Patalpų higiena yra itin svarbi siekiant užtikrinti saugią ir sveiką aplinką įvairiose srityse - nuo maisto pramonės iki darbo vietų. Tinkama higiena padeda išvengti ligų plitimo, užtikrina produktų saugumą ir gerina darbuotojų savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius patalpų higienos reikalavimus, valymo standartus ir rekomendacijas.
Valymo paslaugos ir jų svarba
Priklausomai nuo patalpų tipo, reikalingos ir tokios valymo paslaugos, kurios leis patalpas tinkamai paruošti eksploatacijai. Valymo paslaugų kokybei išlaikyti ir gerinti naudingas ir reguliarus auditas (rekomenduojamas atlikimo periodiškumas - 1 kartą per mėnesį). Audito radinius ir prevencinius koregavimo veiksmus padeda dokumentuoti ir atsekti valymo darbų patikros forma.
Reikalavimai maisto pramonės objektuose
Valymo paslaugos maisto pramonės objektuose reikalauja laikytis griežtų taisyklių ir procedūrų, turėti sertifikatus, įrodančius, kad įmonė yra gali teikti valymo paslaugas tokio tipo objektams. Maisto pramonės įmonės privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudotis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktas).
GHP taisyklės yra skirtos smulkioms ir vidutinėms maisto tvarkymo įmonėms. Geros higienos praktika (GHP) nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos įmonėje ir kurios yra būtina kitų kokybės sistemų, tarp jų ir RVASVT, sąlyga. Kaip dažnai būtina atlikti patalpų valymą ir (ar) dezinfekavimą pagal rekomendacijas, nusprendžia įmonė.
Valymo paslaugos maisto pramonei teikiamos, įvertinus reikalingų paslaugų planą. Pavyzdžiui, tualeto patalpos turi būti valomos kasdien. O sandėlio, kuriame laikomi supakuoti maisto produktai, grindys gali būti valomos kelis kartus per savaitę (atsižvelgiant į judėjimą ir dulkėtumą sandėlyje).
Valymo priemonės ir inventorius
Naudojamos valymo cheminės priemonės turi turėti saugos duomenų lapus ir naudojimo aprašymus, kuriais vadovaujamasi, atliekant valymo darbus. Biocidų produktų duomenų bazėje (www.biocidai.nvsc.lt) galima patikrinti, ar produktas turi galiojantį autorizacijos liudijimą, kokios jo sudėtinės dalys.
Svarbu, kad valymo inventorius būtų tinkamai ženklinamas. Valymo inventorius (kibirai, šluotos, šluostės ir kt.) turi būti paženklinti atskirų patalpų ženklinimo simboliais. Pavyzdžiui, tualetų valymo įrankiai paženklinti raudona spalva, koridorių - mėlyna ir t.t. Tualeto patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus (pavyzdžiui, koridoriaus, sandėlio ar kt.). Inventorius laikomas tam skirtoje vietoje švarus ir sausas. Pašluostės kasdien turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos.
Kenkėjų kontrolė ir dokumentacija
Patalpose privaloma atlikti ir graužikų bei vabzdžių naikinimą. Atliekami valymo bei priežiūros darbai registruojami Valymo ir dezinfekavimo žurnale.
Patalpų įrengimo reikalavimai
Turi būti užtikrinama gera grindų dangos būklė, danga turi būti lengvai valoma, o prireikus dezinfekuojama. Grindų dangai turi būti naudojamos nelaidžios, nesugeriančios, plaunamos ir netoksinės medžiagos. Sienos turi būti švarios, paviršius turi būti lygus, lengvai valomas, užglaistytomis sandūromis. Langai turi būti švarūs ir sukonstruoti taip, kad būtų galima juos valyti bei išvengti nešvarumų kaupimosi. Durys turi būti švarios, lygios, pagamintos iš drėgmės neabsorbuojančių, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų. Visi paviršiai (įskaitant įrenginių paviršius), kurie gali liestis su maistu, turi būti švarūs, valomi ir dezinfekuojami. Konteineriai turi būti atitinkamos konstrukcijos, gerai prižiūrimi, lengvai valomi, o prireikus dezinfekuojami.
Kryžminės taršos prevencija
Kryžminė tarša - patogeninių bakterijų pernešimas nuo neapdoroto produkto ant termiškai apdoroto produkto. Pvz. Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas.
Oro ir vandens kokybė
Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, visuomeninės paskirties pastatuose, turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų. Vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus HN24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai ” (Žin., 2003, Nr. 79-3606, Žin., 2010, Nr.
Darbo vietos higiena
Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis, slėgis. Higieninės darbo sąlygos. Dirbančiojo žmogaus organizmas reaguoja į daugelį įvairių dirgiklių: darbo operacijų trukmę, klausos, uoslės, regėjimo bei lytėjimo organų poveikį. Darbinę veiklą koordinuoja centrinė nervų sistema sudėtingais neurohumoraliniais ryšiais. Žmogus greitai pavargsta, jeigu netinkamai organizuotas darbas.
Patalpos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 28º C. Dirbant lengvą fizinį darbą, geriausia savijauta esti, kai oro temperatūra 16 - 20 ºC, o dirbant sunkų fizinį darbą - 10-15º C. Be to, tai priklauso nuo oro cirkuliacijos greičio, oro drėgmės. Oro drėgmę darbo vietose apibūdina santykinė oro drėgmė. Tai santykis absoliučios ir maksimalios drėgmės konkrečiomis temperatūros sąlygomis. Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 - 60 %. Didelė santykinė drėgmė žemoje temperatūroje gali sukelti organizmo peršalimą, o aukštoje temperatūroje - organizmo perkaitimą.
Mikroklimato parametrų leistinieji dydžiai yra privalomi, o optimalūs - rekomenduojami. Patalpų vėdinimas. Patalpose turi būti natūralus ir mechaninis vėdinimas. Darbo vietų apšvietimas. Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Natūrali apšvita konstrukciniu požiūriu būna viršutinė, šoninė ir mišri. Dirbtinė apšvieta sukuriama elektriniais šviesos šaltiniais. Bendras apšvietimas apšviečia tolygiai patalpą, vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros vietos apšvitą. Plačiausiai naudojamas mišrus apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys. Vienas vietinis apšvietimas draudžiamas.
Darbo vietų higieninis įvertinimas
Pradėjęs eksploatuoti naujai pastatytą ar rekonstruotą įmonę, darbdavys privalo ne vėliau kaip per 3 dienas atlikti darbo vietų higieninį įvertinimą. Higieninius tyrimus atlieka visuomenės sveikatos centrų laboratorijos ir kitos akredituotos laboratorijos. Vertinimą organizuoja ir darbus finansuoja įmonė.
Apibendrinant, patalpų higienos reikalavimai yra kompleksiniai ir apima daugybę aspektų - nuo valymo priemonių pasirinkimo iki patalpų įrengimo ir darbo sąlygų užtikrinimo. Laikantis šių reikalavimų, galima sukurti saugią ir sveiką aplinką, kuri prisidės prie geresnės darbuotojų savijautos ir efektyvesnės veiklos.
Valymas ir dezinfekavimas: pagrindiniai skirtumai | AAP
tags: #visoms #patalpu #higienos #reikalavimai