir stiprina atsparumą stresui.

Kokybiškas miegas psichikos sveikatai yra esminis. Svarbu laikytis tinkamos miego higienos, tai yra, eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti kofeino ir elektroninių prietaisų naudojimo prieš miegą, taip pat kurti ramią ir komfortišką miego aplinką.

Statistika ir paplitimas

Atvirų ir uždarų erdvių baimės yra gana paplitę psichikos sutrikimai Vakarų valstybėse. Remiantis įvairiais tyrimais, agorafobija pasireiškia apie 1,7 proc. suaugusiųjų populiacijos, o klaustrofobija - apie 2-5 proc. Moterys dažniau patiria šiuos sutrikimus nei vyrai. Taip pat pastebėta, kad šių sutrikimų dažnis yra didesnis didžiuosiuose miestuose, kur gyvenimo tempas ir stresas yra didesnis.

Klaustrofobija serga apie 12,5 proc. gyventojų. Vidutiniškai žmogus, sergantis specifine fobija, pavyzdžiui, klaustrofobija, bijo trijų objektų ar situacijų.

tags: #bijojimas #uzdaru #patalpu