Planuojant statybas savo sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams iki kaimyninio sklypo ribos. Tai padės išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrins, kad statybos atitiks įstatymų reikalavimus. Šiame straipsnyje aptariami atstumų reikalavimai įvairiems statiniams ir įrenginiams, tokiems kaip šiltnamiai, tvoros, želdiniai, kompostinės ir voljerai.
Šiltnamio Statyba ir Atstumai
Planuojant šiltnamio statybas, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kada šiltnamio statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos ir kokiais atvejais šiltnamis laikytinas statiniu.
Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar statomas šiltnamis priskirtinas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams. Žinotina, kad kilnojamąjį daiktą iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (jeigu įstatymai nenustato ko kita). Jeigu būsimas šiltnamis turės šiuos požymius, jis nelaikomas statiniu ir statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai jam netaikomi.
Nekilnojamuoju daiktu šiltnamis laikomas tuomet, jei su žeme jis susijęs taip, kad perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės negalima.
Atpažįstant nekilnojamąjį daiktą būtina įvertinti, ar jo laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Kada šiltnamis laikomas statiniu?
Primintina, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:
- Yra nekilnojamasis daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.
- Turi laikančiąsias konstrukcijas.
- Yra sukurtas vykdant statybos darbus.
Taigi, šiltnamis būtų laikomas statiniu pagal Statybos įstatymo nuostatas, jei jis atitiktų visas šias aukščiau paminėtas sąlygas. Todėl statytojai turėtų įdėmiai vertinti kiekvieno šiltnamio statybos atvejį, t. y. įvertinti, ar šiltnamis bus montuojamas statybos vietoje, ar nėra galimybės jo neišardžius perkelti jį į kitą vietą, ar statybos darbai vietoje nebus atliekami ir jau pagamintas šiltnamis bus atgabentas į jam numatytą vietą.
Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD)
Taip pat primename, kad SLD privalomumas naujam statiniui (ir šiltnamiui) dar priklauso ir nuo statinio kategorijos, kuri nustatoma pagal požymius ir parametrus, nurodytus statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, ir teritorijos, kurioje jis statomas.
Negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius: kitos (šiltnamių) paskirties pastatai - augalams auginti skirti pastatai (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kita) (pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.20 papunktį).
Atkreipiame dėmesį, kad kitos (šiltnamių) paskirties pastatai, kurių didžiausias aukštis - 5 metrai, o didžiausias plotas - 80 kvadratinių metrų, yra priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių. Siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos.
Jei šiltnamis neatitinka nekilnojamojo turto sąvokos, nustatytos civiliniame kodekse, tai jam statybinė teisė nėra taikoma. Taigi, jei statinio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą jo neišardžius ar kitaip nepakeitus jo vertės, jis laikomas nekilnojamuoju turtu ir tokiam statiniui taikoma statybinė teisė.
Vadinasi, jei jūsų šiltnamis bus nekilnojamuoju turtu, tai jis laikomas stogą turinčiu statiniu ir gali būti statomas ne arčiau kaip 3m atstumu nuo sklypo ribos, neturint kaimyninio sklypo savininko sutikimo jį statyti arčiau; jei jūsų šiltnamis bus laikomas kilnojamuoju turtu, atstumas iki sklypo ribos įstatymais neapibrėžtas.
Atstumų nuo sklypo ribų reglamentavimas
Apibendrinant informaciją apie atstumus nuo sklypo ribų, galima pateikti tokią lentelę:
| Šiltnamio tipas | Ar laikomas statiniu? | Atstumas iki sklypo ribos |
|---|---|---|
| Nekilnojamasis | Taip | Ne arčiau kaip 3 m (be kaimyno sutikimo) |
| Kilnojamasis | Ne | Nereguliuojamas |
Tvoros Statyba ir Reikalavimai
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
Kaimynų Ginčai Dėl Atstumų
Portalo skaitytoja teiraujasi, koks iš tiesų yra terminas apskųsti neteisėtiems veiksmams, kai kaimynas savo sodo sklype pasistatė ūkinės paskirties statinį, nesilaikydamas 3 m atstumo. Rašytinio susitarimo tarp kaimynų taip pat nėra.
„Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastatai sodo sklype turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau visais atvejais - kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui“, - paaiškino advokatas Edvardas Steckis.
Šiuo atveju, atkreipia dėmesį advokatas, LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2017-01-01 (2010 m. liepos 2 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr.
Taigi svarbu laiku pastebėti neteisėtus veiksmus ir laiku juos apskųsti.
Savaitė | 2026-02-15
Atsakymai į Skaitytojų Klausimus
Ką reikėtų žinoti abiem kaimynams, kad būtų išspręstos problemos, kai kaimynė ant pačios ribos pastačiusi kompostinę, įtaisiusi šuns voljerą, taip pat laiko įvairią sunkiąją techniką, metalo laužą. Dar kaimynei užkliūva ir mūsų augalai, kai tuo tarpu jos susodinti nesilaikant jokių atstumų?
