Skyrybų procesas gali būti sudėtingas, o kartais netgi painus. Nepaisant to, pagrindinis dalykas skyrybų metu yra pasidalijimas turtu, tačiau ne emocijomis. Svarbu pažymėti, kad turto dalijimas yra sudėtingas procesas, kuriame kyla daug teisinių klausimų, ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Todėl teisinėje praktikoje kasdien sulaukiame daugybę klausimų, susijusių su skyrybomis ir turto dalybomis. Suprantant šios temos aktualumą ir problematiką kiekvienam, mąstančiam apie skyrybas, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.
Šiame straipsnyje yra pateikiama tik bendro pobūdžio teisinė informacija. Ji jokiu atžvilgiu negali būti vertinama kaip išsami ir galutinė. Dėl išsamios konsultacijos siūlome pateikti užklausą žemiau nurodytais kontaktais ir mes su Jumis susisieksime bei pateiksime geriausią pasiūlymą atitinkantį Jūsų lūkesčius.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, santuokoje įgytas turtas dalijamas pusiau. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais. Taigi teismas, vertindamas teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai - dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus.
Bendrosios turto dalybų taisyklės
Bene geriausiai visiems žinoma taisyklė − santuokoje įgytas sutuoktinių turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo. Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikromis aplinkybėmis teismas gali netaikyti šio principo. Pavyzdžiui, jei vienas iš sutuoktinių, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paprašo jam ar jai priteisti didesnę turto dalį. Lygių dalių principo nesilaikymą gali lemti ir sutuoktinio sveikatos būklė ar prastesnė finansinė padėtis.

Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę. Taigi teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais. Verta atkreipti dėmesį, kad skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktiniai kartais klysta manydami, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos ar iš šių pajamų įgytas turtas, kai tuo metu kitas sutuoktinis nedirbo ir augino vaikus, yra asmeninė tas pajamas uždirbusio sutuoktinio nuosavybė.
Asmeninė nuosavybė ir jos išimtys
Galioja bendra taisyklė, jog iki santuokos abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė, kuri nutraukiant santuoką nėra dalijama. Taigi iki santuokos įgytas turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė, o kitas sutuoktinis jokių teisių į šį turtą neturi. Išimtis taikoma turtui, esančiam šeimos būstu (šeimos gyvenamąja vieta), kadangi tokiu atveju atsiranda šeimos turto teisinis rėžimas.
Tačiau svarbu žinoti, kad tam tikrais atvejais net ir asmeninė nuosavybė gali būti dalijama skyrybų metu:
- Jei vienam iš sutuoktinių priklausęs būstas bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, šis turtas gali būti pripažintas bendru ir dalijamas skyrybų metu.
- Jei turtas įsigytas iki santuokos su paskola, tačiau neužilgo buvo susituokta, o paskolos įmokos mokėtos iš bendro šeimos biudžeto, skyrybų atveju santuokoje/bendro ūkio vedimo metu sumokėta kredito suma dalijama pusiau, ir kitam sutuoktiniui išmokama kompensacija, kuri sudaro pusę sumokėtų įmokų santuokos metu/bendro ūkio vedimo metu.
Asmeninė nuosavybė gali tapti bendru turtu, kai vienas iš sutuoktinių ženkliai pakelia kito sutuoktinio asmeninės nuosavybės vertę. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu. “Pagerinimas iš esmės” - pavyzdžiui, kapitalinis buto remontas, o ne tik sienų perdažymas.
Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai. Analogiškai daroma, ir jei vienas sutuoktinis įdėjo daugiau nuosavų pinigų perkant tą daiktą.
Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinio dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis. Tarkime, jei bendras vyro ir žmonos namas buvo rekonstruotas iš vien žmonos paveldėtų pinigų, tai žmonai gali būti priteista ne 50%, bet 75% tokio namo (tikslus procentas priklausys nuo indėlio).
Koks turtas laikomas asmeniniu?
Vyras ar žmona gali papildomai gauti:
- Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos.
- Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas (pvz., vyrą partrenkė automobilis ir jam už tai priteisė iš vairuotojo kompensaciją; žmona skyrybų atveju į šią kompensaciją negalės pretenduoti).
- Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan. Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus.
- Turtą, kuris yra glaudžiai susijęs su vieno sutuoktinių asmeniniu gyvenimu, jam ir lieka [CK 1.120 1]. Tai, pavyzdžiui, jo drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos. Taip pat asmenišku turtu laikoma intelektinė nuosavybė (autorių teisės, patentai, prekių ženklai).
Liekantis turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.
Su paskola įgyto būsto dalybos scenarijai
Su paskola įgytas būstas, kurio kredito įmokos vis dar mokamos bankui, gali tapti nemažu galvos skausmu. Norint išvengti nesusipratimų ir maišaties, būtina įvertinti pagrindinius įmanomus scenarijus.
- Pirmojo scenarijaus atveju būstas parduodamas, paskola grąžinama, o pelningo pardavimo atveju likusios lėšos padalinamos tarp sutuoktinių. Jei už pardavimą gautos sumos nepakanka visai paskolos sumai padengti, likusi skolos dalis turi būti grąžinama abiejų sutuoktinių, nebent su kreditoriumi sutariama kitaip.
- Būsto nuosavybė ir būsto paskola taip pat gali būti perduota vienam iš sutuoktinių, jei jis gauna pakankamas pajamas ir tokiam scenarijui pritaria kreditorius. Kitas sutuoktinis gali dovanoti iki turto dalybų padengtos paskolos dalį arba prašyti piniginės kompensacijos.
- Galimas ir trečiasis scenarijus, kada abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais, turinčiais paskolą ir po skyrybų grąžinti kartu. Sutuoktiniai gali tarpusavyje susitarti, kokiomis dalimis jie mokės mėnesines įmokas. Tiesa, tai - gana rizikingas kelias, mat tokiu atveju tenka prisiimti atsakomybę ir už kitą sutuoktinį, o jam nemokant savosios dalies, gali tekti ją padengti.
- Ketvirtojo scenarijaus atveju būsto nuosavybė pereina vienam, tačiau paskolą privalo grąžinti abu sutuoktiniai. Dažniausiai tokiu atveju būstas lieka tam sutuoktiniui, su kuriuo nustatoma nepilnamečio vaiko ar vaikų gyvenamoji vieta, o jo pajamos yra nepakankamos paskolai grąžinti.

Santuokos metu su būsto įsigijimu prisiimti bendri finansiniai įsipareigojimai gali neleisti taip lengvai pamiršti savo sutuoktinio.
| Scenarijus | Aprašymas |
|---|---|
| Pardavimas | Būstas parduodamas, paskola grąžinama, likutis dalijamas. |
| Nuosavybės perdavimas | Vienas sutuoktinis perima nuosavybę ir paskolą. |
| Bendraturtystė | Abu sutuoktiniai lieka bendraturčiais ir bendraskoliais. |
| Nuosavybė vienam, paskola abiem | Būstas vienam, paskolą moka abu. |
Finansinio turto dalybos
Teismo sprendimu arba šalių susitarimu pasidalijami ir įgyti vertybiniai popieriai ar sukaupta finansinė atsarga. Gali būti nuspręsta, kad viena turto rūšis atitenka vienam sutuoktiniui, kita - kitam.
Egzistuoja ir kitas finansinio turto dalybų kelias, kada sukauptas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, o šis kitam sumoka finansinę kompensaciją už jo dalį. Sutuoktiniams nesusitarus dėl to, kam koks finansinis turtas turėtų atitekti, teismo sprendimu gali būti nuspręsta turtą parduoti, o gautas lėšas paskirstyti pagal nustatytas turto dalis.
Svarbu žinoti, kad finansiniam turtui priskiriamos ir pagal draudimo sutartis kaupiamos lėšos ar III pakopos fonduose kaupiama pensija. Nusprendus skirtis, vienas sutuoktinis gali prašyti teismo, kad jam būtų pripažinta teisė į pusę sukauptų lėšų. Kadangi paprastai draudimo ar pensijų kaupimo sutartis skyrybų atveju nėra nutraukiama, vienas sutuoktinis gali būti įpareigojamas kompensuoti kitam atitinkamą dalį sutartyje sukauptų lėšų.
