Žaliasis plotas sklype: reikalavimai ir iššūkiai urbanizuojant Lietuvą

Pasaulinės urbanizacijos tendencijos rodo, kad miestai ir toliau augs. Jungtinių Tautų 2018 m. duomenimis, 55 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši dalis išaugs iki 68 proc. ir dėl urbanizacijos žmonių gyvenamosios vietos laipsniškai keisis iš kaimo vietovių į miestus. Europa šiandien urbanizuota 74 proc. Didmiesčių gyventojai jau dabar skundžiasi želdynų, žaliųjų erdvių trūkumu ne tik bendrose kvartalų erdvėse, bet ir naujos statybos daugiabučių kiemuose.

Priekaištų negailima ne tik želdynų kiekiui, augalų rūšims, bet ir kokybei, išvaizdai. Tačiau vystytojai sako, žaliosios erdvės prie daugiabučių atrodytų visai kitaip, jeigu jų kūrybos neribotų teisės aktai ir reikalavimai. Teigia esantys prispausti teisės aktų.

Teisės aktai riboja kūrybiškumą

Susiduriama teisės aktais, kurie riboja kūrybiškumą ir stabdo modernų, skandinavišką požiūrį į želdynų vystymą. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos pirmininko Vyto Zabiliaus teigimu, šiandien vystytojai yra įpareigoti sodinti tam tikrus augalus tam tikrose vietose, nors neretai planuoti apželdinimą būtų galima ir kūrybiškiau.

„Vystytojai yra įpareigoti suformuoti želdyną savo sklype. Kai kuriais atvejais, dažniausiai, ne centrinėje miesto dalyje, vystytojai daro kvartalinius želdynus, jeigu formuoja kvartalus. Centre želdynai dažniausiai formuojami savame sklype, o jei ne centre - formuojami didesnės rekreacinės teritorijos. Problema yra formuojant želdynus centre, nes ten yra mažesnės teritorijos ir yra iššūkis atitikti tuos reikalavimus, kurie šiandien aprašomi teisės aktuose. Tam tikras sklypo plotas turi būti žalias ir, paprastai kalbant, visais atvejais pirmame aukšte, ant žemės. Skandinavijoje taikoma kitokia metodika, sistema, kai galima želdynus išdėstyti pačiame objekte, pavyzdžiui, žalias plotas ant stogo, žalios, augalais apsodintos sienos, fasadai ir pan.“, - pasakoja V. Zabilius.

Pašnekovas tęsia, kad norint sukurti kokybiškus želdynus mažuose daugiabučių kvartaluose, reikia artėti prie skandinaviško modelio ir į želdinimo procesus žiūrėti laisviau, kūrybiškiau. Taip pat, V. Zabiliaus teigimu, nereikia prisirišti prie želdynų įrengimo daugiabučio sklype ir dar aptverti jį tvora, o daugiau orientuotis į didesnių žaliųjų zonų kūrimą visam kvartalui, kad ja galėtų naudotis ir aplinkinių daugiabučių gyventojai.

„Jeigu sklypas yra mažas, tai ir tas želdynas atrodo tikrai varganai. Jeigu yra didelis sklypas, galima sukurti didesnę žaliąją zoną, tačiau, vėlgi, susiduriame su reikalavimu, kad žalioji zona turi būti sklype. Ji negali būti toliau. <...> Aš manau, kad reikėtų vis tik artėti prie tokio modelio, kai dalis žalios zonos turi būti sklype, o dalis - už jo ribos, žinoma, adekvačiu atstumu nuo sklypo. Taip pat būtų galima daryti ir su žaidimų aikštelėmis“, - sako V. Zabilius.

Tam, kad želdynai būtų didesni ir jais galėtų naudotis visa kvartalo bendruomenė, o ne tik kelių daugiabučių gyventojai, pašnekovas siūlo suteikti galimybę vystytojams išpirkti šalia projekto esantį sklypą su sąlyga, kad ten galės būti tik rekreacinė zona. Tokiu atveju ten galėtų atsirasti želdynai ir vaikų žaidimo aikštelės ar pan. Be to, kai kurių urbanistų teigimu, tvoromis užtveriamų daugiabučių kvartalai apskritai yra prastas pavyzdys.

Tokia architektūra nekuria socialinių ryšių, o atvirkščiai: skaldo to paties rajono gyventojus, žmonės gyvena tarsi aptvaruose. V. Zabiliaus teigimu, bendros žaliosios erdvės keliems kvartalams kiek sumažintų šią problemą ir kurtų socialinius ryšius. Bendruomenės, V. Zabiliaus teigimu, neretai pagrįstai kelia kokybiškų želdynų klausimą jų kaimynystėje, nes net jeigu vystytojas ir pasodina daugiabučių sklype augalų, jie ne visada tenkina gyventojus, o kartais išties neatrodo patraukliai, tačiau kito pasirinkimo nėra, nes išvystyti kokybiškiems želdynams reikia ir didesnio ploto.

Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė paaiškina, kad kad sostinėje želdynų politika formuojama remiantis savivaldybės bendruoju plėtros planu, šiuo metu planą turime naują, tad ir politika labiau pritaikyta prie nūdienos.

„Mūsų tikslas yra, kad želdynai būtų pasiekiami žmonėms. Kitas dalykas, kad želdynai jungtųsi į vieną sistemą ir žmonės galėtų judėti iš vieno miesto galo į kitą dviračiais ar pėsčiomis. Taip pat mes kalbame apie gyvuosius organizmus, kad jie galėtų judėti suformuotais želdynais ir, pavyzdžiui, pasiekti mišką iš vieno miesto krašto į kitą. Taip pat mes turime aktyvius gyventojus, kurie stebi mieste vykstančius pokyčius ir teikia mums siūlymus, kad vienas ar kitas žmonių pamėgtas želdynas būtų naudojamas kaip želdynas ir prašoma jį priskirti prie želdynų. Ir jei mes matome galimybę, jeigu nėra grąžinti žemės sklypai, mes juos formuojame kaip želdynus ir paliekame būtent tokiam naudojimui“, - sako pašnekovė.

Ji tęsia, kad savivaldybė, remdamasi savo suformuota želdynų politika, vystytojams reikia ne vieną reikalavimą, susijusį su želdynų įrengimu ir kokybe. „Jeigu vystytojas ateina su noru kažką projektuoti, pirmiausia jis atsiunčia preliminariai savo idėją ir jis gauna projektavimo užduotį. Joje mes esame labai aiškiai aprašę reikalavimus. Pirmiausia vystytojai įsivertina visus savo sklype augančius želdinius ir netgi už sklypo ribų, jeigu jo sprendiniai juos palies. Tai jie turi įvertinti ten esančius medžius, jų būklę ir apsaugos zonas. Tuomet reikalaujama prie jau esamų medžių kiek įmanoma priderinti savo projektą“, - pabrėžia R. Baniulienė.

Ji tęsia, kad vystytojų reikalaujama pirmiausia investuoti į medžių sodinimą, tuomet medžių, krūmų grupes, žaliąsias sienas, barjerus. Taip pat prašoma pateikti idėją, kaip jie gerins biologinę įvairovę mieste. „Mes prašome, kad būtų įvertinta biologinė įvairovė tuose sklypuose, kas ten gyvena ir per želdinius maksimaliai atkurti sąlygas tai biologinei įvairovei atsikurti“, - paaiškina pašnekovė. R. Baniulienės teigimu, savivaldybės darbuotojai važiuoja apžiūrėti užbaigto projekto ir įsitikinti, ar projekte nurodyti sprendiniai, taip pat ir želdynų, yra išpildyti.

Tačiau štai čia susiduriama su problema: reikalavimai kvartalų vystymui keičiasi, jų daugėja, bet tik naujiems projektams. Yra tokių daugiabučių kvartalų, komercinių pastatų, kurių projektai patvirtinti prieš penkerius metus, kai galiojo visai kitokie standartai, tad tokiais atvejais belieka viltis, kad vystytojas projektą patobulins savo valia. Deja, taip nutinka ne visada.

Pašnekovė sutinka, kad tokiais atvejais projekto koregavimas jau yra vystytojo moralinis reikalas. Gamta, želdynai yra veiksniai, kurie turi įtakos mūsų sveikatai ir tai patvirtino moksliniai tyrimai. Kuo daugiau žalumos žmogaus gyvenamojoje aplinkoje, tuo geriau jis jaučiasi. Todėl vystant miestus, ypač didmiesčius, tokius kaip Vilnių, kuriuose sklypų mažėja, tačiau gyventojų daugėja, bus būtina žvelgti kūrybiškai ir žalią aplinką susikurti moderniais būdais, lanksčiai. Kokiomis priemonėmis tai pavyks padaryti, pamatysime ateityje.

Pavyzdžiui, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pritarė, kad šiuo metu žaliuojančioje teritorijoje prie Naujosios Uosto gatvės ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) valdų galėtų būti statomi 16-20 metrų aukščio pastatai. Meras pritarė detaliojo plano korektūros, skirtos žemės sklypams Naujoji Uosto g. Detaliojo plano keitimą inicijavo UAB „Northway turto valdymas”, valdanti 0,141 ha ploto sklypą Naujoji Uosto g. 5A. Visos planuojamos teritorijos plotas - apie 0,64 ha.