Atsako advokatų kontoros „Aliant“ vyresnioji teisininkė Karolina Jonaitienė, savo patarimais besidalinanti instagramo paskyroje teisininke_jonaitiene.
Dėl Šuns Voljero
Teisės aktų nustatyta tvarka, stogo neturintys inžineriniai statiniai statomi vieno metro, o stogą turintys - trijų metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Atstumas iki sklypo ribos skaičiuojamas horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų. Dažniausiai voljerai turi stogą, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, todėl priskiriami antros grupės inžineriniams statiniams, kurie turi būti atitraukti trijų metrų atstumu.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose įtvirtintos normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019). Nurodytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad teisės aktais nustatytais normatyviniais atstumais tarp statinio ir sklypo ribos siekiama apsaugoti būtent gretimo (kaimyninio), kitaip tariant, šalia statinio esančio, sklypo savininkų (valdytojų) interesus.
Mažesniu atstumu statyti galima tik turint rašytinį besiribojančio sklypo kaimyno sutikimą. Taigi, kaimynas, kuris pasistatė mažesniu atstumu, nei numato teisės aktai, privalo voljerą patraukti, priešingu atveju galima kreiptis į teismą.
Dėl Kompostinės Dėžės
Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR aplinkos ministro priimtas įsakymas „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“. Įsakymo 35.1 punkto nuostata teigia, kad kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje (rekomenduojama bent 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos atsižvelgiant į vyraujančią vėjo kryptį).
„35.1. kompostavimo vieta turi būti parenkama nuošalioje (kuo toliau nuo gyvenamųjų pastatų) sklypo vietoje ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos. Turint raštišką gretimo sklypo naudotojo sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo.“
Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Jeigu su kaimynu susitarti taikiai nepavyksta - ginčas sprendžiamas civilinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jeigu asmuo mano, jog yra pažeidžiami jo teisėti interesai ar teisės, jas gali ginti.
Dėl Metalo Laužo ir Sunkiasvorės Technikos
Metalo laužas, sunkiasvorė technika nėra statiniai, tad atitinkamai jų atžvilgiu statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos netaikomos. Kokiu atstumu nuo sklypo ribų gali būti laikomi daiktai, nereglamentuota. Tačiau svarbu ir tai, apie kokį metalo laužą kalbama. Metalo laužas gali būti traktuojamas ir kaip pavojingos bei nepavojingos atliekos. Jei traktuojamas kaip pavojinga atlieka, jis gali būti laikomas laikinai, o jei kaip nepavojinga - galima laikyti vienerius metus.
Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui.
Vertinant skaitytojos situaciją pastebiu, kad kai kurie daiktai - metalo laužas ir pan. laikomi kertant sklypo ribą, t. y. iš dalies patenka į skaitytojos sklypą. Akcentuoju, kad tai laikoma skaitytojos nuosavybės teisių pažeidimu, kadangi ji negali naudotis visu, jai nuosavybės teise priklausančiu, sklypu.
Dėl Medžių
Dažniausiai nesutarimų kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles įtvirtinantys teisės aktai nurodo mažiausius leistinus atstumus iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.
Medžiai ir krūmai, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 metrų: Iš šiaurinės pusės sodinami ne mažesniu kaip 5 metrų atstumu, kitų pusių - ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami nuo 2 iki 3 metrų aukščio: sodinami ne mažesniu kaip 2 metrų atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.
Medžiai ir krūmai, kurie individualiai gali užaugti arba formuojami iki 2 metrų aukščio: sodinami ne mažesniu kaip 1 metro atstumu iš visų pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.
Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 1,3 metrų aukščio, sodinama ne mažesniu kaip 1 metro atstumu šiaurinėje sklypo pusėje nuo kaimyninio sklypo ribos.
Gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus, formuojama iki 2 metrų aukščio, sodinama ne mažesniu kaip 1 metro atstumu iš visų sklypo pusių nuo kaimyninio sklypo ribos.
Žinoma, svarbu vertinti ir tai, kokiam teisiniam reglamentavimui galiojant buvo sodinti želdiniai. Bet kuriuo atveju, jei medžių šakos ar šaknys patenka į jūsų sklypą, tai yra nuosavybės teisių pažeidimas. Tokiu atveju turite pateikti kaimynams rašytinę pretenziją su reikalavimu pašalinti per konkretų terminą, o to nepadarius - įgyjate teisę pašalinti patys.
Kiekvienu atveju iškilus ginčui tarp kaimynų rekomenduoju pradžiai raštu įteikti kaimynams pretenziją išdėstant reikalavimus. Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, pažeistus interesus gali tekti ginti teisme.