Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo klausimas yra svarbus aspektas, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip šis procesas vyksta, remiantis aplinkos ministro įsakymais ir statybos techniniais reglamentais.
Statybos techniniai reglamentai
Statybos techniniai reglamentai (STR) nustato esminius statinių reikalavimus ir procedūras, susijusias su statybos procesu. Toliau pateikiami svarbiausi reglamentai, susiję su žemės sklypo dalimi po gyvenamosiomis patalpomis:
- STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“: Šis reglamentas apibrėžia statinių klasifikavimo kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir galimybes.
- STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“: Šis reglamentas nustato reikalavimus gyvenamiesiems pastatams, įskaitant jų išdėstymą žemės sklype ir kitus techninius aspektus.
- STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“: Šis reglamentas reglamentuoja gatvių ir vietinės reikšmės kelių projektavimą ir statybą, kurie gali turėti įtakos žemės sklypo naudojimui.
Šie reglamentai yra nuolat atnaujinami ir keičiami, siekiant užtikrinti, kad statybos procesas atitiktų naujausius reikalavimus ir standartus.
Kaip matininkas nustato jūsų nuosavybės ribas
Aplinkos ministro įsakymai
Aplinkos ministro įsakymai yra svarbūs teisės aktai, kurie detalizuoja statybos techninių reglamentų nuostatas ir nustato konkrečias procedūras. Šie įsakymai dažnai keičiami, siekiant atnaujinti reglamentavimą ir pritaikyti jį prie besikeičiančių aplinkybių.
Štai keletas pavyzdžių:
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ pakeitimo“.
- Įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Projektų derinimo pažyma“ pakeitimo“.
Šie įsakymai užtikrina, kad statybos procesas būtų vykdomas pagal galiojančius reikalavimus ir standartus.
Žemės sklypo dalies įskaitymo procesas
Žemės sklypo dalies, esančios po gyvenamosiomis patalpomis, įskaitymo procesas apima kelis etapus:
- Statinių klasifikavimas: Nustatoma statinio klasė pagal STR 1.01.03:2017.
- Reikalavimų nustatymas: Pagal STR 2.02.01:2004 nustatomi reikalavimai gyvenamajam pastatui.
- Projektavimas ir derinimas: Projektuojant gatves ir vietinės reikšmės kelius, atsižvelgiama į STR 2.06.04:2014 reikalavimus.
Bendroji dalinė nuosavybė
Civilinis kodeksas (CK) apibrėžia bendrosios nuosavybės teisę kaip dviejų ar kelių savininkų teisę valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 str.). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 str.).
Pavyzdžiui, du draugai Ignas ir Tadas įsigijo žemės sklypą. Vadinasi, jie tą sklypą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jei jų sumokėta suma yra vienoda, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus po 1/2 dalį. Tačiau, jei Ignas turėjo daugiau pinigų ir sumokėjo 70 proc. sumos, jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus lygi 70/100 dalių, o Tado - 30/100 dalių.
Pažymėtina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro turto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi pareigą, įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo.
Pagal CK 4.81 str. 1 d., namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 str. 1 d.
Taigi, bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką arba atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Kaip minėta, nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str.). Jeigu bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4.81 str. 2 d.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Nors, nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (2017-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017; 2022-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. būtų aiškiai ir tiksliai apibrėžtos kiekvienam bendraturčiui priskiriamos naudotis dalys, jų ribos, plotai, išsidėstymas, faktinė vieta, t. y.
Kaip minėta, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.
Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Kaip minėta, nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba, jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais.
Pastatų paskirties keitimas
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir vėl imta dalintis pavyzdžiais, kai negyvenamosios paskirties pastatus planuojama rekonstruoti į butus ar poilsio patalpas. Vienas naujausių - Vilniuje, Žirmūnų mikrorajone, esanti maisto prekių parduotuvė, kuri turėtų tapti svečių namais.
Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje nuo šių metų spalio 14 dienos kabo skelbimas apie šio projekto viešinimo diskusijos datą. Pranešime rašoma, kad dabartinė žemės sklypo, ant kurio stovi parduotuvė, pagrindinė naudojimo paskirtis yra „Kita“, o naudojimo būdas - „komercinės paskirties objektų teritorijos“.
Tačiau miestai vengia tokių projektų, nenori jų tvirtinti arba sukuria tam tikrus reikalavimus plėtotojams, kurie tokius objektus stato.
Tačiau, panašu, netrukus sulauksime pokyčių.
LNTPA prezidento teigimu, Vilniaus miesto savivaldybė ir NT vystytojai diskutuoja, kaip pastatų paskirčių ir reikalavimų jiems sąrašą padaryti aiškesnį.
tags: #zemes #dalis #po #gyvenamosiomis #patalpomis