„Žemės sklypas yra nenaudojamas, vyrauja pievų ir segetalinė augalija, kelių rūšių nedideli krūmai, medeliai ir jų atžalų sąžalynas. Detaliuoju planu laisvos valstybinės žemės sąskaita tarp sklypų Naujoji Uosto g. 5A, 5B, Uosto g. 20 ir uosto sklypo formuojamas 0,213 ha ploto žemės sklypas pravažiavimui, automobilių stovėjimo aikštelėms, buitinių atliekų konteinerių aikštelėms įrengti.

Nagrinėjant konkretų pavyzdį, galima panagrinėti ir parduotuvės statybos projektą J. Basanavičiaus g. Susirinkimui pirmininkavo ir į klausimus atsakinėjo projekto vadovas architektas Viktoras Gricius. Jam talkino kolegė - susirinkimo sekretorė Dovilė Versockaitė.

„Vėliau pasakysime, ar į pateiktus pasiūlymus atsižvelgta arba kodėl neatsižvelgta. Į raštu gautus klausimus bus išsamiai atsakyta per 5 darbo dienas“, - informavo D. Susirinkimas truko beveik pusantros valandos. Taip atrodytų centrinio turgaus vietoje pastatyta parduotuvė LIDL.

Pasak architekto V. Griciaus, rengiant projektą stengtasi į kontekstą pažiūrėti plačiau, išanalizuoti esamą urbanistinę situaciją. Atlikti išsamūs archeologiniai tyrimai bei giluminės geologijos ir istoriniai tyrimai. „Istoriškai šioje centrinėje dalyje vyravo perimetrinis užstatymas, kuris šiuo metu yra suardytas. Sklype, kur dabar yra autobusų stotis ir turgaus paviljonas, stengiamasi nesuardyti urbanistinės struktūros ir ją papildyti. Įėjimas į parduotuvę - iš J. Basanavičiaus gatvės. Tarp parduotuvės ir paviljono formuojamas 6 metrų pločio išvažiavimas - įvažiavimas, taip pat siūloma išnaudoti istoriškai susiformavusius įvažiavimus - išvažiavimus iš J. Bielinio gatvės. Parduotuvė būtų vieno aukšto, sklype suprojektuotos automobilių stovėjimo vietos.

Siūloma sutvarkyti ne tik statytojui priklausantį sklypą, bet ir sklypo prieigas šiaurinėje ir vakarinėje dalyje, kurioje yra įsiterpusi laisva nesuformuota valstybinė žemė, taip užtikrinti servitutinį pravažiavimą, numatyti papildomas parkavimo vietas bei papildomus želdinius. J. Turgaus sklype esantį kioską numatyta nugriauti, avarinės būklės kiemo dangą ir aptvėrimą išardyti, o neregistruotus statinius (stogines) - išmontuoti.

Biržuose projektuojama parduotuvė kompaktinio tūrio ir, ko gero, pati mažiausia tinklo parduotuvė. Dėl to, kad atsižvelgiama į sklypo dydį, teritoriją. Pastato aukštis - 8 metrai. Tokio aukščio statomi ir individualūs namai. Pats turgaus paviljonas yra aukštesnis. Sklype yra kioskas, kurį numatyta griauti, yra ir neregistruotų kilnojamų daiktų - prekybinių paviljonų, kurie bus demontuoti. Yra įregistruotas kiemo statinys - kiemo danga, kuri dabar avarinės būklės, ir kiemo aptvėrimas. Šituos statinius taip pat numatoma išardyti. Jokių tvorų, juosiančių sklypą, nebus.

Norėčiau, kad parduotuvė būtų linksmesnės spalvos, ne pilkos „nūdnos“ spalvos. „Kitas dalykas, mes gyvename ne pietų šalyse, vasara nebūna ilgą laiką, o rudenį ir žiemą medžiai ir jų kamienai būna pilkų atspalvių, tad nenorėta „iškristi iš konteksto“. Siūlymas pastato fasadą iš J. Basanavičiaus gatvės pusės padengti klinkeriu, mūru, akmeniu ar kitomis medžiagomis, kad jis nebūtą šaltas, pilkas ir metalinis. Norėtų tokio pastato, kai modernumas dera su klasika ir paveldu. Fasadą puošti arkomis, stogeliais ir tai esą būtų nuostabu. Architektas akcentavo siekimą projektu neišsiskirti, suteikiant pirmenybę seniems istoriniams pastatams.

