Aukštojas (arba Aukštàsis kálnas) - kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai aukščiausias Lietuvos taškas, iškilęs virš jūros lygio 293,84 m.
Geografija ir Geologija
Kalno paviršius suformuotas per priešpaskutinį ledynmetį. Jis suklotas iš moreninio priemolio ir priesmėlio su žvirgždo, gargždo ir riedulių priemaiša. Kalno šiaurinis ir rytinis šlaitai lėkšti, o pietinis ir vakarinis statesni, suraižyti raguvų.
Paskutinysis ledynas, prieš 10-15 tūkst. metų uždengęs visą Lietuvą, neįveikė Medininkų aukštumos. Nėra šioje aukštumoje nei vieno ežero, tekantis vanduo seniai juos nudrenavo, išardė krantus. Liko tik slėniai, raguvos ir raguvėlės, o tarp jų kalvos − lėkštašlaitės arba keterėtos.
Istorija ir Pavadinimas
Aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai.
Vardas kalvai suteiktas 2005 m. lapkričio 18 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame rašoma: "Patvirtinti Lietuvos Respublikos aukščiausios žemės paviršiaus vietos (293,84 m virš jūros lygio), esančios Juozapinės k., Medininkų sen., Vilniaus r., pavadinimą - Aukštojas.", "nukarūnuojant" iki tol aukščiausia Lietuvos kalva laikytą Juozapinės kalną (293,60 m).
Visai šalia šios kalvos dunkso Juozapinės kalnas (292,83 m), anksčiau laikytas aukščiausiu Lietuvos teritorijos tašku. Tačiau žymios skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas pastatytas ant Aukštojo kalno aukščiausio Lietuvos taško pažymėjimui.
Saugoma Teritorija ir Turizmas
Aukščiausia Lietuvos vieta - Aukštojo kalva, esanti Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje (251 ha). Siekiant išsaugoti Ašmenos aukštumai būdingą senojo reljefo moreninio masyvo fragmentą su Juozapinės kalnu, buvo įkurtas Juozapinės geomorfologinis draustinis.
Juozapinės valstybiniame geomorfologiniame draustinyje pastatytas apžvalgos bokštas, sukurta skulptūrinė kompozicija ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelės bei mažosios architektūros elementai - informacinės rodyklės, suoliukai, dviračių stovai.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM direktorės Rūtos Baškytės, žmonės, atvykę pamatyti aukščiausią Lietuvos vietą, ras lankymui pritaikytą teritoriją. Žiemą galima keliauti po apylinkes su slidėmis, vasarą - su dviračiu, susipažįstant su gamtiniu požiūriu tikrai įdomia Lietuvos vieta.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba baigė tvarkyti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinį, esantį sostinėje. Įrengti pėsčiųjų takai, lygumų slidžių trasos, apžvalgos aikštelė, atnaujinti dviračių takai, pastatyti informaciniai stendai ir kryptys. Baigiamas tvarkyti ir pritaikomas lankymui Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis, kuriame fiksuota aukščiausia Lietuvos vieta.
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje naujai įrengta įvairi rekreacinė infrastruktūra. Turistinių trasų sistemą sudaro įvairaus ilgio pėsčiųjų maršrutai (Raguvų dugno takas, Kalvų keterų takas, Miško pakraščio takas), pagerintos dviračių trasos. Vilniečiai turės progą geriau pažinti įspūdingas Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio vietas - Plikakalnio atodangą, Neries salas ties Žvėrynu, atsivėrusias regyklas į Vilniaus centrą.
Pastatyti informaciniai stendai, dviračių stovai, įrengtos atokvėpio vietos, renginių vieta su laužaviete, suolai lankytojams. Visa rekreacinė infrastruktūra perduota valdyti Vilniaus savivaldybei.
Pagrindinis šių draustinių tvarkymo darbų tikslas - sumažinti chaotiško draustinio lankymo įtaką saugomai teritorijai. Siekiama sudaryti sąlygas pažintiniais tikslais lankytis kraštovaizdžio draustiniuose, skatinti gyventojus tinkamai naudotis išskirtinės vertės turtu - valstybės gamtiniais ištekliais.
Minėti kraštovaizdžio draustiniai sutvarkyti, įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas. II etapas”. Iki 2013 m. pabaigos iš viso bus sutvarkyta daugiau nei 70 saugomų objektų, įrengtos septynios lauko informacinės sistemos.
Kitos Žymios Lietuvos Kalvos
Be Aukštojo kalno, Lietuvoje yra ir kitų žymių kalvų:
- Nevaišių kalnas - penktoji pagal aukštį Lietuvos kalva (288,9 m) ir aukščiausias Švenčionių aukštumos taškas.
- Būdakalnis (Ažušilės kalnas) - viena aukščiausių kalvų Lietuvoje (284,8 m), 3 km į rytus nuo Ignalinos, Švenčionių aukštumoje.
- Storių kalnas - moreninė kalva Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių. Aukštis virš jūros lygio - 194 m.
- Žąsūgalos kalnas (Baltininkų kalnas) - kalva Telšių rajono savivaldybėje prie Žąsūgalo ir Baltininkų kaimų. Aukštis 210 m.
- Birutės kalnas - kalva Palangoje, iškilusi 20,7 m virš jūros lygio.
Taip pat paminėtini Kartuvių kalnas (Vyžuonų Ozas), Gedimino kapo kalnas Vilniuje ir Perkūno kalnas Kretingos rajone.
| Kalnas | Aukštis (m) | Vieta |
|---|---|---|
| Aukštojas | 293.84 | Medininkų aukštuma |
| Juozapinės kalnas | 292.83 | Medininkų aukštuma |
| Nevaišių kalnas | 288.9 | Švenčionių aukštuma |
| Būdakalnis | 284.8 | Švenčionių aukštuma |
| Storių kalnas | 194 | Anykščių rajonas |
| Žąsūgalos kalnas | 210 | Telšių rajonas |
| Birutės kalnas | 20.7 | Palanga |