Lietuvoje klausimas dėl neblaivumo viešoje vietoje yra reglamentuojamas įstatymais, o už šio reikalavimo nepaisymą numatytos baudos. Šiuo metu galiojanti tvarka ir planuojami pakeitimai aptariami šiame straipsnyje.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) teikia siūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisų, siekiant griežtinti atsakomybę už alkoholio vartojimą viešose vietose ir neblaivių asmenų pasirodymą viešose vietose. Šie siūlymai įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Ministro Eimučio Misiūno teigimu, projektas atitinka šios dienos lūkesčius ir problemas, todėl esminių taisymų nenumatoma.
Vadovaujantis Seimui pateiktais siūlymais, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę gali užtraukti baudą nuo 20 iki 100 eurų. Darant tai pakartotinai - nuo 100 iki 200 eurų. Šiuo metu už tokius pažeidimus baudžiama nuo 14 iki 30, pakartotinai - nuo 30 iki 90 eurų. Taigi, baudos didinamos trigubai.
Savo ruožtu sprendimas maudytis draudžiamose vietose arba draudžiamu laiku, apsvaigus, savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir elgesio ant paviršinių vandens telkinių ledo reikalavimų nesilaikymas, siūloma, užtrauktų baudą nuo 100 iki 500 eurų. Pakartotinai - nuo 500 iki 900 eurų.
E. Misiūnas pripažino, kad baudų dydžiai gali keistis juos svarstant Seime, Parlamento narių iniciatyva.
Tačiau kalbėdamas apie tai jis aiškino, kad kriminologai yra nurodę, kad nuobaudų griežtinimas efektą suteikia trumpalaikį, o vėliau pažeidimų padaroma tiek, kiek anksčiau. Vis dėlto, sutiko E. Misiūnas, jei nuosekliai būtų laikomasi vienos linijos - kovoti su alkoholizmu, baudos galėtų būti didinamos ir už aptariamus pažeidimus.
Paklausus, kuo smurtas artimoje aplinkoje susijęs su pasirodymu neblaiviam viešoje vietoje ar viešu alkoholio vartojimu, E. Misiūnas tikino, kad žiūrėti į tai reikia kompleksiškai - siekiama sumažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą.
„Be to, nereikia suprasti neteisingai, ką reiškia neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje. Tai nereiškia, kad žmogus, apgirtęs 0,4 prom., eina namo ir jau čia bus pažeidimas. Ne visai tiesa. Kaip aš sakau, jei žmogus eina per vieną plytelę, tai dar ne bėda, bet jei per 3, griūva, atsistoja ir vėl griūva - tai jau tipinė situacija. Jei bus priimta atsakomybė, žmonės žinos, kas gali grėsti, vartodami alkoholį įvertins savo galimybes, gal vienas ar kitas jo atsisakys“, - ko siekiama, aiškino jis.
Jei Seimas projektui pritartų, E. Misiūno manymu, baudų pokyčiai galėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. arba nuo 2018 m. sausio 1 d.
Tuo metu kalbėdamas apie atvejus, jei maudomasi draudžiamoje vietoje ar draudžiamu laiku, apsvaigus, nesaugiai elgiamasi ant užšalusio vandens telkinio, ministras pripažino, kad baudos už šiuos pažeidimus - tikrai didelės, tačiau esą pagrįstos.
Pasak E. Misiūno, jei būtų galima aptverti vandens telkinius tvora jiems užšalus, tai būtų pati geriausia saugos priemonė, tačiau tokio dydžio nuobaudos esą - tarsi nematoma tvora.
Dar gruodį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI sakė esantis tikras, kad jau pavasario sesijoje Seimas patvirtins jo siūlomą alkoholio vartojimo mažinimo priemonių komplektą.
Jo teigimu, dabar situacija yra tokia, kad policijos rėmėjai ir pareigūnai tiesiog įspėja neblaivius žmones. Bet jei nutiktų piktybinis atvejis, pripažino R. Karbauskis, pritrūktų teisinių galimybių, kad būtų skirta derama bauda.
Anot jo, kai dauguma žmonių laikosi tam tikros taisyklės, vienas ar kitas asmuo, kuris norėtų ateiti ir elgtis kitaip, iškrenta iš konteksto.
R. Karbauskis buvo įsitikinęs, kad pakitimus dėl alkoholio vartojimo gali pavykti priimti jau šių metų pradžioje, nes politinės valios Seimas turi pakankamai. Nors jis žadėjo ir kad bus pasirūpinta pereinamuoju laikotarpiu, kad žmonės suprastų pokyčius, prie jų priprastų, įspėjo, kad kai kurie pakeitimai įsigalios iš karto.