Vyriausiuoju priešgaisrinės tarnybos specialistu prisistačiusiam piliečiui kilo klausimų dėl priešgaisrinių atstumų nuo kitų pastatų išlaikymo. Fizinis asmuo sako, kad projektavimo stadijoje turi būti atsižvelgta į priešgaisrinius atstumus iki kitų pastatų, nes šalia esantis pastatas yra antros grupės pagal degumą ir tarp jo ir parduotuvės reikės bent 8 metrų atstumo. Pastabas fizinis asmuo rašo kaip priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas. O parduotuvės pastatas jam atrodantis kaip svetimkūnis savo spalva. Prekybos pastatui esą labai tiktų rudos spalvos stogas su lietvamzdžiais.

Architektas V. Gricius dėkojo už nuomonę, už pamąstymus, už rūpestį. Dėl atstumo iki gretimų pastatų atsakė, kad atstumai išlaikyti iki sklypo ribos. Pasak architekto, atrodo, kad klausėjas turi mintyje pastatą, kuriame įsikūrusi parduotuvė „Žalia stotelė“. Čia sprendimai bus priimami techninio projekto metu. Šiuo atveju turimi bent trys variantai.

„Bet kokiu atveju viskas bus projektuojama teisės aktų nustatyta tvarka ir bus išpildyti visi reikalavimai“, - sakė V. Savivaldybė prašo pateikti J. Basanavičiaus, Vytauto ir J. Architekto nuomone, parduotuvės atsiradimas naujų didelių, ypatingų, papildomų transporto srautų nesukurs, nes šiuo metu turgavietėje iš viso nėra automobilių stovėjimo vietų. „Mūsų siūlomi sprendiniai problemą sprendžia, taip pat siūlome sutvarkyti sklypo prieigas. Projektuojantis LIDL tinklui priklausančias parduotuves architektas teigia, kad, atsakant į klausimą dėl sunkiojo transporto, šio tinklo parduotuvės aptarnaujamos vieną kartą per dieną. Nepagarba būtų sunkųjį transportą įleisti iš aikštės pusės. Į autobusų stotį taip pat įvažiuojama iš J.

„Mes visada projektuodami parengiame triukšmo valdymo ataskaitą. Iš ilgametės patirties manau, kad čia problemų nebus. Jeigu matysime kokias indikacijas, jas išspręsime techninėmis priemonėmis“, - sakė architektas. Jeigu bus viršijamos leistino triukšmo normos, nebus išduodamas ir statybos leidimas, atsakymą papildė D. Versockaitė. Savivaldybės siūlymas - vilkikų eismą nukreipti ne J. Bielinio gatve, o tiesiai į Vytauto gatvę. Atsakyta, kad iš sklypo tiesioginio susisiekimo su Vytauto gatve nėra - skiria autobusų stoties sklypas. Vilkikai J.

Savivaldybės rašte pageidaujama ir siūloma, kad statytojo lėšomis būtų atnaujintas šaligatvis iš aikštės pusės iki J. Basanavičiaus g. „Pagal Savivaldybės siūlymą suprantu, kad norima, jog būtų suremontuota gerokai per 100 metrų šaligatvio. Noriu pabrėžti, kad pagal galiojantį Savivaldybės infrastruktūros plėtros įstatymą statytojas už kiekvieną užstatomą kvadratinį metrą turės sumokėti infrastruktūros plėtros mokestį ir įrengti reikiamą infrastruktūrą bei perduoti ją Savivaldybei iki pastatų projektinių pasiūlymų teritorijoje užbaigimo.

„Dabar sklype stovi du prekybinės paskirties pastatai, neturintys jokio norminio parkavimo. Mūsų parduotuvės salės plotas numatomas 1090 kv. metrų, paviljono salės plotas yra apie 235 kv. m. Sudėjus abu prekybinius plotus išeina 1325 kv. metrai prekybinio ploto. Tai pagal STR poreikis yra 44 automobilių stovėjimo vietos, o savo projektiniais sprendiniais siūlome 51 vietą. Ir dar 23 vietas už sklypo ribų. Savivaldybės prašymu susirinkimui pateikti ir 3D formato vaizdai iš paukščio skrydžio.

Apie numatomas paviljono spalvas atsakyta, kad dabar šiferiu dengto žalios spalvos su raudonu cokoliu paviljono spalvos bus priderintos prie pašto ir autobusų stoties pastato. Kadangi sklype želdinių numatoma tik minimalus plotas, Savivaldybė siūlo apželdinto stogo įrengimo galimybę. Tokį reikalavimą architektas V. Gricius atmetė, nes reikalavimas, kad sklype žalias plotas užimtų ne mažiau kaip 10 proc. viso ploto, visiškai įvykdytas. Savivaldybės vyriausiasis architektas Silvestras Šimas nesutinka dėl žaliojo stogo atmetimo (vienuolikta pastaba).