Jeigu santuokos metu įsigijote obligacijų ar kitos rūšies vertybinių popierių, sukaupėte finansinę atsargą, pavyzdžiui, santaupas grynais - sutuoktiniams priklausančios turto dalys nustatomos šalių susitarimu arba teismo sprendimu. Dažnai nusprendžiama, jog tam tikros rūšies sukauptas turtas atitenka vienam sutuoktiniui, o kitos rūšies - kitam. Dalinant ne grynuosius pinigus, vienam iš sutuoktinių taip pat gali būti sumokama kompensacija, proporcinga kitam sutuoktiniui palikto finansinio turto daliai.
Visos piniginėss lėšos - banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, faktiškai valdomos piniginės lėšos, sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir (ar) kt.
Skolų dalybos
Bendras santuokoje yra ne tik turtas, bet ir įsipareigojimai, tad jie taip pat dalijami. Santuokos nutraukimas neatleidžia sutuoktinių nuo bendrų įsipareigojimų kreditoriams, nebent kreditorius išreiškia pritarimą, kad finansiniai įsipareigojimai liktų tik vienam iš sutuoktinių.
Finansiniai įsipareigojimai be turto įkeitimo, pavyzdžiui, vartojimo kreditai, paprastai yra mažesni ir todėl gali būti lengviau grąžinti ar perdalyti. Tačiau nereikėtų į juos numoti ranka tikintis, kad situacija išsispręs savaime, ir šiuos finansinius įsipareigojimus ir toliau vykdys sutuoktinis, kuris tai darė iki tol. Neišsprendus šių klausimų, gali susidaryti situacija, kai abu buvę sutuoktiniai nemoka paskolos įmokų manydami, kad tai - kito prievolė.
Kalbant apie bendrą turtą svarbu nepamiršti, kad sutuoktiniai kartu įgyja ne tik turtą, bet ir įsipareigojimus, todėl net ir vieno iš sutuoktinių parašu patvirtinti finansiniai įsipareigojimai, tokie kaip vartojimo kreditai ar lizingai, tampa abiejų sutuoktinių atsakomybe. Taigi skyrybų metu dalinamas ne tik sutuoktinių sukauptas turtas, bet ir skolos.
Vaiko išlaikymo išlaidos
Vaiko išlaikymo sumos dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas jam augti ir vystytis, būti proporcingas jo poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Bylos nagrinėjimo metu vertinamos realios tėvų pajamos, turtinė padėtis, būtini vaiko poreikiai, ir tuomet nusprendžiama, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo turės prisidėti kiekvienas iš tėvų.
Įprastai laikoma, kad minimalūs vaiko poreikiai - viena minimali mėnesinė alga. Šiuo metu ji sudaro apie 777 eurus atskaičius mokesčius. Taigi, teismo nustatytomis dalimis tėvai turėtų vaiką aprūpinti šia išlaikymo suma.
Tačiau svarbu žinoti, kad tai yra tik orientacinis dydis. Vaiko poreikiai gali būti ir didesni, jei jis, pavyzdžiui, turi ypatingų gabumų, lanko būrelius ar sporto užsiėmimus.
Vedybinė sutartis
Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.
Esant sutuoktinių pasirašytai vedybinei sutarčiai, teismai, spręsdami santuokos nutraukimo bylą ir dalindami sutuoktiniams priklausantį turtą, skyrybų proceso metu vadovaujasi būtent šalių pasirašyta vedybine sutartimi. Taigi sutuoktiniai gali iš anksto būti taikiai susitarę, kaip jie ketina pasidalinti turtą skyrybų atveju, taip kartu sutrumpindami ir palengvindami skyrybų procesą.
Sutuoktiniai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo teismui turi pateikti dar vieną sutartį. Joje nusprendusieji pasukti skirtingais keliais gali turtą pasidalinti arba pripažinti bendru, perduoti kaip išlaikymą vaikui.
