Šį kartą kviečiame į išskirtinę kelionę, kurios metu ieškosime ypatingų objektų - malūnų. Don Kichotas kovojo su vėjo malūnais. Mes kviečiame juos atrasti ir jais pasigrožėti, nes Lietuvoje malūnai, deja, sparčiai nyksta.
Galvoj užgimus minčiai daryti malūnams skirtą maršrutą, prisiminiau girdėjusi, jog šių statinių gausu Aukštaitijoje, Panevėžyje ir apylinkėse. Ir tikrai, pasirodo, vėjų gairinamos Aukštaitijos lygumos buvo puiki vieta malūnams statyti, o derlingose Pasvalio, Biržų, iš dalies ir Panevėžio žemėse gausiai užderėdavo javų, kuriuos, žinoma, reikėdavo sumalti.
Sekdami mūsų maršrutu savo akimis pamatysite net 6 vėjo ir vieną vandens malūną. Pateikiame jums įdomų maršrutą po Lietuvą, aplankant įspūdingus malūnus.
Panevėžio Malūnai
Pirmoji vieta į kurią patraukėme - Panevėžys. Teko skaityti, jog senovėje Panevėžyje buvo penki ar net devyni malūnai, o miesto gatvėse miltus vežantys vežimai vos spėdavo prasilenkti. Dabar gi Panevėžio Ramygalos gatvėje, šalia „Žemynos“ progimnazijos, stūkso ir senus gerus laikus mena tik du iš jų.
Kaip bebūtų, miesto teritorijoje stūksantys didžiuliai malūnai atrodo labai ypatingai. Liūdnai juokaujama, kad Panevėžys turi ne vieną karpenką. Prieš trejetą metų baigėsi teismų maratonas ir Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Panevėžio savivaldybę L. Petrikoniui grąžinti maždaug hektaro sklypą J. L.
Arčiau mokyklos esantis, dabar apleistas L. Petrikonio malūnas pastatytas apie 1880 metus. Sovietmečiu malūnas nacionalizuotas, apleistas ir keliavo iš rankų į rankas. Kaune gyvenantis apleisto malūno savininkas kaltina Savivaldybę, esą jam negrąžinančią kadaise mieste senelio turėtų žemių. P.L. „Man reikia mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį, nors viską padariau, ko reikalavo Savivaldybė. Kažkodėl valdininkams atrodo, kad malūnas vis tiek nesaugus. Man čia labiau panašu į kerštą“, - kalbėjo L.
B. „Malūnas kėlė grėsmę, jau buvo pradėjusios byrėti plytos vaikams ant galvų, todėl kreipėmės į teismą prašydami įpareigoti savininką pašalinti grėsmę. Jis aptvėrė malūną. Kadangi tai paveldosaugos statinys, jo rekonstrukcija užtruktų gerokai ilgiau nei bet kurio kito pastato, tad davėme gerokai daugiau laiko“, - sakė D.
L. „Gal kažkaip pavyks atgaivinti. Tai kultūros paveldas, bet pati valstybė nėra suinteresuota padėti jį išsaugoti. Buvau nuvykęs ir į Kultūros paveldo departamentą, bet išgirdau, kad finansavimo nėra, gal kitais metais. Bandysime rašyti paraišką, gal bent dalį lėšų pavyks gauti“, - svarsto L.
Panevėžio simbolių - Ramygalos gatvės malūnų - istorija panaši, bet likimai skirtingi. Vienas mojuoja naujais sparnais, kitas baigia sugriūti.
Sovietmečiu malūnas nacionalizuotas, apleistas ir keliavo iš rankų į rankas. Malūnas buvo aptinkuotas, aptvarkytas vidus. Garsus astronomas Antanas Juška buvo žadėjęs dovanoti malūne rengiamai būsimai Panevėžio observatorijai ir teleskopą.
Iš visų Panevėžyje veikusių malūnų iki mūsų dienų išliko tik trys - B. Arčiau mokyklos esantis, dabar apleistas L. Petrikonio malūnas pastatytas apie 1880 metus.
Be šio garo malūno, mieste veikė dar trys: E. Kagano malūnas Ukmergės gatvėje, B. Nisono ir J. Kalmano dabartinėje Respublikos gatvėje bei D. Rubinšteino malūnas Kranto gatvėje. Netoli miesto ėmė rastis naujų garo malūnų (Savitiškio, Bistrampolio dvaruose).