„Tai yra iššūkis ir labai dideli kaštai. Labai brangus malonumas statybos ir kaštų prasme. Anot jo, šis siūlomas parduotuvės statybos projektas - ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. „Tai jau yra dešimtoji projekto versija, nes buvo pateikti trys pasiūlymai, kurie netiko ir buvo koreguoti. Aišku, ne visos vizijos buvo rodytos - juk yra vystytojo norai, Savivaldybės bei kitų institucijų reikalavimai. K.

Perskaitytas prieš pat susirinkimą gautas raštas. Jis apie tai, kad viskas, kas susiję su planuojama statyba, buvo slepiama, neskaidru ir t. t. Rašytojas reziumuoja, kad dauguma miesto gyventojų pasisako prieš LIDL statybą senamiestyje. Raštas analogiškas politiko K. Isako rengtai peticijai. Atsakyta, kad statytojas žemės sklypą valdo nuomos teise ir nuosavybės teise sklype esančius statinius. Atsakyta, kad teisiškai statytojas turi galimybę sklype statyti parduotuvę. Tą leidžia ir teritorijų planavimo dokumentai. Atsakyta, kad tą leidžia teisės aktai. Statytojas tokia galimybe pasinaudojo.

Ar LIDL žino, kad turgaus žemė kadaise buvo nacionalizuota ir palikuonys dar kovoja dėl jos sugrąžinimo? Kas bus, jei Strasbūro teismas nuspręs grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams? Atsakyta, kad statytojas šiandien žemės sklypą ir jame esančius nuosavybės statinius valdo teisėtai, perėmęs savivaldybės suteiktą teisę iš ankstesnių savininkų. Į siūlymą parduotuvę statyti Respublikos ir Kilučių sankryžoje neatsižvelgta.

Kodėl LIDL nesusitiko su centrinio turgaus prekybininkais, kodėl ignoruojama jų nuomonė? Atsakyta, kad nuomonė neignoruojama, statytojas vykdo viešinimo procedūras. Tam skirtas ir šis viešas svarstymas. Pasak architekto, į gyventojų nuomonę statytojas labai atsižvelgia. „Tikrai dar niekas nenuspręsta, šiuo metu tik vykdoma viešinimo su visuomene stadija. Po viešinimo procedūrų visa pasiūlymų medžiaga, visi atsakymai visuomenei kartu su viešinimo ataskaita bus pateikti Savivaldybei, kuri turės priimti sprendimą, pritarti projektiniams pasiūlymams.

Didžiausia nepagarba žmonėms, dirbantiems turguje, kurie dėl LIDL atėjimo neteks savo darbo vietų. Atsakyta, kad lauko prekybai savivaldybė turi sklypą, kuris dabar būna pustuštis… Realiai galimybės prekiauti niekas nesuardo. O patiems pirkėjams bus galima apsispręsti, kur eiti - ar pas smulkų prekybininką į parduotuvę, ar į paviljoną po stogu, ar į atvirą lauko prekybą.

„Pati Savivaldybė pateikė prašymą, kad mūsų projektą apsvarstytų regioninė architektų taryba. Savivaldybė tą daro norėdama įsitikinti šio projekto sprendiniais, gauti ekspertinę nuomonę. „Du kartus. Pirmą kartą, kai buvo parengti pirmieji eskizai. Atvažiavom kartu su vystytojo atstovais, buvome priimti Savivaldybėje, pateikėm pirmus eskizus, tarp kurių buvo ir visiškai tipinis pastatas. Išgirdom Savivaldybės atstovų nuomonę ir turgaus prekeivių nuomonę. Niekas nevyksta taip greitai, aš pats metus dirbu prie projekto. Po pirmojo susitikimo buvo daromi eskizai. Planuojamas šildymas siurbliais oras-vanduo arba oras-oras.

Kodėl fasade nėra medžio? Galvojame apie ilgaamžiškumą, priešgaisrinę saugą. Norisi mūro spalvos ar medinių fasadų, o ne išvestinio svetimkūnio skalūno. „Ačiū už nuomones. Gyvenimas keičiasi, nebegyvename pirkiose. Taip pat autobusų stotis, kultūros rūmai, ta pati aikštė yra sutvarkyti pagal naujesnės architektūros principus.

tags: #zalias #plotas #sklype