Civilinė teisė (CT) turtinius santykius reguliuojančias normas skirsto į dvi pagrindines grupes: daiktinę teisę ir prievolių teisę. Šios dvi teisių grupės yra tarpusavyje susijusios ir neatskiriamos, nes joks daiktas be teisės ir prievolės neegzistuoja.
Šalys, kuriose dominuoja civilinės teisės sistemos
Daiktinė teisė
Daiktinė teisė (DT) suvokiama kaip teisės normų visuma, reguliuojanti turtinius santykius, kurioje įgalioti asmenys gali įgyvendinti savo teises į daiktus (turtą) be kitų asmenų reikiamų veiksmų. Daiktinės teisės normos leidžia juridiniam asmeniui naudoti turtą, jį turėti nepriklausomai nuo kitų asmenų veiksmų. Šios normos savo esme ir turiniu apibrėžia ir apibūdina turtinių santykių statiką.
Civilinė teisė reguliuoja ir turtinių santykių dinamiką, t. y. daiktų apyvartą. Ši santykių sfera yra reguliuojama prievolės instituto arba teisės normų, kurios nustato turtines prievoles. Visa ši visuma vadinama prievoline teise.
Prievolių teisė
Prievolių teisė apima teisės normų visumą, kurių dėka asmuo turi galimybę reikalauti iš kito asmens perduoti turtą ar daryti kitus veiksmus, turinčius turtinį ar neturtinį pobūdį. Prievolių teisė reguliuoja santykius, susijusius su turto, daiktų judėjimu turtinėje apyvartoje. Atsiradusios civilinės teisės daiktinės ir prievolių teisės pagrindu priimta vadinama subjektyviąja daiktine teise.
Bet kuris turtas, priklausantis asmeniui nuosavybės teise, gali tapti prievolių objektu, kurios atsiranda iš sandorių: pirkimo-pardavimo, rangos, paskolos, užstato, žalos atveju ir pan. Išvardintais atvejais vienu ir tuo pačiu metu atsiranda ir daiktinė, ir prievolės teisės.
Pagrindiniai daiktinės teisės bruožai
Daiktinė teisė charakterizuojama šiais pagrindiniais bruožais:
- Daiktinėmis teisėmis pripažįstamos tik tos, kurias tiesiogiai numato nacionalinės teisės sistemos normos. Šis bruožas vadinamas uždaruoju daiktinės teisės ratu.
- Daiktinės teisės yra prilyginamos absoliutinėms teisės normoms.
- Daiktinės teisės objektu visuomet yra individualiai apibrėžtas daiktas. Tai klasikinis daiktinės teisės traktavimas, kuris šiuolaikinėmis sąlygomis yra šiek tiek pakitęs.
Uždaras daiktinės teisės ratas nacionalinėse teisės sistemose neretai pasireiškia skirtingai, nes skirtingiems daiktams nacionalinėje teisėje suteikiamas skirtingas statusas, yra ribojama daiktų apyvarta arba suteikiamas tam tikra specifika. Europos šalių civilinėje teisėje pagrindinis daiktinės teisės institutas yra nuosavybės teisė.
Daiktinė teisė vienu nuosavybės institutu neapsiriboja. Daiktinę teisę sudaro visa eilė teisės normų, kurios neapsiriboja vien nuosavybės teise. Eilei daiktų suteikiamas papildomas statusas ir įstatyme numatytos taisyklės, kai asmenys turi teisę daiktais naudotis - tai teisė į svetimą daiktą. Atsiradus teisei naudotis svetimu daiktu, nereiškia, kad savininkas praranda teisę į šį daiktą. Tokiomis teisėmis yra įkeitimo teisė, panauda, servitutai, uzufruktai ir kt. teisės.