Vieni šaltiniai nurodo, kad jis iškilo 18-ajame amžiuje prie Nevėžio upės, ties vadinamuoju Laisvės tiltu, jungiančiu dabartinę Smėlynės gatvę su J.
Dėl derlingų žemių ir palankiai susiklosčiusių verslo aplinkybių Panevėžys tapo didžiausiu Lietuvos grūdų malimo centru. Ji ypač suklestėjo po Pirmojo pasaulinio karo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
„Tie griuvėsiai pavojingi, baisu, kad akmenys ar metalinės konstrukcijos nepradėtų kristi. Greta esančios „Žemynos“ mokyklos administracija net užrakino vartelius prie malūno, kad vaikai nevaikščiotų pro tą pusę. Pats nueinu kartą ar du per metus pafotografuoti, bet labai atsargiai“, - pasakoja B.
Jei mieste esantys pastatai neprižiūrimi ir netvarkomi, jo savininkams Savivaldybė gali taikyti didesnį, iki 3 proc., nekilnojamojo turto mokestį. Tai ir buvo padaryta šiuo atveju. Pasak B. „Jeigu žmogus važiuoja netvarkingu automobiliu, policija turi teisę jį konfiskuoti, o su nekilnojamuoju turtu galima daryti bet ką, nesvarbu, kad praeiviams ant galvų jau byra plytos. Nėra kitų teisinių priemonių, kaip priversti savininką prižiūrėti savo nekilnojamąjį turtą“, - dėl griūvančio paveldo širdį skauda B.
Pumpėnų Malūnas
Mūsų eilėje trečiuoju tapo Pumpėnų malūnas, esantis Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, Malūno gatvėje (vietos koordinatės N 55°56′05″ E 24°20′15″ ). Nors stovi visai šalia kelio, pakelės medžių užstotą jį ne taip lengva iš karto pamatyti.
Apie 1920 metus iš akmenų ir raudonų plytų pastatytas trijų aukštų, keturių sparnų vėjo malūnas buvo renovuotas prieš beveik 30 metų, kažkada neilgai jame buvo kavinė. Šis vėjo malūnas kepurinis, jo kepurę buvo galima sukioti gaudant vėjo kryptį.
Balsių Vandens Malūnas
Toliau maršrute - vos 4 km nuo Pasvalio nutolęs Balsių vandens malūnas, rymantis to paties pavadinimo miestelyje, šalia sraunaus Lėvens upelio (vietos koordinatės N 56°02′08″ E 24°21′16″). Šis malūnas, statytas dar 1764 metais, yra vienas seniausių Lietuvoje ir yra pripažintas istoriniu paminklu.
Malūno ratai sustojo ir buvo išmontuoti 1961 metas. Dabar jo teritorija - sodybos tipo vieta, skirta lankytojų poilsiui. Paties malūno pastate - svečių namai, aplinkui yra dar keletas gyvenamųjų ir kitokio tipo statinių, didelę teritoriją puošia daugybė senovinių ūkio ir namų apyvokos rakandų.
Kleboniškių Vėjo Malūnas
Palikę vandens malūną, su „Ford Kuga“ patraukėme ieškoti jau penktojo sąraše - gražuolio Kleboniškių vėjo malūno. Prieš kelionę buvau radusi informaciją, jog šis malūnas stūkso Radviliškio rajone esančiame Kleboniškių kaime. Visgi mūsų išmanioji navigacija su šia lokacija nesusidorojo ir į šį kaimą mūsų atvesti nesugebėjo.
Ant kalniuko įsitaisęs Kleboniškių vėjo malūnas, pasirodo, yra vienas ilgiausiai Lietuvoje malęs grūdus. Malūnas medinis, aštuonkampis, kepurinės konstrukcijos, su lauko akmenų pamatais. Kepurė jo sukiojasi. Pasirodo, šis malūnas yra olandiško pavyzdžio, nes 19 a. tokie pat malūnai buvo statomi ir Olandijoje.
Dabar malūnas savo vietoje stūkso kapitaliai atnaujintas ir yra bene vienintelis veikiantis vėjo malūnas Lietuvoje. Jis naudojamas pažintiniam turizmui, jame žmonėms rodomas malimo procesas. Vietinių gyventojų dar kitaip vadinamas Velnių malūnu.
