Ingridos Šimonytės Vyriausybės Prioritetai: Švietimas, Ekonomika ir Socialinė Gerovė

Būsimoji Ingridos Šimonytės Vyriausybė pateikė Seimui savo programos projektą. Šioje programoje nemažai dėmesio skiriama švietimui, socialiniams reikalams, užsienio politikai, gynybai ir kitoms sritims.

Iššūkiai ir Prioritetai

Visuotinė pandemija, klimato kaita, globalizacija, gyventojų senėjimas ir technologinė raida Lietuvą ir pasaulį keičia greičiau nei bet kada anksčiau. Ši Vyriausybė darbą pradeda ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui sudėtingu laikotarpiu. COVID-19 pandemija - pasaulyje išskirtinė sveikatos situacija, kurios sukeltos pačios skaudžiausios netektys šiandien - žmonių gyvybės. Bet kol kas dar nežinoma ir neištirta ilgalaikė pandemijos įtaka žmonių sveikatai. Esamos aplinkybės diktuoja ne tik būtinybę greitai veikti.

Ekonominis Proveržis ir Tvarumas

Mes įsipareigojame pasiekti esminį ekonominį proveržį, pereidami prie aukštesnės, nei dabar esančios pridėtinės ekonominės vertės. Skatinsime augantį darbo našumą ir didėjančias tiesiogines užsienio investicijas, plėsime skaitmenizaciją, įgyvendinsime valstybinę atvirų duomenų politiką. Sukursime draugišką aplinką, palankią steigti naujas darbo vietas ir vystyti verslo plėtrą. Mes laikysimės gamtą tausojančios politikos principų, priimsime sprendimus, formuojančius atsakingą vartojimą, įtrauksime visuomenę vystant gamtosauginę veiklą ir priimant su aplinkosauga susijusius sprendimus.

Socialinė Įtrauktis ir Lygybė

Tik tarpusavio pasitikėjimu grįsta visuomenė žino, kad susidūrusi su sunkumais, sulauks pagalbos juos įveikdama, o žmonių siekio jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais neribos fizinės ar kitokios aplinkybės. Pandemija parodė, kad nė vienas nesame apsaugoti nuo sudėtingų aplinkybių ir kiek daug kiekvienas iš mūsų galime nuveikti kitų labui. Todėl įsipareigojame kurti sąlygas, kurios padės žmonėms sėkmingai realizuoti savo gebėjimus ir patirtis, sukurti aplinką, kur visi jausis vertinami ir svarbūs. Nė vienam žmogui neturi grėsti atskirtis, nė vienas vyresnio amžiaus gyventojas neturi bijoti pasenti. Žmonėms su negalia sieksime suteikti galimybę gyventi savarankiškai, gauti išsilavinimą ir sukurti palankias darbo sąlygas.

Švietimo Reforma

Ilgalaikė mūsų valstybės pažanga priklauso nuo švietimo sistemos ir jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių. Todėl mūsų Vyriausybės misija švietimo srityje - sukurti tokias ugdymo sąlygas, kad kokybiškas išsilavinimas kiekvienam taptų realiu, o ne „popieriniu“ mūsų valstybės tikslu. Šiam tikslui įgyvendinti būtinas ilgalaikis nacionalinis sutarimas dėl švietimo sistemos pokyčių. Tarsimės su švietimo bendruomene ir politinių partijų atstovais, kuria linkme reikėtų tobulinti švietimo sistemą, kad ji atlieptų šiuolaikinius iššūkius, atitiktų kiekvieno besimokančiojo poreikius ir individualius gebėjimus, užtikrintų visiems Lietuvos žmonėms vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo.

Sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl Vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų.

Numatomi rodikliai:

• MTEP finansavimui bus skiriama 1,5 proc. BVP, iš jų valstybės asignavimai - 0,75 proc. BVP.
• Bent 35 proc. studijų programų bus vykdomos kartu su socialiniais partneriais.
• Bent 80 proc. darbuotojų dirbs kvalifikacijos lygį ir sritį atitinkantį darbą.
• Mokinių dalis, kuri pasiekia bent 2 lygį (iš 6) pagal PISA, išaugs iki 95 proc.
• Bent vienas Lietuvos universitetas QS 300.

Sveikatos Priežiūra

Pandemija tik dar labiau išryškino mūsų dabartinės sveikatos sistemos trūkumus ir kartu parodė, kuria kryptimi turėtume ją plėtoti, jei norime užtikrinti sveikatos paslaugų kokybę ir prieinamumą visiems gyventojams. Mes įsipareigojame kurti gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, krizėms atsparią sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų. Didelį dėmesį skirsime psichologinei žmonių sveikatai, prioritetą teiksime prevencinėms priemonėms ir programoms, kad būtų išvengta ilgalaikių neigiamų sveikatos padarinių.