Prievolės teisės turinys priklauso nuo civilinėje apyvartoje dalyvaujančių asmenų valios ir nuožiūros. Pagal Anglijos teismų dalyviai gali sudaryti sandorius - teise neišvardintais kontraktais. Absoliuti teisė pasireiškia tuo, jog ir veikia kitų asmenų atžvilgiu vienodai ir visi asmenys privalo nesikišti ir nemaišyti daiktinės teisės turėtojui įgyvendinti savo teisę. Visi asmenys privalo nepažeisti daiktinės teisės ir šių teisių laikytis. Šis principas vadinamas neliečiamumo principu.
Savininkas ir kiti daiktinės teisės turėtojai turi teisę reikalauti, kad asmenys susilaikyti nuo veiksmų, trukdančių jiems įgyvendinti savo teises. Visi asmenys savininko atžvilgiu yra prievolininkai. Prievolės teisės savo esme yra sąlyginės teisės ir veikia tik tų asmenų atžvilgiu, kurie dalyvauja konkrečiame teisiniame santykyje.
Prievolės santykiuose kreditoriui pagal prievolę gali įpareigoti tik tam tikri asmenys. Tačiau įsipareigojimai kreditoriui yra sąlyginiai. Kreditoriais jie netampa, kol nėra skolininko ir atvirkščiai. Daiktinės teisės absoliutus pobūdis pasireiškia per viršenybės teisę ir per perėjimo teisę.
Viršenybės teisės (pirmumo) perėjimo teisės esmė ir prasmė yra ta, jog kartu su daiktu, daiktinė teisė pereina kitiems asmenims. Dėl to savininkas praradęs daiktą ne savo valia turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto naudojimosi juo. Ryšium su tuo servituto teisė, užstato teisė, įkeitimo teisė, nustatyta savininko seka paskui daiktą ir ši seka suvaržo naujo savininko teises. Servituto teisė nereiškia, kad savininkas prarado daiktą nesavo valia.
Primestoji prievolė vadinama servitutu. Nuomininkas išlaiko teisę naudotis daiktu, jam perėjus teisėms. Viršenybės teisei esmė yra ta, kad esant prievolių ir daiktinės teises kolizijai pirmumas suteikiamas daiktinei teisei. Esant keleto asmenų pretenzijai į daiktą, pirmumas suteikiamas tam asmeniui, kuris juo naudojasi įkeitimo teise ir šis asmuo anksčiau negu likusieji turi teisę patenkinti savo pretenzijas šio daikto sąskaita.
Visoms teisinėms sistemoms yra žinomos kai kurios privilegijos, prievoliniuose santykiuose prieš esant santykių kolizijai. Nekilnojamojo turto pardavėjas negavęs sutartos pirkimo kainos sutinkamai su Prancūzijos CK turi viršenybės teisę prieš asmenį, kurio naudai įkeistas turtas. Kadangi daiktinė teisė veikia tik individualiai apibrėžtam daiktui, šių teisių turėjimui suteikiamos specifinės teisių gynimo formos.
Nuosavybės teisė
Iš visų daiktinių teisių visa apimanti yra tik nuosavybės teisė, pasireiškianti visuma, t.y. teisė naudotis, teisė valdyti ir teisė disponuoti. Be šių trijų dalių nuosavybės teisė neegzistuoja. Perleidžiant daiktą prievolės teisė galioja šiomis trimis sudėtinėmis dalimis operuoti skirtingai, pvz. išnuomojant butą (teisė naudotis ir valdyti). Įkeisdami daiktą įkeitimo sutartimi suteikiama teisė tik valdyti.
Jeigu įkeisto daikto vertė kinta tai sandorio dalyvis yra kaltas ir turi kompensuoti nuostolius. Taigi, visos kitos daiktinės teisės yra ne kas kita, kaip išskirtos tam tikros daiktinės teisės charakteristikos arba požymiai.
Daiktinės teisės objektas
Apibendrinant, daiktinės teisės objektu yra turtas. Turtas suvokiamas kaip nevienalytis reiškinys. Pati turto sąvoka nėra nekintamas dalykas, laipsniškai jis transformuojasi. Kai ūkinėje apyvartoje buvo praktikuojami daiktiniai objektai, nuosavybės objektai buvo suvokiami kaip daiktai. Šios aplinkybės įtakoje formavosi nuosavybės koncepcija. Šia aplinkybe buvo vadovaujamasi ir apibrėžiant nuosavybės objekto teisės ratą.