Prieš įstodama į Europos Sąjungą, Lietuva pasižadėjo uždaryti blaivyklas - mat negalima riboti žmogaus teisių ir izoliuoti jį nuo visuomenės be teismo sprendimo. Tuomet buvo džiūgaujama, kad mūsų vaikai ir anūkai nebežinos, ką reiškia žodis „blaivykla“.
Kaip rodo šiandien kaimynėje Lenkijoje veikiančių blaivyklų statistika: 2/3 į blaivyklą atvežtų asmenų ir yra viešosios tvarkos pažeidėjai, t.y.: gulėjo, vėmė ar skandalingai elgėsi viešoje vietoje, pažeidinėjo aplinkinių teises, rizikavo savo paties sveikata ar gyvybe. O ką daryti su tokiais, kurie viešosios tvarkos nepažeidžia, tačiau yra girti?
Neįtikėtina, tačiau per metus Lietuvoje 40 tūkst. žmonių nubaudžiami už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems. Baudos yra diferencijuojamos: už pasirodymą pirmą kartą baudžiama įspėjimu, arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, už antrą kartą - 50-100 eurų bauda, už pakartotinius - 150-300 eurų bauda.
Taip pat numatytos ir baudos tėvams, kurių nepilnamečiai vaikai viešoje vietoje yra girti arba svaiginasi alkoholiniais gėrimais: 50-100 eurų - jei vaikui iki 16 metų o 16 -18 metų amžiaus vaiko tėvai moka tokią pačią baudą, kaip ir suaugusieji - 30- 50 eurų.
Kadangi nėra aiškios instrukcijos, ką daryti su girtais asmenimis gatvėje ar kaip elgtis, jei namiškiai iškviečia policiją į namus ir prašo sutramdyti girtaujančius, tai teisė spręsti paliekama policijos pareigūnams: ar keturioms valandoms - į areštinę, ar - į ligoninę. Dažniausiai atvežama į ligonines. Mat, nuogąstaujama, jog palikus neblaivius asmenis viešosiose vietose jie gali tapti nusikaltėlių aukomis arba patys nusikalsti.
Vargu, ar kas paskaičiavo, kiek vien tik neblaivių asmenų vežiojimui išeikvojama degalų ir medikų darbo sąnaudų. Medikai tvirtina, jog už išblaivinimą jiems nemokama, nors Marijampolės ligoninės skaičiavimu, ši paslauga ligoninei kainuoja apie 200-300 eurų.
Skirtingų Lietuvos ligoninių statistika rodo, kad tikros medicininės pagalbos reikia vos 10 % atvežtų girtų asmenų - tai yra traumos arba rimtas apsinuodijimas alkoholiu, kai reikalinga detoksikacijos procedūra.
Kitas ANK siūlymas yra į straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo perkelti neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Tai užtrauktų 30-140 eurų baudą, kai šiuo metu šis pažeidimas yra įrašytas prie alkoholinių gėrimų gėrimo viešosiose vietose ir gresia 20-100 eurų bauda.
Siūlymas aiškinamas tuo, kad vien tik neblaivaus asmens pasirodymas viešojoje vietoje savaime neužtraukia administracinės atsakomybės, o tik kartu su nederamu elgesiu, todėl turi būti įrašytas prie viešosios tvarkos pažeidimo.
„Žmogaus orumą bei visuomeninę dorovę įžeidžiančiu elgesiu paprastai laikomas neblaivių asmenų šlitinėjimas, griuvinėjimas viešoje vietoje, nesiorientavimas aplinkoje, negalėjimas savarankiškai paeiti“, - sakoma rašte.
Šio pažeidimo kontekste sprendžiant asmens kaltės klausimą svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo, viešumą bei aplinkybę, kad asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.
Pagal teismų praktiką girtumas, kai nėra būtinas konkretus jo laipsnis, įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau ne visuomet jie yra pateikiami teismui.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje konstatuota, kad nors asmens girtumas nebuvo nustatytas anksčiau nurodytomis priemonėmis, tačiau faktas, kad asmuo neblaivus, buvo akivaizdus.
Kitas pavyzdys: Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. priėmė nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje asmens girtumas buvo nustatytas aplinkinių žmonių liudijimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad netikėti liudytojų parodymais, kurie teisme taip pat duoti pastaruosius įspėjus apie atsakomybę už melagingą liudijimą, be to, jie vieni kitiems neprieštaravo, iš esmės buvo nuoseklūs, nėra jokio pagrindo.
Pagal dabartinį kodeksą, necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia 30-140 eurų baudą.
„Viešoji tvarka“ suprantama kaip visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius.
Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvoje neblaivumas viešoje vietoje, ypač jei jis įžeidžia žmogaus orumą ir dorovę ar pažeidžia viešąją tvarką, yra baudžiamas. Įstatymai nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir mažinti alkoholio vartojimo daromą žalą visuomenei.