Šis straipsnis skirtas nušviesti Lietuvos valstybės kūrėjo, signataro, bankininko ir pramonininko Jono Vailokaičio gyvenimą, siekiant papildyti jo biografiją bei paneigti įsisenėjusius kaltinimus ir šmeižtus.
Jonas Vailokaitis
Ankstyvasis gyvenimas ir šeima
Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Piktžirnių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Jo tėvai, Motiejus ir Petronėlė Vailokaičiai, buvo sumanūs ir turtingi ūkininkai, todėl šeima, auginusi septynis vaikus, neskurdo. Jie vertino mokslą ir leido keturis iš penkių sūnų į mokslus, iš kurių trys baigė aukštąsias mokyklas.
Apie Vailokaičių giminės kilmę sklando įvairios legendos, įskaitant versijas apie mišrią lietuvių ir žydų kilmę, grindžiamą išskirtine išvaizda ir verslumu. Tačiau patys Vailokaičiai teigia, kad jų prosenelio pavardė buvo Povilaitis. Šios legendos nėra patvirtintos jokiais faktais.
Jonas Vailokaitis pasižymėjo Suvalkijai būdingais bruožais: veikė atkakliai ir nuosekliai, spinduliavo pasitikėjimu savimi. Greičiausiai būtent šios charakterio savybės lėmė ir daugelį jo gyvenimo patirčių, suteikusių šiai asmenybei progų pasireikšti ir kaip talentingam verslininkui, pramonininkui, vėliau - nebijančiam rizikuoti bankininkui, sumaniam derybininkui-diplomatui, taip pat politikui. Šios savybės jam padėjo tapti talentingu verslininku, pramonininku, bankininku ir politiku, pasirašiusiu Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Mokslai ir karjeros pradžia
Savarankiškai pasirengęs, Jonas įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, kurį baigė 1908 m. Studijas rėmė brolis Juozas. Baigęs studijas, 1910 m. pradėjo dirbti Marijampolėje veikusioje Lietuvių krikščionių ūkio draugijoje "Žagrė" buhalteriu.
Veikla "Žagrėje"
Pirmoji J. Vailokaičio darbovietė buvo Lietuvos krikščionių ūkio draugija "Žagrė" Marijampolėje, kur jis dirbo buhalteriu. "Žagrė", įsteigta 1907 m., buvo pirmasis Suvalkijos pažangių ūkininkų ir jaunų kunigų kooperatyvas. 1912 m. patvirtinus naujus įstatus, draugija daugiau dėmesio skyrė ūkininkavimo kultūrai kelti, steigė javų valymo punktus ir žemės ūkio mašinų nuomos punktus, rengė kursus, konsultavo ūkininkus. "Žagrė" taip pat dalijo trąšas ir sėklas, kad ūkininkai galėtų įsitikinti jų naudingumu.
Verslo pradžia Kaune
1912 m. Jonas Vailokaitis persikėlė į Kauną ir su broliu Juozu įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją. Jos tikslas buvo priimti indėlius, teikti paskolas už įkeistą nekilnojamąjį turtą, pirkti ir parduoti dvarus bei žemę. Pagrindinė veikla buvo supirkti ir lietuviams parduoti nusigyvenusių dvarų žemę. Draugija veikė iki 1920 m., kai Ūkio bankas perėmė jos įsipareigojimus ir turtą.
Politinė veikla ir Nepriklausomybės Aktas
J. Vailokaičio politinė veikla prasidėjo 1917 m. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. jis buvo išrinktas į Valstybės Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime, buvo renkamas į už valstybės finansus ir biudžetą atsakingas komisijas.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
1920 m. balandžio 14-15 d. Jonas Vailokaitis išrinktas į Steigiamąjį Seimą kaip Ūkininkų Sąjungos atstovas. Pradėjo vadovauti Biudžeto ir finansų komisijai, sprendė žemės reformos klausimą, formavo mokesčių politiką. 1922 m. kovo 3 d. pasitraukė iš Seimo, sutelkdamas dėmesį į valstybės ekonominių pagrindų kūrimą.
Darbas Steigiamajame Seime
1920 m. Jonas Vailokaitis Kauno apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Jam buvo patikėta vadovauti Biudžeto ir finansų komisijai, kurios nariai buvo Vladas Jurgutis, Juozas Purickis, Albinas Rimka, Nachmanas Rachmilevičius. Komisija rengė teisės aktų projektus, kuriuos Seimui pristatydavo Vailokaitis. 1922 m. kovo 3 d.