Klasikinė nuosavybės teisės koncepcija vadovavosi tuo, kad teisės taikomos materialiems objektams - daiktams. Turto sąvoka prilyginama daikto sąvokai kaip atitikmeniui. Įtaką daro mokslo ir technikos raida, pažanga, nuosavybės objektų ratas.
- Nuosavybės objektais buvo pripažinti energetiniai ištekliai, žaliavų ištekliai, elektros energija, inertiniai objektai ir kt.
- Daiktinės teisės plėtra vyko ne daiktinių objektų sąskaita. Turto sampratos plėtra išskiriant materialiąją idealiąją nuosavybę suformavo idealios ir nematerialių nuosavybės objektų koncepciją.
Šiuolaikinė daiktinės teisės doktrina ir praktika iš pagrindų pažengė lyginant su klasikine daiktine teise. Šios pažangos pasekmė yra pramoninės nuosavybės koncepcija:
- Finansinės komercinės nuosavybės objektai, kuriems priklauso obligacijos, vekseliai, čekiai, konosamentai, akcijos, pajai, ir kt.
- Techninės ir techninės kūrybos objektai: atradimo patentai, moksliniai darbai, mokslinės idėjos ir kt.
Atskirų šakų teisėje šių objektų prigretinimas daiktinės teisės objektams sprendžiamas nevienodai, kai kur laikomasi klasikinės teorijos ir jie pripažįstami su išlyga, kai kur su sąlyga. Vokiečiai šių objektų pripažįsta nuosavybės objektais formaliai apsunkintais dėl 99 paragrafo nuostatos, kad daiktinės teisės objektu gali būti pripažintas tik materialus objektas, čia nematerialūs objektai pripažįstami tik su sąlyga.
Prancūzijoje ir kitose šalyse nematerialus objektas pripažinimas yra numatomas: įkeitimą, užstatą, servitutą, uzufruktą. JAV ir Anglijoje materialūs objektai pripažįstami nuosavybės objektais be išlygų. Ji paremta ir Lietuvos civiliniu kodeksu. Visose nacionalinės teisės sistemos laikosi principo, kad nuosavybės objektai turi būti klasifikuojami pirmiausia pagal nuosavybės objekto natūraliąsias savybes.
Nuosavybės objektų klasifikacija
Nuosavybės objektai klasifikuojami pasitelkiant nuosavybės objekto natūraliąsias savybes. Dažnai tai daroma daiktai skirstomi į 2 grupės: kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Taip pat daiktai skirstomi: į apyvartinius objektus ir neleistinus apyvartos objektus.
Nekilnojamasis daiktas visada yra vienoje vietoje, turi individualius požymius ir yra nepakeičiamas. Kilnojamieji daiktai gali būti perkelti iš vienos vietos į kitą, gali būti pakeičiami to paties tipo daiktais. Visose teisinėse sistemose nekilnojamais daiktais priskiriamas žemė ir neatskiriami nuo jos daiktai - pastatai, statiniai, augalai. Visi kiti vertinami kaip kilnojamieji.
Ryšium su kilnojamais ir nekilnojamais daiktais yra svarbi teisinė problema, nes jiems taikomas skirtingas teisinis režimas. Prancūzijos teisėje nekilnojamu pripažįstama platesnis daiktų ratas lyginant su kitomis teisinėmis sistemomis. Prancūzijos nekilnojamais daiktais laikoma žemė, su ja susiję pastatai, statiniai, miškas, nekupjanti javai, mašinos, žaliava, instrumentai, žemės ūkio padargai ir galvijai ūkyje. Jei šie daiktai išskiriami iš kitų daiktų visumos, tuomet pagal.