Svarbu žinoti apie sutartį
Visgi nereikėtų galvoti, kad joje galima turtinius klausimus spręsti savo nuožiūra atsižvelgiant tik į savo poreikius, sako advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė. „Pasirašydami santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sutuoktiniai turi ribotą galimybę spręsti įvairius turtinius santykius. Mat teismas privalo įvertinti tokių sutarčių teisėtumą. Tai reiškia, teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus - nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos iki sutuoktinių pavardžių. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl turinio. Jei teismas mano, kad sutuoktinių pateiktos sutarties nuostatos yra netinkamos, dokumentas netvirtinamas, o byla dėl santuokos nutraukimo sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį ir pateiks ją teismui. Norint sutaupyti laiko reikia žinoti, kokios sąlygos gali būti įtraukiamos, o kurių rašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nereikėtų”, - sako R.
- Sutuoktinių bendras turtas turi būti dalijamas lygiomis dalimis, todėl negalima susitarti, kad visas turtas bus skirtas tik vienam asmeniui. Taip pat tikrinama, ar vienam iš sutuoktinių nėra paskiriama akivaizdžiai per maža dalis.
- „Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys gali aptarti ir turto, kuris įgytas iki vestuvių, dalybas. Jei, pavyzdžiui, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis arba darbu, tokį turtą galima įtraukti į dalintino turto sąrašą. Skiriantis taip pat galima pakeisti turto teisinį nuosavybės režimą. Pavyzdžiui, jei turtas buvo įgytas vieno iš būsimų sutuoktinių vardu vedant bendrą ūkį iki santuokos sudarymo jungtinės veiklos pagrindu, toks turtas sutuoktinių sutarimu gali būti pripažįstamas bendru turtu ir atitinkamai pasidalijamas.
- Pasak advokatės, reikia įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai: „Sutuoktiniai turi atkreipti dėmesį, kad negali pasidalinti turto, kuriuo disponuoti negali. Pavyzdžiui, jei tam tikram turtui yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris numatytas baudžiamojoje teisėje. Teismas negalės patvirtinti tokios sutarties, kuri prieštarauja įstatymo normoms.
- Sutuoktiniai taip pat gali susitarti, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui visiškai ar dalinai bus teikiamas turtu. „Išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tai garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių - maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui - tenkinimą, - sako R. Cibulskienė. - Išlaikymas, kai vieno iš sutuoktinių turtas nuosavybės teise yra priskiriamas vaikui, taip pat yra galimas. Visgi tokiu atveju, už turto naudojimą ar realizavimą turi būti gaunamos pajamos, skirtos vaikui išlaikyti.
Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado [CK.123 3/4]: dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan. Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą.
Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik labai išimtinais atvejais, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį. Svarbu nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, ar vaiko interesus. Vadinasi, praktikoje tik labai išimtinais atvejais ir esant pakankamai aiškiems kriterijams, galima nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
Vienas iš tokių atvejų gali būti, kai vienas iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo ir žinios iki bylos iškėlimo teisme sumažino bendrą turto vertę, t. y. iššvaistė dalį lėšų, kurios nebuvo panaudotos šeimos interesais.
Kitas atvejis praktikoje sudarantis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, gali būti kai sutuoktiniai daug metų gyveno išsiskyrę. Tuomet vienas iš sutuoktinių rūpinosi turtu, išlaikė jį, remontavo, o kitas sutuoktinis, kuris gyveno atskirai neprisidėjo prie tokio turto pagerinimo.
Dažnai susiduriame su atveju, kuomet vienas iš sutuoktinių bando manipuliuoti kitu sutuoktiniu, jog santuokos nutraukimo atveju pastarajam niekas nepriklauso. Tokiu būdu įbaugintas sutuoktinis bijo pasiryžti pokyčiams. Pažymėtina, jog santuokos nutraukimo atveju pajamų skirtumai santuokoje yra nesvarbūs - vienas gali labai daug dirbti, kitas visiškai nedirbti, bet pajamos bus vertinamos kaip bendros. Net jei kitas sutuoktinis niekados nedirbo, vis tiek teismas pripažins jo indėlį į šeimą.
tags: #kaip #dalinamas #turtas #skiriantis #abipusiu #sutarimu