Kultūra ir Regionai

Mums svarbu, kad skirtingose Lietuvos vietovėse gyvenantys žmonės turėtų vienodas galimybes dalyvauti ar įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, kad jiems pasiekiami būtų geriausi kultūros žmonių sukurti kūriniai. Mes įsipareigojame mažinti kultūrinę atskirtį tarp miestų ir regionų. Stiprinsime tarptautinį ir nacionalinį kultūros konkurencingumą ir kūrybos industrijų plėtrą, taip pat skatinsime kurti bendruomeninę kultūrą, išskirtinį dėmesį kreipsime regionų kultūrinei edukacijai, vystysime tarpkultūrinį dialogą, įvairovę, tautinių bendrijų ir jaunimo įtrauktį į kultūros procesus. Pagrindinis regionų politikos siekis - kad žmonės turėtų galimybę susikurti savo gyvenimo kelią nepriklausomai nuo gyvenamos vietos. Šį siekį padės įgyvendinti gerai veikianti infrastruktūra, efektyvus mobilumas, darbo vietos, švietimo, mokymo ir verslumo galimybės, taip pat prieiga prie gerovės paslaugų regionuose.

Viešasis Valdymas ir Skaidrumas

Kompetentingi, atsakingi ir profesionalūs viešojo sektoriaus darbuotojai kuria didelę vertę visai visuomenei ir yra ypač svarbūs įgyvendinant visus užsibrėžtus valstybės tikslus. Mes įsipareigojame sukurti kokybišką ir efektyvią viešojo administravimo sistemą, kuri suteiks galimybių į viešąjį sektorių pritraukti, jame išlaikyti ir motyvuoti aukščiausios kompetencijos specialistus, gerinti visuomenei teikiamų paslaugų kokybę. Lietuva yra įsipareigojusi publikuoti valstybės institucijų kaupiamus ir renkamus duomenis antriniam panaudojimui. Mes įsipareigojame, kad atviri duomenys taps esmine Vyriausybės priimamų sprendimų ir komunikacijos dalimi. Kur įmanoma, Vyriausybė priims sprendimus ir juos aiškins remdamasi atvirais duomenimis.

Mokesčių Klausimai

VMI prie FM primena, kad nuolatiniams Lietuvos gyventojams pareiga deklaruoti 2024 m. metines pajamas ir sumokėti GPM atsiranda ne tik dėl gautų pajamų, nuo kurių pajamų mokestį turi sumokėti jie patys, bet ir dėl šių GPMĮ 27 straipsnyje nustatytų priežasčių:

• Sumažėjusio metinio NPD, pajamoms viršijus 114 162 eurų (60 VDU) arba 228 324 eurų (120 VDU) sumą, nes nuo viršijančios pajamų dalies mokestis turi būti sumokamas, taikant progresinį GPM tarifą.
• Gyventojai, kuriems darbo užmokesčio gavimo vietoje per kalendorinius metus pritaikytų NPD suma yra didesnė už GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą metinį NPD, privalo deklaruoti metines pajamas ir perskaičiuoti metinį NPD.

Metinio NPD Perskaičiavimas

Nuo skirtumo, apskaičiuoto iš per metus pritaikytos NPD sumos atėmus taikytiną metinį NPD, gyventojas turi sumokėti GPM. Kalendoriniais metais įmonėje (įstaigoje) mėnesio NPD yra taikomas, atsižvelgiant tik į darbo užmokesčio (su priedais bei priemokomis) bei ligos išmokos už dvi pirmąsias ligos dienas sumą, o metinis NPD - atsižvelgiant į metinę visų apmokestinamųjų pajamų sumą. Svarbu tai, kad už metinio NPD perskaičiavimą yra atsakingas pats gyventojas.

GPM Lengvatos

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai turi teisę pasinaudoti GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio, išskaičiuoto (sumokėto) nuo 2024 m. mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų, arba sumažinti mokėtiną pajamų mokestį. GPMĮ 21 straipsnyje nustatytomis pajamų mokesčio lengvatomis pasinaudoti gali tie gyventojai, kurie per mokestinį laikotarpį patyrė tokias išlaidas, t. y. 2024 metais mokėjo:

1. Gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį.
2. Pensijų įmokas į III pakopos pensijų fondus.
3. Papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas į II pakopos pensijų fondus.
4. Už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija.
5. Palūkanas už vieną iki 2008-12-31 paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).

tags: #inerneto #tv #imoniu #apmokestinimas #uz #naudojimasi