Žalos atlyginimas už turto sugadinimą: įstatymai ir taisyklės Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime žalos atlyginimo už turto sugadinimą klausimus, reglamentuojamus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Žalos atlyginimas Lietuvoje: įstatyminiai aspektai.

Žalos atlyginimas eismo įvykio atveju

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse yra numatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Draudimo žalos atlyginimas po autoįvykio - tai procesas, kurio metu draudimo bendrovė atlygina finansinius nuostolius, patirtus dėl eismo įvykio. Tai apima tiek transporto priemonės remonto, tiek žalos asmeniui atlyginimą, priklausomai nuo to, kokio tipo draudimą turi eismo įvykio dalyviai.

Svarbu žinoti, kaip vyksta žalos atlyginimo procesas, ką daryti patekus į eismo įvykį, kaip užregistruoti žalą ir sužinoti bylos būseną bei kada ir kaip kreiptis į policiją, kad procesas būtų sklandus ir greitas.

Žalos dydžio nustatymas

Žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki eismo įvykio ir likutinę vertę po eismo įvykio. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga.

Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, dydis nustatomas pagal turėtas sugadinto turto remonto išlaidas, būtinas turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinosios remonto išlaidos (be pridėtinės vertės mokesčio) sugadinto turto rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti, kurias sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų detalių ir (ar) dalių vertė (sumažinant išlaidas keičiamų detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimo verte), dažymo medžiagų vertė, taip pat sugadinto turto transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos papildomos išlaidos.

Būtinosios remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius remonto darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais, nustatytais specializuotose remonto išlaidų apskaičiavimo programose.

Sugadinto turto sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu atlikus remontą jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka sugadinto turto sugadintas detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos (atlikus remontą atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus), pakeisti naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras atlygina būtinąsias remonto išlaidas, kuriomis šiuo atveju laikomos remontuotinos detalės ir (ar) dalies remonto išlaidos.

Pranešimas apie eismo įvykį ir žalos administravimas

Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinįnukentėjusio trečiojo asmens pranešimą apie eismo įvykį, pateikia nukentėjusiam trečiajam asmeniui užpildyti jo patvirtintos formos pranešimą apie eismo įvykį.

Atsakingas draudikas ar Biuras, gavęs rašytinį pranešimą apie eismo įvykį, atlieka jo tyrimą (apklausiami eismo įvykio liudytojai, transporto priemonės valdytojai, apžiūrima eismo įvykio vieta, sugadintas ar sunaikintas turtas, surašoma sugadinto, sunaikinto turto apžiūros ataskaita (techninės apžiūros protokolas ar kita), daromos nuotraukos, atitinkamoms teisėsaugos, asmens sveikatos priežiūros, valstybinio socialinio draudimo įstaigoms, taip pat įstaigoms, organizacijoms, kuriose sudaromi psichoneurologinės, toksikologinės, narkologinės įskaitos sąrašai, kitiems asmenims, kurie gali pateikti administruojant žalą svarbią informaciją, pateikiamos užklausos, vertinami atsakingam draudikui ar Biurui pateikti dokumentai).

Atsakingas draudikas ar Biuras sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrą atlieka Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.

Apžiūros ataskaitos, techninės apžiūros protokolo ar panašaus pobūdžio dokumento kopijos pateikiamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui (arba jo įgaliotam asmeniui) ir eismo įvykio kaltininkui - jų pageidavimu.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo nepristato atsakingam draudikui ar Biurui, jų įgaliotiems asmenims (ekspertams) sugadinto ar sunaikinto turto apžiūrėti tiesiogiai, jis turi pranešime apie eismo įvykį tiksliai nurodyti adresą, kur ir kada būtų galima atlikti turto apžiūrą, ir suteikti galimybę atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą.

Nukentėjusio trečiojo asmens atsakingam draudikui ar Biurui teikiamoje pretenzijoje dėl padarytos žalos turi būti nurodomas nukentėjusio trečiojo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji ar korespondencijos gavimo vieta, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jei turima), prašymą atlyginti žalą pagrindžiančios aplinkybės ir žalos dydis, jeigu jis yra žinomas.

Pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo taip pat turi pateikti visus turimus dokumentus apie eismo įvykio aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, žalą ir jos dydį, jeigu šie dokumentai nebuvo pateikti iki pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.