Ūkio Banko įkūrimas ir veikla
Vienas svarbiausių Jono Vailokaičio darbų - Lietuvos ūkio banko įsteigimas 1919 m. vasario 16 d. Jo steigėjai buvo Jonas Vailokaitis, Pijus Grajauskas, Aleksandras Stulginskis ir Andrius Dubinskas. Jonas vadovavo banko valdybai, o Juozas - tarybai.
Ūkio bankas buvo pirmasis bankas Kaune ir antrasis atkurtos valstybės nacionalinis bankas. Pagal akcinį kapitalą jis lenkė Lietuvos banką ir Žemės banką. Turėjo didžiausią skyrių tinklą, steigė juos ne tik apskričių centruose, bet ir miesteliuose, o iki 1925 m. skyriai veikė Berlyne, Londone ir Niujorke.
Strateginis banko tikslas buvo investicijos į pramonę ir prekybą, jų kreditavimas. 1923-1938 m. banko turtas padidėjo nuo 23,5 iki 60,1 mln. litų, priimti indėliai - nuo 3 iki 28,7 mln. litų, suteiktos paskolos - nuo 0,8 iki 23,6 litų. Ūkio bankas buvo komercinių bankų lyderis.
Investicijos į pramonę ir prekybą
Vailokaičiai buvo ne vienos verslo šakos pradininkai Lietuvoje. Jie įsteigė ar nupirko akcines bendroves: "Palemonas", "Metalas", "Maistas", "Medis", "Venta", "Spėka", "Linas", "Eksimportas", "Urmas". Reikšmingiausios įmonės buvo "Palemonas" ir "Metalas". "Palemonas" gamino aukštos kokybės plytas, o "Metalas" gamino žemės ūkio mašinas.
Kad investicija buvo sėkminga, rodo statistika: pagal 1938 m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) "Metalas" buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje, ji gamino žemės ūkio mašinas.
Dokumentinis filmas „Monsinjoro Alfonso Svarinsko homilija“
Svarbiausi Jono Vailokaičio įkurti verslai:
| Įmonė | Veikla |
|---|---|
| Palemonas | Plytų ir čerpių gamyba |
| Metalas | Žemės ūkio mašinų gamyba |
| Maistas | Maisto produktų eksportas |
| Urmas | Tekstilės importas ir eksportas |
Šeima ir asmeninis gyvenimas
1918 m. Vilniuje Jonas Vailokaitis susipažino su fotografe Aleksandra Jurašaityte. 1919 m. sausio 25 d. jie susituokė Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje. Santuokos sakramentą suteikė J. Vailokaičio brolis kunigas Juozas Vailokaitis.
Jonas Vailokaitis su žmona Aleksandra Jurašaityte
Emigracija ir mirtis
1940 m. Vailokaičių šeima pasitraukė į Vokietiją, kur iš pradžių apsigyveno Berlyne, o paskui Blankenburge. Šiame mieste 1944 m. gruodį J. Vailokaitis mirė. 2007 m. rugpjūčio 18 d. jo palaikai perlaidoti Paštuvos kapinėse, šalia brolio kun. Juozo Vailokaičio.
Vailokaičių indėlis į Lietuvą: finansinė parama ir mecenavimas
Broliai Vailokaičiai negailėjo lėšų aukoms ir šelpė neturtinguosius. Jonas Vailokaitis buvo įsteigęs specialų stipendijų fondą. Finansine parama iš šio fondo naudojosi poetas Kazimieras Bradūnas, teisininkas Viktoras Raulynaitis, kunigas istorikas Antanas Juška ir kiti. Viena įspūdingiausių Juozo ir Jono Vailokaičių aukų - Klaipėdos sukilimo finansavimas.
Atminimo įamžinimas
J. Vailokaitis puikiai žinomas ir prisimenamas Lietuvoje. Jo atminimas įamžintas įvairiai: Vilniuje, Kaune, Šakiuose yra J. Vailokaičio gatvės. Planuojama pastatyti paminklinį akmenį jo gimtinėje Pikžirnių kaime. Šakiuose veikiančioje kavinėje "Laimė" galima paskanauti signataro J. Vailokaičio įamžinimo - torto.