Šiuolaikinėmis darbo sąlygomis plačiai prekiaujama dokumentais, išreiškiamais nuosavybės teise. Romėnų-Vokietijos teisės sistemos šalyse ir Lietuvoje šie popieriai vadinami vertybiniais popieriais, o Anglijoje-JAV - apyvartiniais dokumentais. Vertybiniai popieriai ir apyvartiniai dokumentai įtvirtinantys reikalavimo teisę nacionalinėse teisinėse sistemose traktuojami kaip kilnojimas turtas.
Pripažįstami pirkimo - pardavimo dalyku, gali būti įkeitimo objektu, užstatu ir kt. Taip pat Vokietijoje jie gali būti naudojami steigiant akcinę bendrovę, ir gali tarnauti įstatinio kapitalo įnašu. Vertybiniai popieriai ginami vienodai kaip ir kilnojamas turtas. Taip pat Vertybinių popierių režimą reguliuoja specialus įstatymai.
Vertybiniai popieriai fiksuodami nuosavybės dalį jungtiniame kapitale, suteikia teisę gauti tam tikrą pridėtinės vertės dalį, kaip gamybos rezultatą. Dėl šios aplinkybės vertybinių popierių ir apyvartos dokumentų reikšmė šiuolaikinėmis sąlygomis turi ypatinga svarbą, pavyzdžiui, Vokietijos teisinėje sistemoje:
- Popieriai, kurie suteikia teisę gauti pelno dalį dividendų pavidalu.
- Prekiniai popieriai - pripažindamos konosamentai, prekių sandėlio pažymai, važtaraščiai chalog. dokumentai.
Taip pat vertybinių popierių pripažindamas dokumentas, kurio nuosavybės teisė, jo nesant negali būti įgyvendinta arba perduota kitam.
Nuosavybės samprata
Nuosavybės samprata traktuojama ekonominia ir juridinia prasme:
- Ekonominė - kaip visuomenės gyvybinis santykis, kurio dėka asmenys įsisavina ir pasisavina gamtos objektus (daiktus) natūralius ar perdirbtus. Pasisavinimu suprantamas tam tikras naudojimo būdas, kuris būdingas konkrečiai ekonominei sistemai. Pasisavinimo būdai apsprendžia nuosavybės santykių tipą ir turinį.
- Juridinė - nuosavybė nusako gamybos priemonių, produktų priklausymą konkretiems asmenims ar asmenų grupėms. Valstybė įtvirtina tam tikrą teisės normų sistemą, kuri reguliuoja visuomenės santykius pasisavinant gamtos objektus, gamybos produktus jais disponuojant, naudojant, valdant.
Teisės normų visuma įtvirtina nuosavybių santykius sudaro nuosavybės teisės institutą. Ši visuma - nuosavybės teisė objektyviąja prasmę. Įstatymas įtvirtinimas nuosavybės priklasamumo principas konkretiems asmenims - savininkams. Taigi, savininkas turi teisę dalį savo teisių perduoti kitiems asmenims, neprarasdamas savo, ši dalis vadinama subjektyviąja teise, suteikiančia savininkui naudoti turtą savo interesams tenkinti valstybės numatytose ribose.
Daiktą panaudojus pagal paskirtį pats daiktas pakeičia savą esmę (atsarginės automobiliu dalys) - suvartojamoj. Dalieji ir nedalieji daiktai - papildoma daikto charakteristika, nes dalijimas suvokiamas nebūtinai fizine prasme - sąlyginis reiškinys. Kai kurie daiktai gali būti.
Bendrojoje civilinėje teisėje yra priimtos 2 nuosavybės rūšys: asmeninė (privati) ir bendroji nuosavybė. Lietuvoje priėmus savivaldos įstatymą buvo atrasta dar 1 - a nuosavybės rūšys “savivaldybių nuosavybė”.
Nuosavybės įgijimo pagrindai
Teisės teorijoje ir praktikoje nuosavybės pagrindai skirstomi į pradinius ir išvestinius, taip pat yra bendrieji ir specialieji teisės įgijimo pagrindai:
- Pagal sutartis ir kt.