Šeduvos Malūnas
Pakelėje stūksantis statinys, kuriame jau ne vienerius metus veikia kavinė, yra plačiai žinomas artimesnėse ir tolimesnėse apylinkėse. Iš viso mūsų maršruto sąrašo šis malūnas vienintelis ir mums buvo žinomas, nes ne kartą pravažiuotas ir pastebėtas.
Malūną rasite Šeduvoje, Vytauto gatvėje 89 (vietos koordinatės N 55°45′42″ E 23°44′38″). Kad ši vieta populiari supratome iš karto - mums atkeliavus malūno kavinėje ir gražiai sutvarkytoje teritorijoje aplink jį buvo pilna švęsti nusiteikusių žmonių. Šeduvos malūnas ne tik sveikas išsilaikė, tačiau apie jį išlikusi ir turtingiausia istorija.
Šeduvos malūnas statytas apie 1905 metus, šie metai įrašyti ir virš įėjimo. Jį statyti pradėjo Jarašiūnų šeima, statybos darbams pinigų užsidirbusi Amerikoje. Malūnas apylinkėse buvo populiarus, visi keliaudavo čia malti savo grūdų.
Tarybiniais metais malūnas buvo nacionalizuotas ir apleistas. Vėl gyvybė jame atsirado 1967 metais, kuomet čia buvo įkurtas restoranas “Užuovėja” ilgainiui tapęs vienu populiariausių pakelės maitinimo įstaigų Lietuvoje. Likę paskojimų, kad tais laikais į šį restoraną buvo sunku patekti, vietas reikėdavo užsisakyti iš anksto.
Prasidėjus nepriklausomybei, malūnas vėl buvo apleistas, žmonės jį išplėšė. Būtų jis taip ir sunykęs, jei jo prieš beveik 20 metų nebūtų nusipirkę nauji savininkai. Jie ir pavertė malūną tuo, ką pamatėme jį aplankę.
Stultiškių Vėjo Malūnas
Atsigėrę kavos, atsipūtę ir palikę Šeduvos malūną, iškeliavome ieškoti paskutinio mūsų maršruto objekto - Stultiškių vėjo malūno. Šik tiek daugiau nei 10 kilometrų nuo Panevėžio nutolusio Stultiškių kaime (vietos koordinatės N 55°37′46″ E 24°13′51″) malūnas stūkso nuo 1880 metų.
Pasakojama, kad jis tuo metu buvo pastatytas aplink didelę pušį, kuri buvo nupjauta ir ant jos kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, gražiai sutvarkytas, dailus malūnas, turintis ir medinį tiltelį, ant kurio užlipus galima apeiti aplink statinį.
Senovėje žmonės malūnus buvo apipynę įvairiomis istorijomis ir legendomis, laikė juos velnių ir nelabųjų gyvenamosiomis vietomis. Aplankę visus 7 malūnus, žinokit, nei vieno velniuko nesutikome. Tiesa, keletą tik medinių matėme, kurie Šeduvos malūno kavinės interjerą puošė.
Lietuvos malūnų maršruto žemėlapis:
Šiame žemėlapyje galite rasti visus aprašytus malūnus ir susiplanuoti savo kelionę.
Apibendrinant, pateikiame lentelę su svarbiausia informacija apie kiekvieną malūną:
| Malūnas | Vieta | Koordinatės | Pastatymo metai | Būklė |
|---|---|---|---|---|
| Panevėžio malūnai | Panevėžys, Ramygalos g. | - | Apie 1880 m. | Apleistas |
| Pumpėnų malūnas | Pumpėnai, Pasvalio r. | N 55°56′05″ E 24°20′15″ | Apie 1920 m. | Renovuotas |
| Balsių vandens malūnas | Balsiai, Pasvalio r. | N 56°02′08″ E 24°21′16″ | 1764 m. | Svečių namai |
| Kleboniškių vėjo malūnas | Kleboniškiai, Radviliškio r. | - | - | Veikiantis |
| Šeduvos malūnas | Šeduva, Vytauto g. 89 | N 55°45′42″ E 23°44′38″ | Apie 1905 m. | Kavinė |
| Stultiškių vėjo malūnas | Stultiškiai, Panevėžio r. | N 55°37′46″ E 24°13′51″ | Apie 1880 m. | Sutvarkytas |
tags: #renovuotas #lietuvis #vejo #malunas