Atsakingas draudikas, atlygindamas žalą, visų pirma tenkina nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijas dėl padarytos žalos.

Neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, įvykus draudžiamajam įvykiui pagal draudimo sutartį žala nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tą pačią draudimo sutartį dėl kito draudžiamojo įvykio jau mokėtas išmokas.

Atsakingas draudikas ar Biuras priima sprendimą dėl išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, kuriais įrodomas draudžiamojo įvykio faktas, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybės, eismo įvykio dalyvių atsakomybė, Taisyklių II skyriuje nurodytus ir kitus reikšmingus sprendimui dėl išmokos mokėjimo priimti dokumentus (pavyzdžiui, žuvusio asmens mirties priežastis tyrusių įstaigų išvadas ir kt.).

Išmokų mokėjimo tvarka

Dėl žalos asmeniui - išmoka pervedama į nukentėjusio trečiojo asmens nurodytą jo ar kito asmens sąskaitą arba nukentėjusio trečiojo asmens sutikimu į gydymo, reabilitacijos, laidojimo, kapavietės sutvarkymo ar kitas panašias paslaugas dėl padarytos žalos asmeniui suteikusių įmonių ar įstaigų nurodytas sąskaitas.

Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo, atsižvelgdamas į Įstatymo 19 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasirinko ne visos žalos dydžio vienkartinę išmoką, o periodines išmokas, jos indeksuojamos vadovaujantis Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr.

Dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokama vienkartinė išmoka, o jeigu žala sveikatai yra tęstinio pobūdžio arba neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus.

Sveikatos sutrikdymo atveju dėl negautų pajamų, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, gali būti mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į nukentėjusio trečiojo asmens pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.

Dėl laidojimo išlaidų mokama vienkartinė išmoka arba, jeigu neįmanoma išmokėti išmokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų išmokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, išmoka mokama dalimis per kelis kartus.

Dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės išmokos arba visos žalos dydžio vienkartinė išmoka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, pasirinktą ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintą mokėjimo būdą.

Jeigu su nukentėjusiu trečiuoju asmeniu nebuvo susitarta dėl kitokių periodinių išmokų mokėjimo terminų, periodinės išmokos turi būti išmokamos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos už praėjusį mėnesį.

Valstybinio socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka ir nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas.

Darbuotojo atsakomybė už įmonės turto sugadinimą

Darbo funkcijoms vykdyti transporto įmonės patiki darbuotojams (vairuotojams) valdyti brangias transporto priemones (vilkikus, puspriekabes). Darbo teisiniuose santykiuose galioja darbuotojo atsakomybė prieš darbdavį.

Kaip ir ankstesniame reglamentavime, darbuotojo prievolė atlyginti visą padarytą turtinę žalą buvo ribojama jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Nauja yra tai, kad žalą padarius dėl darbuotojo didelio neatsargumo, atlygintinos žalos riba yra šeši vidutiniai darbo užmokesčiai.

Teritorinė, šakos kolektyvinė sutartis gali numatyti kitus atlyginamos turtinės žalos dydžius, kurie negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio (DK 153 str.

Kaip išimtys, įgalinančios darbdavį išsireikalauti iš vairuotojo visą žalą dėl transporto priemonės sužalojimo atlyginimą, naujajame Darbo kodekse vardijami atvejai: darbuotojas žalą padarė tyčia; žalą padarė darbuotojo veikla, turinti nusikaltimo požymių; žalą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų vairuotojas.

Žalos atlyginimo dydžio nustatymas

Tiek riboto, tiek ir visiško žalos atlyginimo atvejais nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į:

1. netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius);
2. žalą padariusio darbuotojo ir žalą patyrusio darbdavio kaltės laipsnį ir jų veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo;
3. faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

Netyčinės žalos padarymo atveju darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgti ir į vairuotojo finansines ir ekonomines galimybes.

Taigi, siekdamas visos patirtos žalos atlyginimo darbdavys turi įrodyti darbuotojo tyčią, nusikaltimo požymius, neblaivumą.

Naujovė nuo 2017-07-01 įsigaliojusiame Darbo kodekse - darbuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Žinoma, prieš apdraudžiant darbuotojo civilinę atsakomybę, reikia susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis.