- Sujungus 1 ir 3 įsigijimo pagrindus gauname turto ūkinio naudojimo rezultatą. Šis naudojimas sukuria sudaro produkciją ir gautas pajamas. Ši įgijimo tvarka CK 154 str. LR.
Šis straipsnis pats turtas yra visuomenės reikšmingumo reiškinys.
- Turto perdavimas pagal sutartis ir kt. CT sandorius.
- Nuosavybės praradimas taip pat valios išraiška. LR C įst.
- Kt. LR 162 str.
- Radinys reg. 159 str.
- Nenormalus įsigijimo reiškinys.
Ūkinė senatis reikšmė. Įstatymleidystėje ši i.s. esmė vad. Galimybė kreiptis su ieškiniu į teismą siekiant apginti pažeistas teises (materialinės teisės - praranda prasme) skiriasi nuo procesinės teisės.
Ieškiniu senaties terminai prekiniuose santykiuose būtinas ūkinis pastovumas. Ūkinio subjekto atstovai gali sudaryti nepalankias sąlygas ūkinių subjektų veiklai. Įgalioti asmenys ilgą laiką gali nevykdyti savo funkcijų, įpareigojimai. Pretenzijos gali būti pareikštos neapibrėžtu laiku. Tuo pačiu pretenzijos gali įsisenėti, atsiskaitymai užsidelsti, o ūkiniu subjektų gyvavimas - paralyžiuotis.
Ieškiniu senatis yra disciplinuojanti priemonė ūkiniam subjektam. Kiekvienas ūkinis subjektas privalo savo teises ir pareigas vykdyti nedelsiant. Šis reikalavimas sudaro palankesnes sąlygas teises ginčams spręsti ir neprarasti reikiamų įrodymų. Ieškiniu senatis problema susijusi su viešąja tvarka. Lietuvoje reguliuojamas CK. Dualistinės teisės sistemos šalyse ieškiniu senatis yra reguliuojami CK, C teisės normomis, komercinės teisės K.
Lietuvos civilinis kodeksas numato, kad bendrasis i.s. Ankstesniuose įstatymuose buvo skirti 2 terminai: bendra ir (3) (1,8) komercijos senatis (Rusijoje dar galioja). Prancūzijoje ir Vokietijoje ieškiniu senatis reguliuojami CK ir komercijos teisės k. Taip pat senatis reguliuojama specialiais norminiais aktais. Lietuvoje taip pat šie aktai numato specifinius senates terminus atskirose srityse (ypač rangos sutartyse (5 m.), kt. 10,15m). Taip pat yra kardomėji (susiję su pirkimo - pardavimo, nuomos sutartis).
Šveicarijos ieškiniu senatis reguliuojamos prievolių įst. Anglijoje 1980m.11.19 buvo priimtas nikingas i.s. įstatymas. Ieškiniu senatis taip pat reguliuojamas tarptautiniais susitarimais. Jungtinių tautų organizacioji specialius įstatymai - konvencijoje vykdant tarptautini pirkimo - pardavimo1974m. Niujorke, 1980m. papildymas, Vienoje i.s. - 4m. Ieškiniu senatis konvencija 1988 08 01 visiškai įsigaliojo.
Ieškiniu senatis terminus nereikia maišyti su užkertančiaisiais terminais. - Pretenzijos pareiškimas kt. - Tokiu veiksmu taip pat vadinama Kai įstatymuose kalbama apie terminus, kurie siejami su tam tikros teisės gynimu - tai kalbama apie. Todėl šie terminai skiriasi nuo senatis savo tikslu ir trukme. Jei pasibaigia senatis terminu teisė kreiptis išlieka į teismą, nors privatinė tvarka ši teisė gali būti nepatenkinta, o esant svarbiam priežastims ieškiniu senatis gali būti termina veikia visų asmenybių vienodai, juo gali būti padeng. sem. egzistoja ir įsigijimo sutaris. Ieškiniu senatis savo esmė,...