Žalos atlyginimą išskaitant iš vairuotojo darbo užmokesčio, vėl gi galioja tam tikri apribojimai: išskaitos dydis iš užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, dalies negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu darbo ginčą nagrinėjęs organas nenustato mažesnio išskaitų dydžio (DK 150 str.

Apibendrinant, darbuotojui sugadinus jam patikėtą transporto priemonę, jo atsakomybės ribojimas liks numatytas vidutiniais darbo užmokesčiais, išskyrus įstatyme numatytas išimtis dėl visiško darbuotojo žalos atlyginimo.

Tarptautinis krovinių vežimas ir žalos atlyginimas

Tarptautinis krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims - ekspeditoriams, terminalams, agentams.

Tarptautinio krovinių vežimo keliais santykius ir iš to kylančius reikalavimus dėl žalos atlyginimo reglamentuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR).

CMR konvencijos 25 str. 1 d. numatyta, jog krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 str. 1, 2, 4 p. nuostatomis. Tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip: a) suma, kurią reikėtų sumokėti visiškai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys; b) suma, kurią reikėtų sumokėti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio (CMR konvencijos 25 str. 2 d. a, b p.).

Krovinio sugadinimo atveju žalos dydis apskaičiuojamas ne pagal išlaidas siekiant atstatyti krovinį į pradinę padėtį, o taikant nuvertėjimo principą - vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą.

Tokiu būdu reikalavimo teisę turinčiam asmeniui reikia įrodyti krovinio vertę priėmus krovinį vežti, krovinio vertę po jo sužalojimo, atitinkamai šių skaičių skirtumas ir būtų krovinio nuvertėjimo suma.

Kompensacijos dydžio ribojimas

Tiek sugadinus, tiek sunaikinus krovinį (dalį krovinio) ar dėl sugadinimo kroviniui tapus netinkamu naudoti vežėjas galėtų taikyti CMR konvencijoje nustatytą kompensacijos ribojimą - 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.).

Kasacinis teismas 2013-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013 išaiškino, kad sprendžiant dėl kompensacijos už sugadintą krovinį dydžio, taikomas 8,33 SDR atsakomybės ribojimas. Kitaip tariant, CMR konvencijoje 25 str. 1 p. įtvirtinta nuostata nedraudžia papildomai riboti kompensaciją pagal CMR konvencijos 23 str. 3 p.

Vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus (CMR konvencijos 3 str.).

Vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus nuostolius, t.y. lėšų sumokėjimas trečiajam asmeniui negali būti laikomas tinkamu patirtų nuostolių įrodymu.

Pajamų mokestis ir žalos atlyginimas

Gyventojo pajamų mokesčiu (GPM) yra apmokestinamos gyventojo pajamos (GPM įstatymo 5 str. 1 d.). Šį mokestį mokame beveik nuo visų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, turto nuomos ir kt.).

Jeigu gyventojui yra padaroma žalos ir ta žala jam atlyginama, šis atlyginimas taip pat yra gyventojo gautos pajamos. Todėl kyla klausimas, ar pajamos, gautos kaip žalos atlyginimas, yra apmokestinamos?

Mokestine prasme, turtinei ir neturtinei žalai yra taikomos skirtingos sąlygos. Todėl pirmiausia svarbu nusistatyti, ar gautos pajamos yra skirtos atlyginti asmens patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str.).

Tuo tarpu neturtinė žala, arba kitaip dar vadinama moralinė žala, apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 str.).

Vienu metu asmuo gali patirti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos.

Apmokestinimas

Sumos turtinei žalai atlyginti yra priskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Išimtis taikoma tik vienai turtinės žalos rūšiai - negautoms pajamoms - jos nepriskiriamos prie neapmokestinamųjų pajamų ir yra apmokestinamos bendra tvarka.

Visais kitais atvejais, gavus atlyginimą už patirtą turtinę žalą (turto sugadinimą, praradimą, gydymosi ar kitokias išlaidas), mokėti GPM nereikės.

Tuo tarpu sumos, gautos neturtinei žalai atlyginti, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos tik tada, kai šios sumos buvo priteistos teismų (GPM įstatymo 17 str. 1 d. 31 p.). Jeigu dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo susitarta nesikreipiant į teismą, gyventojo gautos sumos bus apmokestinamos GPM.

tags: #zalos #atlyginimas #uz #turto #sugadinima